Apie investavimą: 7 dalykai, kuriuos būčiau norėjusi žinoti anksčiau

Šio klausimo man nedrįso užduoti net labai artimi draugai: iš ko gyvenau visus tuos metus, kai institucinės žiurkės iki kaulų graužė mano ilgus metus kurtą ir puoselėtą nišinį verslą? Turbūt daug kas tyliai manė, kad gyvenau tiesiog iš savo vyro kišenės. O heiteriai dar turbūt ir rankom trynė: aha, Ilzė rengė kursus apie gerovės kūrimą, o dabar pati sėdi vyrui ant sprando, gerovės architektė, cha cha cha! Cha cha cha! 😆 Tiesa tokia: eina jau ketvirti metai, kai gyvenu iš vadinamųjų pasyvių pajamų. (Nors labai nemėgstu šios frazės* dėl jos asociacijų su tinkliniu marketingu ir panašiomis sektomis, agresyviu kažko brukimu, buku “įtikėjimu” ir tikromis apgaulėmis. Būtent todėl žodžių “pasyvios pajamos” labai vengiu.) Dar tiksliau būtų pasakyti, kad gyvenu iš savo investuotų pinigų investicinės grąžos. 🥊 Žinoma, tai nėra dešimtys tūkstančių eurų per mėnesį. Jei kalbam apie pajamas tik iš investavimo ir tarpusavio skolinimo platformų, kitam tai būtų… na, kukli alga.… Skaitykite toliau

Apie investavimą. Leisti santaupoms tirpti ar jas įdarbinti?

Leisti santaupoms tirpti dėl infliacijos, vis išpuolančių “netikėtų” išlaidų ar tiesiog “nesusiturinčios rankelės”? O gal įdarbinti (iš pradžių tegul ir labai mažus) pinigus, kad jie gamintų naujus pinigus? Jau penktus metus renkuosi įdarbinti pinigus. Nors retas išdrįsdavo tiesiai manęs paklausti, būtent KADAISE įdarbinti pinigai leido man (bent jau finansine prasme) išgyventi baisiausią naikinimo sunkmetį nesiskolinant ir nesėdint artimiesiems ant sprando, iš savo pačios (kad ir panaudojamo, tačiau nuolat atsikuriančio) resurso. Neįtikėtina, tačiau tiesa: esu gyvas įrodymas, kad investuoti pinigai “gyvena ilgiau”: jei nebūčiau įdarbinusi tos sumos, o būčiau ją laikiusi tiesiog santaupų pavidalu, ją, absoliučiai visą, per tuos trejus naikinimo metus jau būtų “suėdusios” neišvengiamos išlaidos, infliacija, o gali būti, ir spontaniški pirkimai (iš streso) ar, neduok Dieve, lošimai (iš siekio užsimiršti). Bet kadangi mano santaupos buvo įdarbintos, jos nuolat gamino palūkanas, t.y. nuolat augo. Ir aš, nors ir turėjau išleisti dalį, ir nemažą dalį, savo įdarbintų pinigų, visus tuos… Skaitykite toliau

Startuoja kursas SKAISTESNIS VEIDAS

“Skaistesnis veidas” yra pirmas kursas visiškai naujame mano dirbtuvių sparne, dedikuotame žemiškiems, fiziniams dalykams. Papildoma grupė darbą pradeda netrukus, jau balandžio 24 d. Vietas rezervuoti galima jau dabar. Kursas “Skaistesnis veidas” aprėpia: – geresnį savo veido odos bei organizmo pažinimą turint polinkį į odos raudimą, kapiliarų plėtimąsi ir veido odos jautrumą (rožinę),– platesnį įsivaizdavimą, kas gali provokuoti odos “gaisrus”,– didesnį atidumą mokantis skaityti kūno per odą siunčiamas “žinutes”,– tinkamesnę tokios veido odos priežiūrą,– galimas gyvenimo būdo korekcijas, švelninant odai daromą žalą,– papildomas tokios odos puoselėjimo procedūras ir kitas galimybes šviesinti, skaistinti odą bei gerinti jos kokybę,– paprastus kasdienius būdus padėti organizmui malšinti uždegimus ir kitaip stiprinti natūralius savigydos mechanizmus kūne. Nors rožinė laikoma “nepagydoma” odos būkle, aš į ją žiūriu kitaip: jautri, dirgli, raudonuoti linkusi veido oda yra unikalus lakmuso popierėlis, leidžiantis mums daug greičiau pastebėti, kas mums tinka, kas ne, daug lengviau atsirinkti, ir, jei tik skiriame dėmesio sau,… Skaitykite toliau

Naujiena: LAIMINGESNIS KŪNAS

LAIMINGESNIS KŪNAS – tai nauja kursų potemė “Ilzės dirbtuvėse”, jungianti visiškai naujus autorinius mokymus, skirtus kūnui. Visų pirma veido odos puoselėjimui, plaukų stiprinimui, geresniam miegui ir ramesniam kūno atsakui į patiriamą stresą bei emocinius sukrėtimus. Kviečiu susipažinti, kaip ir kodėl gimė šis naujas sparnas “Ilzės dirbtuvėse”, o norintys jau gali užsitikrinti vietas pasirinktuose kursuose. Startinis “Laimingesnio kūno” kursų ketvertukas atrodo taip: “Skaistesnis veidas” (startas kovo 27 d.) Šis kursas moko geriau pažinti jautrią, dirglią, į raudonį linkusią veido odą, įžvelgti kasdienių pasirinkimų ir odos būklės sąsajas, geriau suprasti ir atliepti tokios odos poreikius, sąmoningai švelninti jai daromą žalą, ir paprastos, neprabangios kasdienės priežiūros pagalba efektyviai spręsti ir estetines, ir giliau slypinčias problemas. Gyvenimo būdas, laisvalaikis, santykis su stresu, mityba, maisto papildai ir vitaminai, tinkamos kasdienės kosmetikos krepšelis žiemai ir vasarai, psichologija, vidinis nusiteikimas, papildomos odos lepinimo procedūros – visa tai gali labai stipriai pagerinti situaciją ir iš principo keisti tai,… Skaitykite toliau

Sausio Jaunatis – labai svarbi

Sugadinta Jaunatis? – nusiminusi galvoju.Nes regiu, ko neregėjau seniai… Pamačiusi, kad kelios rėmelių karų entuziastės iš mano FB paskyros per kelias valandas sugebėjo padaryti DELFI lygio komentarų išvietę, noriu išsivemti. Fiziškai. Iš tiesų supykina. Tačiau nueinu išsimaudyt.Išsiplaunu galvą.Pasikvėpinu.Užsiplikau puikios arbatos.Užsidegu žvakes. Ir reikalai kažkaip pagerėja. Panašu, kad šlykštumą nusiploviau. Tačiau tai puiki iliustracija, kaip į mūsų laiką ir gerą nuotaiką kėsinasi emociniai vampyrai būtent Jaunaties metu. Žinokit pradedu DVIDEŠIMT ANTRUS stebėjimų metus – tai patikėkit… Taip, jau dvidešimt antrus metus švenčiu Jaunatis. Nuo pat paauglystės. Per tiek metų turėjau galimybę labai daug ką patyrinėti, ištestuoti, pamatyti tendencijas… (Kaip savarankiškai sekti mėnulio ciklus, kaip pajungti pačios Gamtos kvėpavimą svajojant, keliantis tikslus ir pildant savo norus, išsamiai ir gausiai iliustruotai pasakoja mano Jaunaties praktika.) Ir tiek metų stebint, tikrai atrodo, kad kažkas vampyrams duoda startą būtent per Jaunatis… Tad jei patys nesame atidūs, jei patys nepasisaugome ir nenustatome sveikų ribų – kartais,… Skaitykite toliau

NAUJA: kursas ir pratybos „Gerovės architektai”

Kol politikai tuštokai balbatuoja apie gerovės valstybę, kiekvienas savarankiškai galime padaryti n konkrečių žingsnių, kad mūsų rytojus būtų saugesnis, laisvesnis, stabilesnis ir tiesiog laimingesnis žemiškąja, finansine prasme. Ir tam, mano patirtis rodo, geriausiai tinka pratybos: nuoseklus, sistemingas, dozuotas žinių „įdarbinimas” tikrovėje. Žingsnis po žingsnio. O dėl ko turėtume tuos žingsnius žengti? – paklaus pesimistai ir skeptikai. Žinoma, galime dėl savęs nedaryti visiškai nieko. Galime tiesiog laukti, kad mumis kažkas pasirūpintų, tačiau daugelis turbūt jau turime kartokos patirties, matydami savo senelių ir močiučių pensijų dydžius. Esu iš tų žmonių, kurie nededa pernelyg daug vilčių į tuos menamus beveidžius „kitus”. Ir šia filosofija vadovavausi n metų prieš tai, nei gimė „Ilzės dirbtuvės”. Žinau, kad už savo gyvenimą ir savo ateitį atsakinga esu visų pirma pati. Būtent vadovaudamasi tokia nuostata, gana lengvai ir labai greitai radau naują darbą netekusi senojo per ankstesnę pasaulinę krizę, 2009-asiais. Būtent vadovaudamasi tokia nuostata labai drąsiai ieškojau naujų… Skaitykite toliau

Kelios rekomendacijos praradus darbą ar ilgiau nedirbant

Yra tokia tarsi ezoterinė, tarsi psichologinė (išties ir tokia, ir tokia) taisyklė: kol dirbame tik dėl pinigų, jų teturime išlikimui: stogui virš galvos, maistui, būtiniausioms išlaidoms, lizingo įmokoms pasidengti, gal dar atostogoms kartą per metus. Ir viskas. O kai liaujamės dirbti dėl pačių pinigų (nesakau, kad tai paprasta), stipriai keičiame paties gyvenimo kryptį. Dažnai iš principo keičiasi mūsų karjera ir pajamos. (Jos, nors skamba paradoksaliai, atsisakius vergauti „pinigėliams”, dažniausiai auga.) Šiandien turbūt dažnesnė nei įprasta darbo netektis – daug kam nemalonus supurtymas (žinau ir iš asmeninės patirties: darbo netektis priskiriama vienam didžiausių stresorių gyvenime).  Tačiau drauge tai tiesiog neeilinė proga. Imti ir paklausti savęs: – O kokia mano darbo prasmė? – O ką aš NORIU dirbti? – Ką noriu duoti kitiems? – Ką noriu sukurti?– Kaip noriu keisti, gerinti kitų žmonių gyvenimus? – Kokį darbą svajoju dirbti? (Ar vėl noriu tik „darbelio”, kur reikia tik „atsėdėti” ir už tai mokama… Skaitykite toliau

Ketinantiems parduoti, nuomoti ar pirkti NT: kelios rekomendacijos

Tarp mano skaitytojų yra žmonių, kuriems su pandemija “pastrigo” NT reikalai. Kažkas norėjo pirkti, kažkas parduoti, nuomoti… Aš neturiu galios daryti stebuklų, tačiau turiu dovaną įkvėpti žmones. Todėl kviečiu net strigusiuose reikaluose nors truputį pasvajoti, išjausti vieną ar kitą sprendimą, išsipildymą. Nors pusvalandžiui, valandai, o jei išeina – visai dienai nusimesti įtampą, stresą, perdėtą kontrolę ten, kur kontroliuoti nieko jau nebegalime, ir pasirūpinti tuo, kuo pasirūpinti vis dar galime: savo svajonėmis, norais, ateities vizija. (Skeptikai čia jau uždejuos, kad “dabar ne metas svajoti”, tačiau ar žmogus be svajonių ir norų, vien tik bukai vykdantis savo “funkcijas”, nepanašėja į biorobotą? O gera svajonė įkvepia veikti, ne dejuoti ir verkšlenti. Na, gal dėl to skeptikai ir nesvajoja – kad nereiktų nieko daryti.) Tiems, kam aktualūs NT reikalai – mano tekstas apie ruošimąsi parduoti ar pirkti NT, pernai pelnęs itin daug padėkų ir gerų atsiliepimų. Sulaukiau komentarų, kad tekstas lygiai taip pat aktualus… Skaitykite toliau

Kaip išmokti mylėti save, arba 12 svarbių dalykų pirčiai

Yra žmonių, kuriems sunku mylėti ir gerbti save tiesiog šiaip, „lygioj vietoj”. Tarsi tą meilę ir pagarbą reikėtų nusipelnyti, užsidirbti (dažnai persidirbant). Atsipeikėjama dažniausiai tik po sukrėtimų. Pastebiu, kad žmonės, išgyvenę sunkias ligas, kitokius gyvenimo supurtymus ir išbandymus, paskui jau lengviau save priima ir labiau gerbia savo poreikius, mažiau save ūdija, mažiau lyginasi su kitais, rečiau vaikos primestų tikslų. Ne visada ir nebūtinai visą likusį gyvenimą: išbandymai irgi pasimiršta (o ir aplinka dažnai spaudžia „siekti daugiau”, demonstruoti titulus, per sukąstus dantis įgytą lizinginį turtą). Tačiau tendenciją matau. Gyvenimo sveikai supurtyti žmonės praregi, naujai pamato, kas verta pastangų ir nebesugrąžinamo laiko, kas ne. Dabar tarsi visa žmonija purtoma vienu metu. Visi išgyvename vienokių ar kitokių praradimų, daugelis susidūrėme su seniai pamirštomis ar niekad neturėtomis baimėmis. Daugelis sveikstame nuo ligoto menkavertiškumo, demagogiškos skubos, netikrų norų, iš tiesų visai nesvarbių paviršutiniškų blizgučių vaikymosi. Daug kas mokomės būti čia ir dabar, priimti nežinią, praradimus,… Skaitykite toliau

NAUJAS KURSAS KOLEGOMS

Kaip gyventi iš žinių, idėjų ir kūrybos: dabar, naujame pasaulyje? Pasaulinė pandemija yra metas, kai itin aktualios tampa galimybės perduoti savo žinias, įgūdžius, idėjas ir kūrybą saugiu – nuotoliniu – būdu. Aš siūlau ne laukti, kol kažkas tokią galimybę „atneš ant padėkliuko” – siūlau susikurti tokią galimybę patiems. Jau šeštus metus itin sėkmingai vystau nuotolinius kursus labai skirtingomis temomis. Sulaukiu tūkstančių dalyvių praktiškai vien rekomendacijų dėka. Nuo pat 2015-ųjų turėjau daug laiko tyrinėti, kas veikia, kas ne, kas būtent kursą padaro autentišku ir patraukliu dalyviui, kas įkvepia, o kas atstumia, su kokiais sunkumais susiduria dalyviai ir kaip juos spręsti, kas kelia susierzinimą, o kas – tikrą norą veikti. Matydama kai kurių kolegų nerimą dėl ateities, išgąstį ir netikrumą, noriu padrąsinti keisti veiklos formas, jei jau pats gyvenimas reikalauja jas keisti. „Perkelti” informaciją iš paskaitos, seminaro ar net gyvos diskusijos į susistemintą, aiškią, struktūruotai išdėstytą knygą ar nuotolinį kursą nėra taip… Skaitykite toliau