Kategorija: Išsipildymų g.

Svajojantiems rašyti ir leisti knygas

  By , ,

Svajojate rašyti? Išbaigti knygą? Gal net patys išleisti ją? O gal ir uždirbti iš rašymo? Svajojantiems rašyti ir leisti knygas šiemet turiu gerų naujienų. Jau n-iolika metų gyvenu iš autorinės kūrybos ir esu pasirengusi pasidalinti viskuo, kas labiausiai padeda (ir labiausiai trukdo) rašyti, išbaigti kūrinius, paversti juos fiziniu kūnu ir (kad ir kaip šio žodžio nemėgtų tie, kurie tiki, kad kūrėjai turi būti gyvi šventa dvasia) monetizuoti savo kūrybą. Tačiau dalyvių jau pamėgtas kūrybinio rašymo kursas – dar ne viskas, ką galiu pasiūlyti. Šiemet ketinu pakviesti net į du skirtingus workshop’us apie knygų rengimą ir savarankišką leidybą: jau galima užsirašyti į laukiančiųjų sąrašą (užsirašyti nieko nekainuoja) – anketoje savo kontaktus palikę žmonės pirmieji gaus žinią apie datą ir vietą. Anketą rasite čia. Tačiau svarbiausius dalykus, skirtus efektyvesniam, lengvesniam, malonesniam ir kryptingesniam rašymo procesui, galite gauti jau DABAR. Išlaisvintas, iš naujo įsimylėtas rašymo procesas gali sugrąžinti labai daug gyvenimo džiaugsmo, atlikti… Skaitykite toliau

28% naujos knygos tiražo jau išpirkta

  By , ,

Taip, 28% naujos mano knygos tiražo jau iššluota. Ir turbūt retas supranta, ką iš tiesų tai reiškia… Jei žmonės žinotų visą kainą, kurią sumokėjau už šios knygos rengimą ir leidybą, vieni sakytų „žiauriai drąsu”, kiti sakytų „tai visiška beprotybė, Ilze, ypač žinant, kiek laiko sovietbobės tau neleido normaliai dirbti„. Kelionė į Australiją, jei leisit kainą pasakyti aptakiai… kelionė į Australiją. (Turiu minty, jei žmogus perka kelionę į Australiją iš kelionių agentūros – o ne apsimesdamas, kad bėga per Australiją, kaulija pinigų iš sekėjų.) Mano vyras labai labai griežtai įkalbinėjo mane leisti šią knygą per leidyklą – tiesą sakant, mes net pykomės dėl to. Jis norėjo, kad man niekas nekainuotų, ir dar gaučiau honorarą. (Keista, kad jis taip norėjo kontroliuoti šį procesą – juk ne iš jo pinigų leidžiu knygas.) Tačiau leidyklos varianto aš net nesvarsčiau. Pirma, aš norėjau kūrybinės laisvės – jokia leidykla man neduotų tokios laisvės, kokios aš noriu.… Skaitykite toliau

„Buvau dygliuotas nervų kamuolys”

  By , ,

„Buvau dygliuotas nervų kamuolys (na, ir dabar ne pūkuotas burundukas, bet jau žaibais taip nesisvaidau…), pakantumo resursai išsisėmę, visi aplink nervino, kad norėjosi tik bloką dėt tiek virtualiai, tiek realiai, svajonių, norų daug, bet niekas nevyko, nes… nieko nedariau ta linkme, žodžiu, ėmiau pati sau nepatikt ir su savim visai nesutart.” Pažįstama? Man puikiai pažįstama. Tačiau irzlumas, dirglumas, nepakantumas, depresyvios nuotaikos, apatija ar kunkuliuojančio pykčio protrūkiai – tai ne mes, o tik mūsų būsenos. Kartais – nesąmoningai mūsų pačių kurtos ilgus mėnesius: mums nemokant pasakyti „ne”, persidirbant, tampant šiukšlių dėže svetimoms emocijoms, ar tiesiog kasdien intoksikuojantis blogiausiomis naujienomis iš viso pasaulio. Pripildyti save pykčio, nuovargio, nusivylimo, agresijos – būdų labai daug. Neretai šioje srityje dar vaišinamės ir „kokteiliais”: persidirbimą bandome pamiršti nirdami į destruktyvius pomėgius, gerų emocijų ir naujovių alkį bandome atpirkti negatyvia stimuliacija – intrigomis, konfliktais, vidinę tuštumą bandom užpildyti svetimų gyvenimų trupiniais – žvaigždžių skyrybomis ar vestuvėmis, nelaimėmis… Skaitykite toliau

Apie porų atostogas atskirai

  By , , , ,

“Ilze, kodėl išvažiavai atostogauti BE vyro? Gal kažkas tarp jūsų negerai?” – oi, kiek jau esu tai girdėjusi… Kadangi mūsų šeimos draugai jau ėmė laidyti juokelius, kad gal kitąmet visi drauge važiuokime į Kiprą, bet palikime namuose D., nes Ilzė taip gerai paatostogavo be jo, parašysiu, kodėl šios atostogos man buvo tokios ypatingos, ir kodėl kartais poroms LABAI VERTA paatostogauti atskirai, jei partnerių interesai ir norai skiriasi. 💬 Aš esu visiškas vandenų vaikas. Vanduo yra mano stichija, mano džiaugsmas, mano dūksmas, didžiausias Gamtos grožis. Gyvūnus labiausiai mėgstu stebėti būtent vandenyje. Man vasara – tai visų pirma maudynės ir povandeninio pasaulio stebėjimas. Vanduo man yra ta erdvė, kurioje aš natūraliai – ne prisiversdama, o žaisdama, dūkdama ir tyrinėdama – judu, mankštinuos ir stiprėju daugiausia. Po maudynių, paviršinio nardymo ar šokinėjimo per bangas miegu geriausiai. Ir sapnuoju vandenį… Todėl tiek sodyboje, kai įšyla tvenkiniai ir ežerai, tiek atostogaudama prie jūros – visur,… Skaitykite toliau

Košmariškos atostogos, ar geriausia kelionė gyvenime?

  By , , , , , ,

Košmariškos atostogos, kažkas sakys. Absurdas. Katorga. Ubagystė. Gal kas ir stipriau pasisakytų apie tokį atostogavimą. Rašau šias eilutes nuo jūros vandens užburkusiomis akimis. Druskų nugraužtu veidu. Taip išmirkusiais, kad net susiraukšlėjusiais pirštų galiukais. Jūržolių prisipynusiais plaukais, kurie nuo sūraus vandens ir vėjo žaibiškai tampa tragikomiška šieno kupeta. Ir pirmąsyk gyvenime ant veido įsispaudusiu trikampiu nuo nardymo kaukės, kaip štai šiame kadre. (Na, kadangi kačiukai mūsų namuose irgi dažnai mėgsta suformuoti „masonų trikampį”, laikau tai geru ženklu. 😆) Rašau šias eilutes mėlynėmis nusėtomis šlaunimis nuo baladojimosi tarpmiestiniais autobusais stovint su sunkia kuprine, maišu maudymosi rūbų ir plaukmenimis. O taip pat nuo didelių bangų mūšos ir griuvimų. Ir į povandenines uolas nubrozdintu keliu. Ištinusia lūpa nuo saulės ir vėjo iškelto herpio. Nenusakomai fiziškai pavargusi per valandų valandas trukusius povandeninius ir pakrančių žygius. Prisinervinusi filmuojant po vandeniu, nes labai nesisekė tai daryt. Skaudamu kaklu nuo nuolatinio dairymosi po vandeniu. Pririjusi jūros vandens ir… Skaitykite toliau

„Ilzės dirbtuvės” grįžta

  By , ,

Taip, „Ilzės dirbtuvės” grįžta, ir taip gera jausti, kad manęs LAUKĖ… (toks jausmas kyla skaitant ilgamečių mano dalyvių komentarus čia, čia ir čia). Tokios naujienos: legendinės mano dirbtuvės grįžta: vėl dirbti žmonėms ir gyvūnams! Be jokių reklamų blizgiuose žurnaluose ar dūsaujant ant „žvaigždžių” sofų, susikūrusios savo vardą vien tik iš tikrų dalyvių atsiliepimų, mano dirbtuvės iki didžiosios pauzės turėjo n-iolika tūkstančių lankytojų. Ar pavyks atkurti tai, ką kažkas taip aršiai stengėsi sugriauti? Aš labai to linkėčiau. Nepaprastai. Kodėl? Nes noriu atkurti nuolatinį rėmimą gyvūnų globos ir gamtosaugos organizacijoms, ką dariau ilgus savo sėkmingos veiklos metus. Ir labai noriu vėl atpirkinėti žemes laukiniams gyvūnams. Kitaip tariant, noriu tęsti pradėtus darbus ir vystyti naujas idėjas taip, kaip tai dariau iki išgyvento „armagedono” – drąsiai, dosniai ir kūrybiškai. Jei mano andainykštė veikla jums atrodė svarbi, jei norite prisidėti renkant naujas grupes ir atkuriant lig tol nuolatinį mano rėmimą gyvūnams, komentaruose čia, čia arba… Skaitykite toliau

Įkvėpimui svajojant šią Jaunatį

  By , ,

Vis galvoju, kaip padrąsinti svajoti tuos, kurie nė nepabando: per savo pesimizmą ir „nusivylimą avansu”, kaip tai vadinu. Kai dalinuosi savo asmeniniais išsipildymais, dalis skaitytojų tai „nurašo” kaip kažkokį mano ypatingumą. Na, ypatingumas labiausiai tame, kad, kaip sakoma – kuo labiau su savimi dirbi, tuo labiau ir pildosi norai.  🙂 Šioj srity turiu kiek didesnį įdirbį nei pradedantys svajotojai, ir kiek didesnę išsipildymų „paletę”. Per dvidešimt sąmoningo svajojimo metų tokių istorijų neišvengiamai susikaupia. Bėda ta, kad tiems, kurie dar niekad nė nepabandė rimčiau pasvajoti ir užrašyti vieno kito noro, mano išsipildymų „paletės” spalvos atrodo pernelyg kosminės. Aš išsvajojau sveikus santykius po ilgos nesėkmių virtinės, išsvajojau savo knygos sėkmę, išsvajojau man asmeniškai prasmingą darbą, išsvajojau nuosavus namus (dabar kiek gailiuosi, kad svajojau taip nedrąsiai ir kukliai), išsvajojau savo poezijos rinktinę, išleistą Niujorke, išsvajojau savo svajonių sodybą, ir dešimtis aplankytų pasaulio šalių – maža to, begalę tų kelionių gavau dovanų, kaip į… Skaitykite toliau

Kodėl svarbu ne sugalvoti, o pajusti, ko nori

  By , ,

Kaip svarbu NE SUGALVOTI, O IŠJAUSTI, KO NORI. Protu kliaujantis, šį savaitgalį tarsi turėjau (turėjau!) važiuot į sodybą. Pabūt gamtoj, paklausyt paukščių, nieko paneveikt. Būtų gerai (būtų gerai!) į pirtį nueit, pasisodint gėlių – esu prisipirkus dėžę jurginų, kardelių, lelijų… Bet va „turėčiau” ir „būtų gerai” nėra NORIU. Taigi, ketinom savaitgalį leist atskirai: D. namie su katėmis, aš sodyboj su stirnomis, gervėmis, briedžiais, bebrais ir paukščiais. Tačiau jaučiau, kad many nėra tvirto TAIP. Pradėjau tyrinėti, o ko labiausiai noriu šį savaitgalį. Išties labai norėjau pailsėt. Tiesiog pailsėt, atsitraukt nuo visko, pasigrožėt pavasariu, pamaitint sielą pasakiškais pavasario vaizdais, kurie mainos kasdien.  Ir tada pajutau, kad sodyboj nusiplūkčiau: su visais malkų nešiojimais, karučių vežiojimais, kibirų tampymais, kovom su bebru ir t.t. Nelabai norėjau ir nakvot viena, tiesą sakant. Ir vakar ryte, labai netikėtai, staiga užsimaniau į Burbiškio dvarą Radviliškio rajone. D. mano mintis labai patiko. Ir tai netikėtai buvo gražiausia šio pavasario… Skaitykite toliau

Ketinantiems parduoti, nuomoti ar pirkti NT: kelios rekomendacijos

  By , ,

Tarp mano skaitytojų yra žmonių, kuriems su pandemija “pastrigo” NT reikalai. Kažkas norėjo pirkti, kažkas parduoti, nuomoti… Aš neturiu galios daryti stebuklų, tačiau turiu dovaną įkvėpti žmones. Todėl kviečiu net strigusiuose reikaluose nors truputį pasvajoti, išjausti vieną ar kitą sprendimą, išsipildymą. Nors pusvalandžiui, valandai, o jei išeina – visai dienai nusimesti įtampą, stresą, perdėtą kontrolę ten, kur kontroliuoti nieko jau nebegalime, ir pasirūpinti tuo, kuo pasirūpinti vis dar galime: savo svajonėmis, norais, ateities vizija. (Skeptikai čia jau uždejuos, kad “dabar ne metas svajoti”, tačiau ar žmogus be svajonių ir norų, vien tik bukai vykdantis savo “funkcijas”, nepanašėja į biorobotą? O gera svajonė įkvepia veikti, ne dejuoti ir verkšlenti. Na, gal dėl to skeptikai ir nesvajoja – kad nereiktų nieko daryti.) Tiems, kam aktualūs NT reikalai – mano tekstas apie ruošimąsi parduoti ar pirkti NT, pernai pelnęs itin daug padėkų ir gerų atsiliepimų. Sulaukiau komentarų, kad tekstas lygiai taip pat aktualus… Skaitykite toliau

Kodėl sveika svajoti ir kada tai daryti

  By , ,

Šis tekstas rengtas specialiai „Beatos virtuvei”, skatinant skaitytojus svajoti prieš Naujuosius – tačiau svajoti verta visada. Dalinuosi su neskaičiusiais. Geriausias metas svajoti yra dabar: užrašykite 12 norų Ilzė Butkutėrašytoja, seminarų ir kursų autorė Nepaisant begalės mano klaidų, kompleksų, baimių, ydų, trūkumų ir silpnybių, nuo mažens turėjau vieną labai vertingą pomėgį ir įprotį. Pomėgį, leidusį pamatyti sprendimus net ten, kur, atrodė, sprendimo nebėra. Įprotį, padėjusį išlipti iš tamsiausių būsenų ir klampiausių problemų.  Aš tiesiog visada mėgau svajoti. Šiandien, kai mano kūrybinius pratimus jau yra išbandę virš 10 000 žmonių, galiu drąsiai pasakyti: sugalvokite norą, užrašykite jį, ir laukite stebuklo. Svajonės kartais pildosi net tuomet, kai jomis įstengiame tikėti vos sekundę. Todėl ir jus kviečiu užrašyti 12 norų ateinantiems metams, ateinančiam mėnesiui ar kitai laiko atkarpai.  Kodėl verta tai padaryti ir kaip tai daryti efektyviau? Atsakau į kelis gerus klausimus apie svajojimą. – Kam apskritai svajoti? Kiek turiu – tiek užtenka, kažkaip… Skaitykite toliau