Nauji Metai – nauji tikslai

Nauji metai – nauji tikslai. Noriu vartoti mažiau, teršti mažiau, ir daiktams tarnauti daug mažiau: t.y. mažiau jų turėt, o turimus geriau sudėliot. Todėl nuo sausio 1-osios kasdien darau kažką dėl šito: kartais valandą, kartais dvi, kartais ir tris. Sekasi fantastiškai: jau galiu pasakyt, kad per pirmą metų savaitę mes, kaip šeima, būsime sukūrę SEPTYNIS KARTUS MAŽIAU ŠIUKŠLIŲ, nei įprastai vidutiniškai. Su tuo noriu save ir pasveikint! Taip pat džiaugčiausi, jei pasveikintumėt ir jūs! Man tai tikrai labai didelė pergalė prieš savo išlepimą, ištežimą ir nesąmoningumą. Dėlei šio tikslo (mažiau vartoti, mažiau teršti, gyventi labiau Zero Waste filosofija) pradėjau gaminti. Taip šiemet dar nepirkau jokio maisto: užsibrėžiau sugaminti viską, kas yra šaldytuve, spintelėse bei šaldiklyje, ir tik tada pildyti atsargas. Galvojau, tik paukščiams darysiu išimtį… 😆 Tačiau šiandien pergalvojau, ir nutariau vis tik neperlepinti jų. Sulesinsiu viską, kas yra – tada užsakinėsiu daugiau. Čia šios dienos jų „likučių pietūs“: Dar… Skaitykite toliau

Mano mėgstamiausios „Naujienos“

Kai iš visų ekranų sunkias gąsdinimai, statistikos, ligos ir mirtys, aš įsijungiu šias NAUJIENAS: Nes šios „Naujienos“ visad geros. Ar neigiu tai, kas vyksta pasaulyje, bėgu nuo to, vaidinu, kad viso to nėra? Ne. Tačiau nesiskandinu tame, nedusinu savęs ir nemurkdau, ir netampu ruporu – nė vienos „pusės“. Esu gėlių ir gyvūnų ruporas. 🙂 Kažką ši žieminė gėlių fiesta primena? Taip. Pirmąjį pandemijos rudenį, jo pabaigą, kai jau sningant desperatiškai brukau į žemę kelis tūkstančius gėlių svogūnėlių. Tada irgi kūriausi alernatyvą tam baisiam ligos ir mirties informaciniam debesiui, kuris tiesiog sunkte sunkėsi iš visur. Buvo sunku fiziškai vienai pasodint tiek gėlių, bet niekad to nesigailėjau. Tos gėlės žydės jau antrą pavasarį. Jei, kaip skaitytojai patarė, pabarstysiu pipirais – gal ir stirnos nenučiaumos 🙂 O šįsyk sodinti buvo daug lengviau. Šiltai, namuose. Šast, ir pasodinta. Ir rezultatai daug greitesni. Ir laukiniai gyvūnai nenuvalgo. 🙂 (Naminiams negalima, nes meilenių lapai nuodingi, –… Skaitykite toliau

Sausio Jaunatis – labai svarbi

Sugadinta Jaunatis? – nusiminusi galvoju.Nes regiu, ko neregėjau seniai… Pamačiusi, kad kelios rėmelių karų entuziastės iš mano FB paskyros per kelias valandas sugebėjo padaryti DELFI lygio komentarų išvietę, noriu išsivemti. Fiziškai. Iš tiesų supykina. Tačiau nueinu išsimaudyt.Išsiplaunu galvą.Pasikvėpinu.Užsiplikau puikios arbatos.Užsidegu žvakes. Ir reikalai kažkaip pagerėja. Panašu, kad šlykštumą nusiploviau. Tačiau tai puiki iliustracija, kaip į mūsų laiką ir gerą nuotaiką kėsinasi emociniai vampyrai būtent Jaunaties metu. Žinokit pradedu DVIDEŠIMT ANTRUS stebėjimų metus – tai patikėkit… Taip, jau dvidešimt antrus metus švenčiu Jaunatis. Nuo pat paauglystės. Per tiek metų turėjau galimybę labai daug ką patyrinėti, ištestuoti, pamatyti tendencijas… (Kaip savarankiškai sekti mėnulio ciklus, kaip pajungti pačios Gamtos kvėpavimą svajojant, keliantis tikslus ir pildant savo norus, išsamiai ir gausiai iliustruotai pasakoja mano Jaunaties praktika.) Ir tiek metų stebint, tikrai atrodo, kad kažkas vampyrams duoda startą būtent per Jaunatis… Tad jei patys nesame atidūs, jei patys nepasisaugome ir nenustatome sveikų ribų – kartais,… Skaitykite toliau

2022-ieji – Stebuklų metai

Taip norėjosi pasveikinti skaitytojus su ką tik prasidėjusiais Naujaisiais… Ir sveikinimą už mane parengė pats Gyvenimas. Štai, kamanė miega kaktuso žiede – ar tai ne tobula iliustracija pirmajai metų dienai? Nes šią dieną norėjau jums palinkėti stebuklų, o paskui pagalvojau – kam čia kuklintis, kam čia mažintis, linkiu STEBUKLŲ METŲ. Tegul po kelerių metų visuotinių tamsumų ir visuotinio apspangimo bei apsinuodijimo baime, šie metai leidžia kaip kokiam geizeriui prasimušti gyvybingam džiaugsmui, galingai vilčiai, gyvam įkvėpimui, gerai nuotaikai, valiai, veiksmui. O svarbiausia, tegul visų mūsų viduje kasdien būna erdvės pastebėti stebuklui: mažesniam ar didesniam, išorėje ar viduje. Kuo pastabesni būsime, kuo daugiau tegul ir labai mažų stebuklų pastebėsime, tuo noriau ir ramiau kursime savo gyvenimus. Ne varganus šabloniškus copy-paste’inius lizinginės prabangos instagraminius paveikslėlius, o gyvus, tikrus, autentiškus savo gyvenimus – pagal savo prigimtį, savo talentą ir savo misiją Žemėje. To labai ir linkiu. Ką tik perskaičiau fantastišką istoriją, kaip gamtos fotografų… Skaitykite toliau

Gruodžio Jaunatis

Gruodžio Jaunatį laikyčiau viena svarbiausių šių metų Jaunačių. Kaip ir kaskart, tik kur kas įdėmiau, į mus ima žvelgti pamirštų svajonių ir būsimų išsipildymų akys. Visa, ko daugelis net patys sau nepripažįstame ar per skubą vis nustumiam į Gyvenimo paraštes: slapčia (net nuo savęs slapčia) norėti, svajoti, siekti ir „kada nors“ atidėti dalykai… Tačiau kad išgirstume visa tai, kad susitiktume akis į akį su svarbiausiais, slapčiausiais ir didingiausiais savo troškimais, reikia trupučio tylos. Trupučio taikos. Trupučio švaros. Ir trupučio drąsos. Gal būtent tam ir bus skirta ši ypatingą užtaisą turinti Jaunatis? Pirmoji rekomendacijų dalis šiai Jaunačiai jau įkelta, ji matoma mano prenumeratoriams, o visiškai visa patronų paliekama „arbata“ skiriama gyvūnų ir pačios Gamtos teritorijoms plėsti:https://www.patreon.com/ilze Skaitykite toliau

Kaip mus veikia muzika, filmai ir… auklėjimai

Dažnai žmonės, pajutę bundančią visiškai naują „klausą“ visai mus pasiekiančiai informacijai (o tai dažnai padovanoja informacinis pasninkas), klausia:– O kaip yra su muzika, jos žodžiais? Kam mus „programuoja“ dainos, jų tekstai?– O kaip su filmais? Tai gal man nebeleisti savo vyrui žiūrėti „bajavikų“?– Aš dabar pykstuosi su tėvais, kad jie žiūri rusiškas žinias.– O aš dabar kolegei nebeleidžiu klausyti jos mėgstamos muzikos darbe ir nuolat ją auklėju. Na, pirma: kai puolame „taisyti“ kitus, tai yra RYŠKIAUSIAS ženklas, kad… Patys kažkur strigome Taip, taip. Bet koks kibimas prie kito, moralizavimas, aiškinimas kitiems, kaip gyventi, ir ypač bėdavojimas artimiesiems ir draugams už akių, kokie jie netobuli, reiškia, kad kažko savo viduje nenuveikėme patys. Aš nesikabinėju prie vyro, jei jis nori žiūrėti „bajaviką“. Jei tai labai geras veiksmo filmas – žiūriu drauge. Jei negeras, tada pati sau viena žiūriu dokumentiką apie Piet Oudolf, arba gyvūnus, arba klausausi kokios paskaitos. Kiekvienas esame laisvas rinktis.… Skaitykite toliau

Apie asmeninę Advento intenciją

Nuo mažens Adventas man buvo ypatingas metas. Aš tarsi “nuskaitydavau” pačios Gamtos programą nutykti į metų galą, ir paskutines keturias savaites iki Saulėgrįžos ir Kristaus gimimo – panardinti ir pasaulį, ir patį žmogų į tylą, ramybę, susitelkimą, susitikimą su savimi pačiu ir praeinančiais metais. Vėliau ne vienas patyręs mokytojas ar tiesiog itin gerai neregimą pasaulį jaučiantis žmogus man patvirtino: Gamtos ciklai labai stipriai veikia mus, ir sveikiausia pačiam žmogui atsižvelgti į tai, kas vyksta už lango. Pavasaris skirtas sėjai ir pačios sielos atsprogimui, vasara – prinokusiems darbams ir jėgų prisisėmimui rudeniui, ruduo – derliaus ėmimui ir darbingiems sumanymams, žiema – sulėtėjimui, poilsiui, pabuvimui su savimi, artimiausiais ir savo namais. Jei atsižvelgiame į šį ciklą, ne priešinamės laiko atnešamoms tendencijoms, o pasikliaujame jomis, veikiame išvien su Gamta, išliekame sveiki, darbingi, ir (nors nemėgstu to žodžio) produktyvūs. Gal perrašysiu tą žodį – išliekame vaisingi, derlingi savo darbuose ir sumanymuose. Deja, Adventas per… Skaitykite toliau

Apie kalėdines karštines

– NELEISKITE NIEKAM IŠ JŪSŲ PAVOGTI ADVENTO! – pamaldų metu kone išrėkė kunigas, į vieną sakinį sutalpindamas daug ir mano minčių šia tema. Metų galas: pati Gamta nardina žmogų į ramybę ir vidinį pasaulį. Tamsa, tyla ir ilgos vakaro valandos kuria erdvę permąstyti besibaigiančius metus, suvokti klaidas, kad Naujuosius pradėtume skaidresne galva, švaresne širdimi ir stipresne siela, prisiminti pamirštas svajones ir sukaupti jėgos joms siekti. Bet ne. Negi bus leidžiama žmogui taip paprastai susitikti su savimi ir neduokdie kažkuo aukštesniu, prasmingesniu? Kur tau. Būtent gruodį žmogus yra tradiciškai kaip niekad kibinamas akcijų, lyg į peklą įtraukiamas ir tąsomas parduotuvių labirintuose, tampomas po „privalomuosius“ vakarėlius, kemšamas kaip nelaiminga žąsis pasiūlymais, pletkais, maistu ir alkoholiu, kaip perrūgęs grybas sloinikėly marinuojamas eismo kamščiuose. Būtent gruodį žmogus gvaltavojamas emociškai, vertybiškai, finansiškai ir logistiškai už visus metus, būtent gruodį informacinis, reklaminis, vaizdinis ir kitoks triukšmas paleidžiamas visu garsumu – kad tik neišgirstum sielos kuždesio. Kalėdiniai… Skaitykite toliau

Adventas be blizgučių

Ką jaučia amarilis, žinodamas, kad tuoj bus sodinamas į žemę, leis šaknis gilyn, stiebus aukštyn, įsišaknys ir skleisis?Ką jaučia kūdikio siela, sklęsdama virš Žemės, regėdama savo būsimus tėvus ir žinodama, kad tuoj įsikūnys?Ką jaučia idėja, iš neregimojo pasaulio žvelgdama į žmogų – savo pildytoją, ir žinodama, kad tuoj pradės materializuotis, įgaus regimą pavidalą? Ar patys jaučiate, kiek daug jėgos slypi tame virsme, magiškame Slenkstyje: tarp ten ir čia, tarp galimybės ir esamybės, tarp ketinimo ir išsipildymo? Atrodytų: žiema – gal ir netinkamas metas mąstyti apie sėją ir derlių. Tačiau jei įsiklausysite į pačios Gamtos tykumą šiuo metų laiku, gali būti, kad begarsėje Visatos melodijoje išgirsite kažką, kas nori įsikūnyti būtent per jus. Su sąlyga, kad iš tiesų įsiklausysite. Ryt prasideda Adventas. Visą jį kviesiu jus skirti laiko ir dėmesio savo vidui. Mano FB paskyroje nebus prieššventinės karštinės, desperatiško „pritagink draugą“ erzelio, „palaikink ir laimėk“ turgaus, surežisuotų kadrų ir fotošopinio gyvenimo,… Skaitykite toliau

7 minutės Gamtai kasdien: artėjant Vėlinėms

VAIDINTI AR TIKRAI ATMINTI?VARTOTI AR TAUSOTI? PIRKTI AR MYLĖTI? Artėjant tam metų laikui, kai Anapusybę jaučiame kaip niekad gerai – per pačią Gamtą, jos rudeniškai-žiemišką metamorfozę, išskirtinę Gamtos tylą ir tykumą, visas mirusiems ir šventiesiems skirtas datas, kapų lankymą, varpų dūžius – kviečiu Jus ir vėl tikslingai kontempliuoti vieną paprastą, nepelnytai pamirštamą dalyką: KAIP švenčiame, KAIP minime, KAIP įprasminame šį metą, KAS YRA SVARBU mums asmeniškai ir pačiai Žemei. Iš tiesų: Kaip minime šias šventes? Pirkdami pilnus plastikinius maišus vienkartinių žvakidžių ir baisių plastikinių vainikų, kuriais paskui užverčiame kapinių konteinerius? Stovėdami kilometriniuose eismo kamščiuose, degindami benzą ir nervindamiesi, kad… prisimintume tuos, kuriuos mylėjom? Pirkdami, vartodami ir erzindamiesi tam, kad… pabūtume su kažkuo savo širdyje? Apie vartojimą, teršimą, pompastiką, „parodomąją“ meilę ir sąmoningumo svarbą tyliausiose metų šventėse jau kalba net kunigai. Kalbu ir aš. Jau ne pirmus, ne antrus metus. Kalbu iš patirties. Yra žmonių, kuriuos labai labai mylėjau, ir jie… Skaitykite toliau