Kategorija: Gerovės architektai

Apie investavimą: 7 dalykai, kuriuos būčiau norėjusi žinoti anksčiau

  By , ,

Šio klausimo man nedrįso užduoti net labai artimi draugai: iš ko gyvenau visus tuos metus, kai institucinės žiurkės iki kaulų graužė mano ilgus metus kurtą ir puoselėtą nišinį verslą? Turbūt daug kas tyliai manė, kad gyvenau tiesiog iš savo vyro kišenės. O heiteriai dar turbūt ir rankom trynė: aha, Ilzė rengė kursus apie gerovės kūrimą, o dabar pati sėdi vyrui ant sprando, gerovės architektė, cha cha cha! Cha cha cha! 😆 Tiesa tokia: eina jau ketvirti metai, kai gyvenu iš vadinamųjų pasyvių pajamų. (Nors labai nemėgstu šios frazės* dėl jos asociacijų su tinkliniu marketingu ir panašiomis sektomis, agresyviu kažko brukimu, buku “įtikėjimu” ir tikromis apgaulėmis. Būtent todėl žodžių “pasyvios pajamos” labai vengiu.) Dar tiksliau būtų pasakyti, kad gyvenu iš savo investuotų pinigų investicinės grąžos. 🥊 Žinoma, tai nėra dešimtys tūkstančių eurų per mėnesį. Jei kalbam apie pajamas tik iš investavimo ir tarpusavio skolinimo platformų, kitam tai būtų… na, kukli alga.… Skaitykite toliau

Apie investavimą. Leisti santaupoms tirpti ar jas įdarbinti?

  By , ,

Leisti santaupoms tirpti dėl infliacijos, vis išpuolančių “netikėtų” išlaidų ar tiesiog “nesusiturinčios rankelės”? O gal įdarbinti (iš pradžių tegul ir labai mažus) pinigus, kad jie gamintų naujus pinigus? Jau penktus metus renkuosi įdarbinti pinigus. Nors retas išdrįsdavo tiesiai manęs paklausti, būtent KADAISE įdarbinti pinigai leido man (bent jau finansine prasme) išgyventi baisiausią naikinimo sunkmetį nesiskolinant ir nesėdint artimiesiems ant sprando, iš savo pačios (kad ir panaudojamo, tačiau nuolat atsikuriančio) resurso. Neįtikėtina, tačiau tiesa: esu gyvas įrodymas, kad investuoti pinigai “gyvena ilgiau”: jei nebūčiau įdarbinusi tos sumos, o būčiau ją laikiusi tiesiog santaupų pavidalu, ją, absoliučiai visą, per tuos trejus naikinimo metus jau būtų “suėdusios” neišvengiamos išlaidos, infliacija, o gali būti, ir spontaniški pirkimai (iš streso) ar, neduok Dieve, lošimai (iš siekio užsimiršti). Bet kadangi mano santaupos buvo įdarbintos, jos nuolat gamino palūkanas, t.y. nuolat augo. Ir aš, nors ir turėjau išleisti dalį, ir nemažą dalį, savo įdarbintų pinigų, visus tuos… Skaitykite toliau

Kai išduodame pačios save

  By , ,

Neseniai kiek netikėtai teko konsultuoti merginą – na, išties moterį – kuri kenčia neadekvataus vyro pykčio ir psichologinio smurto priepuolius, nes… negali išeiti. Kodėl negali išeiti? Nes savo noru VISKĄ yra atidavusi jam. Ne tik pinigus, ne tik būstą, kitokį žemišką savo gyvenimo pamatą. Savo gyvenimo vairą lygiai taip pat. Aš, tiesą sakant, norėjau pasiūlyti jai paskolinti pinigų, kad išsinuomotų butą, kokiems trims mėnesiams, pradžiai. Iš bėdos būčiau galėjusi tiesiog padovanoti jai tuos pinigus – kalba eina ne apie nuomą didmiestyje, tai nebūtų buvę tūkstančiai eurų, ir tai nebūtų buvęs pirmas kartas, kai šefuoju moterį didelėje bėdoje. Tačiau paskui taip liūdnai pajutau: ne piniguose čia reikalas. Ne nuomoje. Ne miestelyje. Reikalas yra jos galvoje. Ir to reikalo niekas kitas už ją neišspręs. Nei gražiuoju, nei per prievartą, nei dovanodamas pinigus ir nuomodamas jai butus, nei rasdamas jai darbą. Kol nebus paskatos jos viduje – išorėje gali stovėti ant galvos ir… Skaitykite toliau

Kam duota vidinė dykuma

  By , ,

Tamsiausi metų mėnesiai baigiasi. Tarsi jau pereita ir vidinė dykuma. Pamažėl ryškėja vizija, kaip atrodys postpandeminis pasaulis. Šiandien Saulėgrįža, visai netrukus – šv. Kūčios: dienos, kai visa Žemė veidu pasisuka į Šviesą, gimsta Dievo sūnus, prasideda naujas, ilgas ciklas, kurio kryptis – atsivėrimas, augimas, vaisių vedimas, derlius ir branda to, ką pasėjome. Turbūt daugelis po Kalėdų pajusdavote, kaip tuomet tarsi pats Gyvenimas įpučia mums daugiau jėgos, daugiau vilties, ir po Naujųjų pradedame gyventi bei darbuotis su nauja nata, nauju užsidegimu. Ypač, jei Adventas iš tiesų būdavo nugyventas su pasninku, ne tik fiziniu, bet ir emociniu (galbūt taip pasisekdavo tik nedaugeliui, tačiau veikiausiai bus patyrusių). Taip (sulėtėdami; pailsėdami; atsisakydami persivalgymo, ar fizinio, ar informacinio; saikingiau vartodami; saikingiau gyvendami išorėje ir pereidami į vidinių valymosi ir gal net savotiškos atgailos režimą) kasmet padedame sau “persikrauti” prieš naują visų metų ciklą, “restartuotis”, o jei iš tiesų gerai apsivalome – ir, kaip berods kažkuris… Skaitykite toliau

NAUJA: kursas ir pratybos „Gerovės architektai”

  By , ,

Kol politikai tuštokai balbatuoja apie gerovės valstybę, kiekvienas savarankiškai galime padaryti n konkrečių žingsnių, kad mūsų rytojus būtų saugesnis, laisvesnis, stabilesnis ir tiesiog laimingesnis žemiškąja, finansine prasme. Ir tam, mano patirtis rodo, geriausiai tinka pratybos: nuoseklus, sistemingas, dozuotas žinių „įdarbinimas” tikrovėje. Žingsnis po žingsnio. O dėl ko turėtume tuos žingsnius žengti? – paklaus pesimistai ir skeptikai. Žinoma, galime dėl savęs nedaryti visiškai nieko. Galime tiesiog laukti, kad mumis kažkas pasirūpintų, tačiau daugelis turbūt jau turime kartokos patirties, matydami savo senelių ir močiučių pensijų dydžius. Esu iš tų žmonių, kurie nededa pernelyg daug vilčių į tuos menamus beveidžius „kitus”. Ir šia filosofija vadovavausi n metų prieš tai, nei gimė „Ilzės dirbtuvės”. Žinau, kad už savo gyvenimą ir savo ateitį atsakinga esu visų pirma pati. Būtent vadovaudamasi tokia nuostata, gana lengvai ir labai greitai radau naują darbą netekusi senojo per ankstesnę pasaulinę krizę, 2009-asiais. Būtent vadovaudamasi tokia nuostata labai drąsiai ieškojau naujų… Skaitykite toliau

Investavimas katėms, arba istorija apie „vertybinius popierius”

  By , ,

Istorija, kuri galėtų vadintis „Investavimas girtiems”, tačiau nutariau pavadinti gražiau: „Investavimas katėms”. Sykį nutariu pasidomėti, kiek jau sukaupiau pensijai savarankiškai. Prisijungiu prie el. bankininkystės ir nustembu: susikaupė visai svari suma. Tačiau nūnai nustembu dar labiau. Gal kažko nesuprantu, bet matau, kad kažkokiu būdu (?) esu prisipirkusi ir vertybinių popierių. Už tūkstančius eurų. Rodo ten man kažką vienoj eilutėj. „Vertybiniai popieriai”. Lyg ir seniau rodė – tuomet galvodavai, gal tiesiog siūlo pirkti; a maža ką siūlo, juk bankai visad kažką bruka, tai nelabai kreipiau dėmesį. Bet nūnai suprantu, kad čia rodo kaip JAU turimus vertybinius popierius. Prisiekiu, nepamenu, kad būčiau pirkusi… Suprantu, savarankiško gyvenimo pradžioj skurdau, daug metų gyvenau nuo algos iki algos, tad paskui, kai jau galėjau, tikrai taupiau, kaupiau, investavau. Tik kad tuo metu investavau į savo vystomas idėjas, į kuriamą turinį, gal kiek į NT. O vertybiniai popieriai, RIMTAI? Vienintelė įmanoma situacija, kad tų vertybinių popierių prisipirkau kažkada… Skaitykite toliau