Kategorija: Išsipildymų g.

Kaip svajoti efektyviau… net būnant davatka

  By , , ,

Vienas tūžmingas komentaras įkvėpė nekasdienį tekstą. 🙂 Galbūt ir jūsų aplinkoje pasitaiko agresyvokų davatkų, tai čia prieš naują Jaunatį keli kontraargumentai joms. O iš principo tai tekstas tiems, kurie įsivaizduoja Dievą kaip norų kioskelį ar užkandžių automatą, į kurį mėtomos maldų “monetos”, ir tiems, kurie gatavi nuprotėti, bet neatsisakyti kokio nesipildančio noro – truputis patirčių ir galimų korekcijų. Yra žmonių, kuriuos kitų išsipildymai ne įkvepia, o siutina. Taip, kažkam kitų išsipildymai provokuoja pyktį, pavydą ir pagiežą. Dažniausiai jų komentarai anonimiški, o tulželė išliejama už ilgus metus. Keista: kartais tie piktuoliai prisistato religingais, pamaldžiais. (Be bajerio.) Neseniai, prieš vieną Jaunatį (kurią visad kviečiu skirti sąmoningam svajojimui), man pasidalinus labai šviesia dirbtuvių dalyvės išsipildymų istorija, viena piktoji anonimė išsiplūdo, kad nesąmonės visi tie išsipildymai, nes, supraskite, ji 7 metus meldžiasi (!), o jos noras nesipildo. Iš to ji padaro išvadą (nes gi itin logiška spręsti pagal jos VIENOS nesėkmes apie VISO pasaulio… Skaitykite toliau

Apie inteligentišką baimę svajoti

  By ,

Neeilinis pavyzdys, kiek gali besikeičiantis žmogaus nusiteikimas, ir labai geras, paprastas testas kiekvieno vidiniam tyrimui. Atsakykite sau į klausimą, nemeluodami, spontaniškai – kad sužinotumėte, kuo tikite: ar inteligentai Lietuvoje turi teisę gyventi oriai, aprūpintai ir gerai? Ar kultūringi, išsilavinę, turtingesni visų pirma savo žiniomis ir dvasia žmonės turi teisę padoriai uždirbti, gyventi neskaičiuodami kiekvieno euro, maloniai leisti laisvalaikį ir atostogauti be rūpesčių? Vat ir NE! Žiaurus atsakymas? Žiaurus. Ir iš principo nesąmoningas. Deja, daugelyje inteligentiškų žmonių – būtent jų viduje, visų pirma jų viduje – slypi tas „NE“, ir tampantis pagrindine kliūtimi renkantis ramesnį, geriau aprūpintą, daugiau galimybių teikiantį gyvenimą. Kodėl? Nes daugelį mūsų taip išmokė aplinka, daugelį mūsų tuo kažkas įtikino. Skurstantis inteligentas ir pinigais aptekęs „spekuliantas“, „komersantas“ – po Nepriklausomybės įsigalėjęs vaizdinys, graudi kontrastų karikatūra, deja, vis dar gyva daugelio galvose. Arba amžina „dvasios“ ir „materializmo“ kova, dvasią padarant išskirtinai Šviesos lauku, o bet ką žemiška – Tamsos… Skaitykite toliau

Kaip pasidovanoti naują darbą

  By ,
Nuostatų keitimo praktika: atsiliepimai

Gal kažkas varo sau ligą nekenčiamam darbe ir nebeturi jokios vilties, kad kažkas gali būti kitaip. Ir gal tas kažkas tą naują darbą galėtų tiesiog pasidovanoti. Nes gal iš tiesų iki kito – kur kas prasmingesnio, kur kas daugiau džiaugsmo nešančio, ir kur kas geriau apmokamo – darbo trūksta viso labo aiškesnės vizijos, ko norisi, ir vidinės strategijos tam pasiekti? Labai konkrečių klausimų, leidžiančių gimti labai konkretiems atsakymams? Konkrečių veiksmų, gimstančių iš konkrečių paskatų? Aš atvirai ir detaliai dalinuosi savo jau daugeliui suveikusiomis strategijomis ir gyvais pavyzdžiais iš tikro gyvenimo, o ne verstinių savigalbos knygelių. Ir seminaruose, ir kursuose. Itin daug tokių strategijų sudėjau į nuotolinę Nuostatų keitimo praktiką. Gal kažkas, darsyk pasinaudojęs šiomis gairėmis, taip pat pasidovanos laisvę nebevergauti nekenčiamame darbe ir naują, patrauklesnį, įdomesnį, daug prasmingesnį ir daug geriau apmokamą darbą. O gal jį net susikurs. Žinoma, zyzlos zys, kad tai neįmanoma, nes jų pasaulyje tai tiesiog dar… Skaitykite toliau

Mamos žodžių galia ir nuotaikos darželyje

  By , ,
EŽD eksperimentas: atsiliepimai

Kas domisi, labai gerai žino (ir žino ne tik „iš knygų / seminarų“, o jau iš asmeninio patyrimo), kad mamos žodžiai ir mintys, mamos emocinė būsena ir net tai, kokia informacija mama „maitinasi“ kasdien, labai stipriai veikia vaiką. Sakoma, kad jei mama išsekusi, jeigu ji „išsidraskiusi“ emociniame ir energetiniame lygmenyje – tą neišvengiamai jaučia ir vaikas, kad ir kaip mama tai slėptų. Ir atvirkščiai: kai mama pailsi, pasimaitina gerais dalykais, saugo save nuo destruktyvių ryšių, toksiškų kalbų, kaip palaistytas augalas pražysta ir jos namai, ir jos vyras, ir jos vaikai. Dalinuosi būtent su mamomis: vienos mamos laišku, kurio tikslas ir buvo – leisti sužinoti kitoms, kaip žodžiai ir temos veikia atmosferą namuose ir vaiko būsenas:   „Sveiki, Ilze, iš dėkingumo Jums, kad turiu galimybę dalyvauti šiame eksperimente ir iš nuostabos, kad tai tikrai veikia, jau antrą savaitę neapleidžia mintis, turiu parašyti šį atsiliepimą 🙂   Pasistengsiu rišliai sudėlioti mintis (bandau… Skaitykite toliau

„Išsivadavau iš jausmo, kad esu kažkam skolinga už gyvenimą ir menkesnė už kitus“

  By , ,

„Sveiki, Ilze, Tikiuosi, kad šis laiškas Jus pradžiugins ir laikas jį skaitant Jums bus malonus. Praėjo jau daugiau nei metai, kai pirmą kartą pagalvojau, kad norėčiau Jums parašyti. Tai nutiko 2017 rugpjūtį, kai išdrįsau savo šefės pasiprašyti didesnio atlygio už darbus ir visai lengvai jis man buvo pakeltas. Tada nustėrau nuo minties, kad „taigi čia būtent tai, apie ką rašo Ilzei kiti praktikų dalyviai, negali būti, kad ir man tai nutiko… gal čia tik sutapimas?“. Aha, „sutapimas“. Tuo metu kaip tik buvo praėjęs nepilnas mėnuo nuo EŽD nuotolinės praktikos pradžios. EŽD pradėjau 2017.06.23. NKP dalyvavau nuo 2017.11.30. Taigi tokia buvo pradžia. Noriu pasidalinti ir ilgesniu sąrašu dalykų, kurie mano gyvenime pasikeitė į gera su Jūsų pagalba: Visiškai atsisakiau alkoholio ir mečiau rūkyti. Tokį sprendimą, tiesa priėmiau dar prieš prasidedant EŽD eksperimentui, bet Jūsų tekstai smarkiai prisidėjo prie to sprendimo. Galutinai atsisveikinau su rūkymu ir alkoholiu pirmomis EŽD eksperimento savaitėmis. Visai lengvai,… Skaitykite toliau

Apie darbinę aplinką, kuri suvalgo žmogų

  By ,

Parašiau tokį tekstą tiems, kurie save prievartauja ar yra kasdien prievartaujami save išduoti darbe: paminti savo vertybes, nusižengti savo įsitikinimams, eiti prieš savo prigimtį. Tačiau rašiau jį penktadienio vakarą ir pagalvojau – per intensyvus jis penktadienio vakarui. Tad dedu dabar. Vis išgirstu istorijų apie „šiuolaikines“ įmones, kuriose „skatinama konkurencinga aplinka“ – kuriose žmonės kartais už akių ar į akis vadinami debilais, mokomi stebėti ir skųsti vieni kitus, „duoti grįžtamąjį ryšį“ (kas dažniau reiškia kolegų klaidų ieškojimą). Kai kas atvirai kalba apie „veržlų ir ambicingą“ lipimą per kitų galvas, „nes kitaip nieko nepasieksi“. Pasakysiu atvirai: tokioje įmonėje galėčiau dirbti nebent valytoja – čia jokiu būdu ne nuvertinant valytojo darbą, bet apsibrėžiant atsakomybių ribas. Ir tai galėčiau dirbti valytoja tik su sąlyga, jei galėčiau ateiti vėlai vakare, kai visa „konkurencinga aplinka“ su savo mėgėjiškais debilumo testais jau būtų išėjusi namo. Nors mano potencialas toks, kad (nepaisant to, kad tas potencialas vis dar… Skaitykite toliau

Kai 81-erių moteris sako: „Galiu sau leisti“

  By ,

Paskambinu močiutei. Klausiu, ar ne šalta jai namuose. – Neturiu kada šalt, visur vaikštau! – sako ji. Kalbamės beveik pusvalandį, ji turi daug gerų žinių. Pirmoji: buvo pas kardiologę, spaudimas labai normalus. – Žinai, kai dūšioj gerai, tai ir kūnas sveikesnis, – sako man ji. Antroji gera žinia: pakėlė pensiją. Dvylika eurų. Visi suprantam, ką reiškia dvylika eurų, bet mano močiutė ir tuo džiaugiasi: – Per ilgesnį laiką susidaro padori suma! Kalbai toliau vystantis apie pinigus ir buitį, ji staiga sako: – Anksčiau būdavo, kad vis stengiuos pataupyt, kažką iš kažko sudurstyt. Dabar galvoju – ką, negi negaliu nusipirkt gražaus naujo drabužio? Galvoju, JUK GALIU SAU LEISTI! Tą sekundę man viskas lyg prašvinta. Mano močiutė sako tai, ką pati stengiuosi perduoti tūkstančiams žmonių kasmet: kad svarbiausia yra požiūris ir jausmas viduje, kad viskas nuo to ir prasideda. Bet viena yra tokią informaciją priimti jaunam žmogui, kuris savo didžiausius pinigus dar… Skaitykite toliau

Pokyčiai be prievartos prieš save: „Knygos tam negali prilygti“

  By ,

… nes mes galime skaityti begales asmenugdos ir „savipagalbos“ knygų, ištisas lentynas, tiesą sakant, ištisas bibliotekas gerų knygų. Bet jei nieko iš to, ką skaitome, nepritaikysime praktiškai – tai tebus romanai, kuriuos perskaitome ir pamirštame. (Čia Trinity koledžio biblioteka Dubline, neįtikėtino gražumo – man didesnį įspūdį gal paliko tik Melko vienuolyno Austrijoje biblioteka. Norėjau geros iliustracijos šiam tekstui, ir kaip tik neseniai „atsitiktinai“ vėl viešėjau Dubline.) Taigi: Kodėl vien tik knygų skaitymas ir realūs pokyčiai kartais neturi nieko bendra? Pacituosiu vieną laišką iliustracijai, jis įkrito baigiantis Nuostatų keitimo praktikai. *** „Labas vakaras, Didelis mano laiškas, bet dabar gavus naują medžiagą atėjo įkvėpimas ir labai norėjau Jums papasakoti ir padėkoti. Ačiū Jums labai už viską, kiek iš Jūsų gavau. Manau, kad Jūsų siūlomomis gairėmis daugiausiai naudojasi žmonės kurie ir taip jau kryptingai ieško, kažką nujaučia ir supranta, o Jūs viską metodiškai sudėliojate taip, kad tai būtų išbandyta praktikoje. Tai visiškai unikalu… Skaitykite toliau

Gyvenimas atspindi tai, kai jam išspindime patys

  By ,

Mano širdžiai išdygsta sparnai, kai skaitau TAI – ir čia pirmąsyk viešai FB užsimenu apie naujai rengiamą kursą suaugusiems alkoholikų vaikams. Tačiau pirmiausia noriu padėkoti už tai, kad prisijungiate prie mano (kadaise – labai utopiškos) svajonės kurti pasaulį, kuriame būtų mažiau informacinių šiukšlių ir daugiau kokybiškos, vertingos informacijos. Mažiau žeidžiančių, griaunančių žodžių, ir daugiau žodžių, kuriančių rytdieną bei auginančių sparnus. Mažiau skurdo, visų pirma galvose, ir daugiau klestėjimo – visų pirma emocinio, dvasinio. Mažiau šykštumo bei godumo, ir daugiau dosnumo bei dalinimosi, ne tik materialiomis gėrybėmis, bet ir vertinga informacija, žiniomis, gerąja praktika. Mažiau kūrybinių baimių, ir daugiau kūrybinės drąsos. Mažiau gyvybinės energijos švaistymo niekams, ir daugiau kryptingo jos naudojimo. Mažiau žiaurumo, ypač nukreipto į mažiausius ir silpniausius, taip pat gyvūnus ir gamtą, ir daugiau bendrystės, draugystės ir pagarbos kitam ir aplinkai. Mažiau savų bei svetimų svajonių žudymo, ir daugiau jų pildymo. Iš tiesų jūs visi ir esate besipildanti mano… Skaitykite toliau

Apie praradimus ir tai, kas po jų prikelia

  By ,

Atvirokas tekstas, bet kartais reikia ir tokių: apie praradimus, patirtą smurtą, padarytas klaidas. Būna, kad paieškos mano puslapyje skamba tikrai bauginančiai. “Nebenoriu gyventi”, rašo kažkas, ieškantis, už ko užsikabinti. “Gyvenime praradau viską,” – rašo kitas žmogus ir, matyt, ieško mano teksto, ką pati dariau, kai buvau praradusi darbą, skendėjau skolose, kai kurie draugai (?) nevengdavo mane pašiepiančiai pavadinti “bedarbe”, o mano savivertė menko ne dienomis, o valandomis. Apie nenorėjimą gyventi dar ketinu rašyti, tačiau šįsyk noriu stabtelėti ties “praradau viską”, kiek nauju kampu. Aš tikiu, kad žmogui, kuris tiki tik daiktine, apčiuopiama realybe, prarasti viską (ar tiesiog kažką labai tuo metu svarbaus) gali būti labai sunku. Tačiau jei jumyse yra bent krislas tikėjimo, kad žmogus – tai daugiau nei mėsa ant kaulų, kraują varinėjanti širdis, kalbos padargai, funkcionuojančios smegenys, balsavimo teisė ir banko sąskaita, jau bus lengviau. Tuomet materialūs, sveikatos ar net galimybių praradimai tėra dekoracijos, kurias Visata keičia, kad… Skaitykite toliau