„Mano koziris prieš išsigandusių, piktų, pavargusių minią“

Kartais mūsų išmokti dalykai nauja šviesa sušvinta būtent tada, kai jų labiausiai prireikia. Su pandemija užplūdo labai seniai mano kursuose dalyvavusių žmonių laiškai: jie rašo, kad 2020-aisiais kaip dar niekad jaučia negatyvios informacijos toksiškumą, saugo save ir savo šeimas, ieško būdų pabūti su savimi tyloje ir taikoje, bei kitaip taiko EŽD eksperimento principus. Deja, pati čia paslydau: būtent 2020-aisiais po ilgo laiko pradėjau sekti lietuvišką žiniasklaidą kasdien, ir to pasekmes tikrai labai ryškiai jaučiu tiek nuotaikai, tiek nusiteikimui, tiek vidinei pozicijai. Tačiau man, kaip vienam pirmų žmonių Lietuvoje, pradėjusiam kalbėti apie tai, kaip mus veikia kasdien “vartojama” informacija, nepaprastai gera sulaukti tiek patvirtinimų, kad žmonės, sugebėję išsisaugoti blogų naujienų tornado visus 2020-uosius, gyvena… net labai gerai. (Štai po 7 metų intensyvaus kasdienio darbo šioj temoj ir sulaukiau gausiausių vaisių 🙂 ) Tik noriu pabrėžti: tai, ką laiške mini moteris, yra vadinamasis ekstremalus eksperimento variantas. Aš jį rekomenduoju kurso metu visiškam informaciniam… Skaitykite toliau

Įkvėpimui svajojant šią Jaunatį

Vis galvoju, kaip padrąsinti svajoti tuos, kurie nė nepabando: per savo pesimizmą ir „nusivylimą avansu“, kaip tai vadinu. Kai dalinuosi savo asmeniniais išsipildymais, dalis skaitytojų tai „nurašo“ kaip kažkokį mano ypatingumą. Na, ypatingumas labiausiai tame, kad, kaip sakoma – kuo labiau su savimi dirbi, tuo labiau ir pildosi norai.  🙂 Šioj srity turiu kiek didesnį įdirbį nei pradedantys svajotojai, ir kiek didesnę išsipildymų „paletę“. Per dvidešimt sąmoningo svajojimo metų tokių istorijų neišvengiamai susikaupia. Bėda ta, kad tiems, kurie dar niekad nė nepabandė rimčiau pasvajoti ir užrašyti vieno kito noro, mano išsipildymų „paletės“ spalvos atrodo pernelyg kosminės. Aš išsvajojau sveikus santykius po ilgos nesėkmių virtinės, išsvajojau savo knygos sėkmę, išsvajojau man asmeniškai prasmingą darbą, išsvajojau nuosavus namus (dabar kiek gailiuosi, kad svajojau taip nedrąsiai ir kukliai), išsvajojau savo poezijos rinktinę, išleistą Niujorke, išsvajojau savo svajonių sodybą, ir dešimtis aplankytų pasaulio šalių – maža to, begalę tų kelionių gavau dovanų, kaip į… Skaitykite toliau

Kaip svajoti efektyviau… net būnant davatka

Vienas tūžmingas komentaras įkvėpė nekasdienį tekstą. 🙂 Galbūt ir jūsų aplinkoje pasitaiko agresyvokų davatkų, tai čia prieš naują Jaunatį keli kontraargumentai joms. O iš principo tai tekstas tiems, kurie įsivaizduoja Dievą kaip norų kioskelį ar užkandžių automatą, į kurį mėtomos maldų “monetos”, ir tiems, kurie gatavi nuprotėti, bet neatsisakyti kokio nesipildančio noro – truputis patirčių ir galimų korekcijų. Yra žmonių, kuriuos kitų išsipildymai ne įkvepia, o siutina. Taip, kažkam kitų išsipildymai provokuoja pyktį, pavydą ir pagiežą. Dažniausiai jų komentarai anonimiški, o tulželė išliejama už ilgus metus. Keista: kartais tie piktuoliai prisistato religingais, pamaldžiais. (Be bajerio.) Neseniai, prieš vieną Jaunatį (kurią visad kviečiu skirti sąmoningam svajojimui), man pasidalinus labai šviesia dirbtuvių dalyvės išsipildymų istorija, viena piktoji anonimė išsiplūdo, kad nesąmonės visi tie išsipildymai, nes, supraskite, ji 7 metus meldžiasi (!), o jos noras nesipildo. Iš to ji padaro išvadą (nes gi itin logiška spręsti pagal jos VIENOS nesėkmes apie VISO pasaulio… Skaitykite toliau

Apie inteligentišką baimę svajoti

Neeilinis pavyzdys, kiek gali besikeičiantis žmogaus nusiteikimas, ir labai geras, paprastas testas kiekvieno vidiniam tyrimui. Atsakykite sau į klausimą, nemeluodami, spontaniškai – kad sužinotumėte, kuo tikite: ar inteligentai Lietuvoje turi teisę gyventi oriai, aprūpintai ir gerai? Ar kultūringi, išsilavinę, turtingesni visų pirma savo žiniomis ir dvasia žmonės turi teisę padoriai uždirbti, gyventi neskaičiuodami kiekvieno euro, maloniai leisti laisvalaikį ir atostogauti be rūpesčių? Vat ir NE! Žiaurus atsakymas? Žiaurus. Ir iš principo nesąmoningas. Deja, daugelyje inteligentiškų žmonių – būtent jų viduje, visų pirma jų viduje – slypi tas „NE“, ir tampantis pagrindine kliūtimi renkantis ramesnį, geriau aprūpintą, daugiau galimybių teikiantį gyvenimą. Kodėl? Nes daugelį mūsų taip išmokė aplinka, daugelį mūsų tuo kažkas įtikino. Skurstantis inteligentas ir pinigais aptekęs „spekuliantas“, „komersantas“ – po Nepriklausomybės įsigalėjęs vaizdinys, graudi kontrastų karikatūra, deja, vis dar gyva daugelio galvose. Arba amžina „dvasios“ ir „materializmo“ kova, dvasią padarant išskirtinai Šviesos lauku, o bet ką žemiška – Tamsos… Skaitykite toliau

Mamos žodžių galia ir nuotaikos darželyje

EŽD eksperimentas: atsiliepimai

Kas domisi, labai gerai žino (ir žino ne tik „iš knygų / seminarų“, o jau iš asmeninio patyrimo), kad mamos žodžiai ir mintys, mamos emocinė būsena ir net tai, kokia informacija mama „maitinasi“ kasdien, labai stipriai veikia vaiką. Sakoma, kad jei mama išsekusi, jeigu ji „išsidraskiusi“ emociniame ir energetiniame lygmenyje – tą neišvengiamai jaučia ir vaikas, kad ir kaip mama tai slėptų. Ir atvirkščiai: kai mama pailsi, pasimaitina gerais dalykais, saugo save nuo destruktyvių ryšių, toksiškų kalbų, kaip palaistytas augalas pražysta ir jos namai, ir jos vyras, ir jos vaikai. Dalinuosi būtent su mamomis: vienos mamos laišku, kurio tikslas ir buvo – leisti sužinoti kitoms, kaip žodžiai ir temos veikia atmosferą namuose ir vaiko būsenas:   „Sveiki, Ilze, iš dėkingumo Jums, kad turiu galimybę dalyvauti šiame eksperimente ir iš nuostabos, kad tai tikrai veikia, jau antrą savaitę neapleidžia mintis, turiu parašyti šį atsiliepimą 🙂   Pasistengsiu rišliai sudėlioti mintis (bandau… Skaitykite toliau

„Išsivadavau iš jausmo, kad esu kažkam skolinga už gyvenimą ir menkesnė už kitus“

„Sveiki, Ilze, Tikiuosi, kad šis laiškas Jus pradžiugins ir laikas jį skaitant Jums bus malonus. Praėjo jau daugiau nei metai, kai pirmą kartą pagalvojau, kad norėčiau Jums parašyti. Tai nutiko 2017 rugpjūtį, kai išdrįsau savo šefės pasiprašyti didesnio atlygio už darbus ir visai lengvai jis man buvo pakeltas. Tada nustėrau nuo minties, kad „taigi čia būtent tai, apie ką rašo Ilzei kiti praktikų dalyviai, negali būti, kad ir man tai nutiko… gal čia tik sutapimas?“. Aha, „sutapimas“. Tuo metu kaip tik buvo praėjęs nepilnas mėnuo nuo EŽD nuotolinės praktikos pradžios. EŽD pradėjau 2017.06.23. NKP dalyvavau nuo 2017.11.30. Taigi tokia buvo pradžia. Noriu pasidalinti ir ilgesniu sąrašu dalykų, kurie mano gyvenime pasikeitė į gera su Jūsų pagalba: Visiškai atsisakiau alkoholio ir mečiau rūkyti. Tokį sprendimą, tiesa priėmiau dar prieš prasidedant EŽD eksperimentui, bet Jūsų tekstai smarkiai prisidėjo prie to sprendimo. Galutinai atsisveikinau su rūkymu ir alkoholiu pirmomis EŽD eksperimento savaitėmis. Visai lengvai,… Skaitykite toliau

Gyvenimas atspindi tai, kai jam išspindime patys

Mano širdžiai išdygsta sparnai, kai skaitau TAI – ir čia pirmąsyk viešai FB užsimenu apie naujai rengiamą kursą suaugusiems alkoholikų vaikams. Tačiau pirmiausia noriu padėkoti už tai, kad prisijungiate prie mano (kadaise – labai utopiškos) svajonės kurti pasaulį, kuriame būtų mažiau informacinių šiukšlių ir daugiau kokybiškos, vertingos informacijos. Mažiau žeidžiančių, griaunančių žodžių, ir daugiau žodžių, kuriančių rytdieną bei auginančių sparnus. Mažiau skurdo, visų pirma galvose, ir daugiau klestėjimo – visų pirma emocinio, dvasinio. Mažiau šykštumo bei godumo, ir daugiau dosnumo bei dalinimosi, ne tik materialiomis gėrybėmis, bet ir vertinga informacija, žiniomis, gerąja praktika. Mažiau kūrybinių baimių, ir daugiau kūrybinės drąsos. Mažiau gyvybinės energijos švaistymo niekams, ir daugiau kryptingo jos naudojimo. Mažiau žiaurumo, ypač nukreipto į mažiausius ir silpniausius, taip pat gyvūnus ir gamtą, ir daugiau bendrystės, draugystės ir pagarbos kitam ir aplinkai. Mažiau savų bei svetimų svajonių žudymo, ir daugiau jų pildymo. Iš tiesų jūs visi ir esate besipildanti mano… Skaitykite toliau

Pora metų prižiūrint kalbą: nuo naujų darbų iki tuoktuvių

Paskaičiau, ir liko guzulas gerklėj. Dalinuosi su tais, kurie pamiršę svajoti ar paskendę „jau man tai niekada nepasiseks“ litanijose. Tai istorija apie norėjimo ir tikėjimo galią – vienišiams, intravertams, verčiantiems save viršyti savo galimybes, taip pat manantiems, kad darbas (net jei iškart po magistrantūros) turi būti tik „darbelis“, o atlyginimas – tik „algelė“. Ir ypač moterims ir merginoms, mėgstančioms pokštus apie senmergystę, ar turinčioms išankstinių nusistatymų, kur galima ir kur „nedera“ susipažinti su būsimu vyru. 🙂 Gyvi pavyzdžiai griauna ribojančias nuostatas ir primena, kad viskas prasideda nuo mūsų: „Laba diena, Ilze, jau kurį laiką galvoje sukosi mintis, kad noriu Jums parašyti ir pasidalinti savo patirtimis po Efektyvių žinučių dirbtuvių. Praėjusią savaitę vėl sugrįžau prie EŽD medžiagos ir tai buvo dar viena paskata pagaliau Jums parašyti. EŽD dalyvavau 2016 m. sausį (o gal vasarį, pamenu, jog tai buvo paskutinis mėnesio sekmadienis ir man pasirodė simboliška, kad prasidės nauja pradžia). Tuo metu… Skaitykite toliau

Nuo „jaučiausi dugne“ iki „grįžo pasitikėjimas savimi“: kai mūsų žingsniai tinkami

Kartais vieno žmogaus istorija sveikai sukrečia, supurto (galbūt kažkam tai būna tas sveikas spyris į subinę, tik be didelių traumų). Nes gyvas įrodymas, kad tai įmanoma, pranoksta visus sausus didaktiškus pamokymus, „kaip reikia“. Juk daugelis mūsų žinome, „kaip reikia“ rūpintis savo kūnu. Kaip reikia mankštintis, kaip maitintis, kiek miegoti, kada keltis, ir taip toliau. Informacijos – nors vežimu vežk. O kiek to „kaip reikia“ pritaikome praktikoje, dažniausiai rodo rezultatai ir savijauta. Panašiai yra ir su mūsų žinojimu, kaip reikia rūpintis savo sąmone, savo emocine sveikata. Ką kalbėti, ko nekalbėti, kokius pokalbius plėtoti ir kokius stabdyti, kokias laidas žiūrėti ir kokių privengti, kokias knygas skaityti ir kokias verčiau užversti. Žinoti žinome daugelis. Tačiau žinoti ir daryti – du skirtingi dalykai, kaip kad skiriasi būsena tik teoriškai žinančio, kad mankštintis sveika, ir sąžiningai darančio tą mankštą kasdien. Pasitikėjimas savimi, kurio dažnai itin trūksta į gyvenimiškas duobes įpuolusiems žmonėms, taip pat yra lyg… Skaitykite toliau

Kaip informacinis fonas susijęs su moters galimybe tapti mama?

Žmonėms, su kuriais susipažįstu, labai sunku vienu sakiniu pasakyti, ką veikiu gyvenime (jaučiu, kartais mane net laiko vargše menininke, gyvenančia vyro sąskaita – kai kurie taip atvirai ir klausia; anksčiau siaubingai įsižeisdavau, bet su metais išmokau reaguoti linksmai). Tiesiog atsakyti, kad „ai, rašau eilėraščius, kuriu kačių komiksus, rengiu kūrybiškumo ugdymo kursus“ atrodo kažkaip nerimta. Tokiomis dienomis kaip ši, ant bajerio galėčiau pridėti – SKATINU GIMSTAMUMĄ LIETUVOJE! Tada likčiau galutinai nesuprasta. 😀 Tačiau tai tema, kuria norėčiau parašyti kelis sakinius, nes iš laiškų jaučiu, kad ji aktuali. Ši tema yra nevaisingumas ir netradicinis požiūris į jį. Vis galvojau, kaip prieiti iki šios temos ir kokį pavyzdį naudoti, kad būtų aišku. Ir galiausiai grįžau prie tos pačios metaforos: Informacija yra lyg maistas   Neregimas, neapčiuopiamas, tačiau toks pats maistas, kaip ir fizinis: kaip iš fizinio maisto ląstelės „stato“ kūną, taip iš informacinio maisto sąmonė ir pasąmonė „stato“ vaizdinius, sąsajas, įpročius, santykius, ateities… Skaitykite toliau