Kaip aš tapau valytoja

Kažkas nuoširdžiai bjaurėsis mano pasirinkimu, o kažkas sakys, kad tai prasmingiausia, ką galima buvo nuveikti. Būtent todėl apie tai dar truputį papasakosiu. Turiu klastingą 😅 kėslą, kad gal kažkas irgi užsimanys vieną kitą gyvenimo valandą praleisti šitaip… Taigi: Kaip ir kodėl kilo mintis “įsidarbinti” pakrančių ir jūros valytoja? Visų pirma: “valytoja” man skambėjo kažkaip labai ne atostogų dvasia. Todėl sau pačiai ilgainiui persakiau kiečiau. Aš tapau turistų palikto š ir jūroj plaukiojančio plastiko MEDŽIOTOJA. Terminatoriaus veidu. 😆 O mintis pradėti valyti pakrantes kilo… drauge su kylančia saule, tikrąja to žodžio prasme. Pirmąjį rytą Kipre išėjau sutikti saulėtekio. Vaikščiojau uolėta lavos suformuota pakrante, į kurią su nenusakoma jėga talžėsi milžiniškos bangos. Rytmečio šviesoje tiško purslai ir žėrėjo kaip skaidrūs kristalai. Buvo labai gražu. Tačiau tada pastebėjau, kad uolos nusėtos šiukšlėmis: plastikiniais buteliukais, putoplasto gabalais, vienkartiniais kavos puodeliais, gėrimų skardinėmis, tamponais ir “kūdikių servetėlėmis”. Nekalbant jau apie estetinį aspektą, kai pakrantė atrodo… Skaitykite toliau

Košmariškos atostogos, ar geriausia kelionė gyvenime?

Košmariškos atostogos, kažkas sakys. Absurdas. Katorga. Ubagystė. Gal kas ir stipriau pasisakytų apie tokį atostogavimą. Rašau šias eilutes nuo jūros vandens užburkusiomis akimis. Druskų nugraužtu veidu. Taip išmirkusiais, kad net susiraukšlėjusiais pirštų galiukais. Jūržolių prisipynusiais plaukais, kurie nuo sūraus vandens ir vėjo žaibiškai tampa tragikomiška šieno kupeta. Ir pirmąsyk gyvenime ant veido įsispaudusiu trikampiu nuo nardymo kaukės, kaip štai šiame kadre. (Na, kadangi kačiukai mūsų namuose irgi dažnai mėgsta suformuoti „masonų trikampį”, laikau tai geru ženklu. 😆) Rašau šias eilutes mėlynėmis nusėtomis šlaunimis nuo baladojimosi tarpmiestiniais autobusais stovint su sunkia kuprine, maišu maudymosi rūbų ir plaukmenimis. O taip pat nuo didelių bangų mūšos ir griuvimų. Ir į povandenines uolas nubrozdintu keliu. Ištinusia lūpa nuo saulės ir vėjo iškelto herpio. Nenusakomai fiziškai pavargusi per valandų valandas trukusius povandeninius ir pakrančių žygius. Prisinervinusi filmuojant po vandeniu, nes labai nesisekė tai daryt. Skaudamu kaklu nuo nuolatinio dairymosi po vandeniu. Pririjusi jūros vandens ir… Skaitykite toliau

Kraujas keliuose: 4 būdai jo išvengti

Spalis Lietuvoje – vienas gyvūnų migracijos pikų metuose, kai prasidėjus sutemoms ar dar prieš aušrą kelius kerta daugiausia laukinių gyvūnų. Būtent dėl to gausėja avarijų ir susidūrimų su gyvūnais, ypač, kai tamsu, o kraujas keliuose tampa skaudžia kasdienybe. Yra 4 svarbiausi dalykai, kurie gali padėti išvengti susidūrimo su į kelią jau išbėgusiu gyvūnu ar sumažinti jo pasekmes, o įvykus nelaimei – bent jau užtikrinti, kad liktų saugūs kiti eismo dalyviai, o sužaloto gyvūno kančios būtų nutrauktos kuo greičiau ir pagarbiau. 1. Tamsoje važiuokime lėčiau. Saugus greitis – vienas faktorių, leidžiančių išvengti susidūrimo su į kelią išėjusiu laukiniu gyvūnu ar bent jau sušvelninti jį. Taip saugote ne tik laukinius gyvūnus, bet ir save, savo keleivius, artimuosius, vaikus. 2. Jei iš toli pamatote per kelią einantį gyvūną, stipriai prilėtinkite. Prilėtinti ar net sustoti reikia ne tik todėl, kad šviesų apakintas gyvūnas gali sustingti viduryje kelio. Didelė tikimybė, kad, jei pamatėte per kelią… Skaitykite toliau

Apie „tvarumo bumą” ir tikrus jo rekordininkus

Kviečiu jus naudingai pažaisti. Parašykite komentaruose po originaliu tekstu ILGAAMŽIŠKIAUSIŲ, KOKYBIŠKIAUSIŲ savo atrastų drabužių ir / ar batų gamintojų pavadinimus. (Žmonės ten deda net ir savo ilgaamžiškiausių daiktų nuotraukų.) Tai retas atvejis, kai skatinu reklamą 🙂 ir vartojimą (būtent ATSAKINGĄ). Jei mane pažįstat, žinot, kad labai nemėgstu „proginio” gerumo, o dabar – ir „proginio” tvarumo. Net pats žodis „tvarumas” man labai atstumiantis, nes iš toli trenkia biurokratkalbe. Ir vis tik pati ŽEMĘ TAUSOJANČIO vartojimo idėja man yra artima iki kaulų čiulpų. Taip gyvenu didžiąją dalį laiko. Be jokios prievartos, be jokių vaidybų, be skambių deklaracijų, be siekio pasirodyti „tvaria” (jau tuoj kils žiaugsulys nuo šio žodžio, tiesa?) – tiesiog taip man gyvenasi. Ir ne, tai nesusiję su tikrai žvėriškai sudėtingais metais, kai sisteminės žiurkės kone mirtinai užgraužė mano verslą, tai nesusiję su kažkokiu panišku taupymu, staigiu ir žiauriu visa ko atsisakymu – aš taip gyvenau ir finansiniškai pačiais sėkmingiausiais savo… Skaitykite toliau

Nauji Metai – nauji tikslai

Nauji metai – nauji tikslai. Noriu vartoti mažiau, teršti mažiau, ir daiktams tarnauti daug mažiau: t.y. mažiau jų turėt, o turimus geriau sudėliot. Todėl nuo sausio 1-osios kasdien darau kažką dėl šito: kartais valandą, kartais dvi, kartais ir tris. Sekasi fantastiškai: jau galiu pasakyt, kad per pirmą metų savaitę mes, kaip šeima, būsime sukūrę SEPTYNIS KARTUS MAŽIAU ŠIUKŠLIŲ, nei įprastai vidutiniškai. Su tuo noriu save ir pasveikint! Taip pat džiaugčiausi, jei pasveikintumėt ir jūs! Man tai tikrai labai didelė pergalė prieš savo išlepimą, ištežimą ir nesąmoningumą. Dėlei šio tikslo (mažiau vartoti, mažiau teršti, gyventi labiau Zero Waste filosofija) pradėjau gaminti. Taip šiemet dar nepirkau jokio maisto: užsibrėžiau sugaminti viską, kas yra šaldytuve, spintelėse bei šaldiklyje, ir tik tada pildyti atsargas. Galvojau, tik paukščiams darysiu išimtį… 😆 Tačiau šiandien pergalvojau, ir nutariau vis tik neperlepinti jų. Sulesinsiu viską, kas yra – tada užsakinėsiu daugiau. Čia šios dienos jų „likučių pietūs”: Dar… Skaitykite toliau

Apie asmeninę Advento intenciją

Nuo mažens Adventas man buvo ypatingas metas. Aš tarsi “nuskaitydavau” pačios Gamtos programą nutykti į metų galą, ir paskutines keturias savaites iki Saulėgrįžos ir Kristaus gimimo – panardinti ir pasaulį, ir patį žmogų į tylą, ramybę, susitelkimą, susitikimą su savimi pačiu ir praeinančiais metais. Vėliau ne vienas patyręs mokytojas ar tiesiog itin gerai neregimą pasaulį jaučiantis žmogus man patvirtino: Gamtos ciklai labai stipriai veikia mus, ir sveikiausia pačiam žmogui atsižvelgti į tai, kas vyksta už lango. Pavasaris skirtas sėjai ir pačios sielos atsprogimui, vasara – prinokusiems darbams ir jėgų prisisėmimui rudeniui, ruduo – derliaus ėmimui ir darbingiems sumanymams, žiema – sulėtėjimui, poilsiui, pabuvimui su savimi, artimiausiais ir savo namais. Jei atsižvelgiame į šį ciklą, ne priešinamės laiko atnešamoms tendencijoms, o pasikliaujame jomis, veikiame išvien su Gamta, išliekame sveiki, darbingi, ir (nors nemėgstu to žodžio) produktyvūs. Gal perrašysiu tą žodį – išliekame vaisingi, derlingi savo darbuose ir sumanymuose. Deja, Adventas per… Skaitykite toliau

Adventas be blizgučių

Ką jaučia amarilis, žinodamas, kad tuoj bus sodinamas į žemę, leis šaknis gilyn, stiebus aukštyn, įsišaknys ir skleisis?Ką jaučia kūdikio siela, sklęsdama virš Žemės, regėdama savo būsimus tėvus ir žinodama, kad tuoj įsikūnys?Ką jaučia idėja, iš neregimojo pasaulio žvelgdama į žmogų – savo pildytoją, ir žinodama, kad tuoj pradės materializuotis, įgaus regimą pavidalą? Ar patys jaučiate, kiek daug jėgos slypi tame virsme, magiškame Slenkstyje: tarp ten ir čia, tarp galimybės ir esamybės, tarp ketinimo ir išsipildymo? Atrodytų: žiema – gal ir netinkamas metas mąstyti apie sėją ir derlių. Tačiau jei įsiklausysite į pačios Gamtos tykumą šiuo metų laiku, gali būti, kad begarsėje Visatos melodijoje išgirsite kažką, kas nori įsikūnyti būtent per jus. Su sąlyga, kad iš tiesų įsiklausysite. Ryt prasideda Adventas. Visą jį kviesiu jus skirti laiko ir dėmesio savo vidui. Mano FB paskyroje nebus prieššventinės karštinės, desperatiško „pritagink draugą” erzelio, „palaikink ir laimėk” turgaus, surežisuotų kadrų ir fotošopinio gyvenimo,… Skaitykite toliau

7 minutės Gamtai kasdien: artėjant Vėlinėms

VAIDINTI AR TIKRAI ATMINTI?VARTOTI AR TAUSOTI? PIRKTI AR MYLĖTI? Artėjant tam metų laikui, kai Anapusybę jaučiame kaip niekad gerai – per pačią Gamtą, jos rudeniškai-žiemišką metamorfozę, išskirtinę Gamtos tylą ir tykumą, visas mirusiems ir šventiesiems skirtas datas, kapų lankymą, varpų dūžius – kviečiu Jus ir vėl tikslingai kontempliuoti vieną paprastą, nepelnytai pamirštamą dalyką: KAIP švenčiame, KAIP minime, KAIP įprasminame šį metą, KAS YRA SVARBU mums asmeniškai ir pačiai Žemei. Iš tiesų: Kaip minime šias šventes? Pirkdami pilnus plastikinius maišus vienkartinių žvakidžių ir baisių plastikinių vainikų, kuriais paskui užverčiame kapinių konteinerius? Stovėdami kilometriniuose eismo kamščiuose, degindami benzą ir nervindamiesi, kad… prisimintume tuos, kuriuos mylėjom? Pirkdami, vartodami ir erzindamiesi tam, kad… pabūtume su kažkuo savo širdyje? Apie vartojimą, teršimą, pompastiką, „parodomąją” meilę ir sąmoningumo svarbą tyliausiose metų šventėse jau kalba net kunigai. Kalbu ir aš. Jau ne pirmus, ne antrus metus. Kalbu iš patirties. Yra žmonių, kuriuos labai labai mylėjau, ir jie… Skaitykite toliau

Apie (ne)vartojimą: atvirai ir asmeniškai

Atviras tekstas, tačiau nepabijosiu po jo būti “nukarūnuota” (taip viena, kaip vėliau paaiškėjo, visiškai neadekvati pažįstama “įvertino” mano labai paprastą gyvenimą, kai pamatė jį iš arti). Nelabai galiu būti “nukarūnuota”, nes neturiu “karūnos” ir nesu influencerė, kurios svarbiausios gyvenimo problemos yra: – kur skaniai (ir fotogeniškai) pavalgyti,– ką naujo apsirengti ir– kur kiečiau pakeliauti. Tačiau tekstas susijęs būtent su influencerių kuriamom tendencijom. Nuotraukoje: mano vasarinė suknelė, basutės, rankinė, telefonas, kompiuteris, knyga ir skrybėlė. Išėjo gražiau nei maniau, turint omeny, kad kai kurie šių daiktų yra (ultra-vartotojiško pasaulio akimis) LABAI seni ir (OMG, feeee!) nemadingi. Tai tekstas apie vartojimą. Ir dėliosiu jį būtent blizgių žurnalų ir influencerių stiliumi: su kainomis. Vienokiomis ir kitokiomis. 1. Skrybėlė. Iš perdirbto popieriaus, tai geresnė žinia. Pirkau, nes neturėjau visiškai jokios. Įdėjau labiau dėl kompozicijos, nes nenešioju jos (pikčiausios saulės metu neinu į lauką). Tekainavo keliolika eurų. Blogesnė žinia, kad pigūs daiktai visad kainuoja kažką kita.… Skaitykite toliau

Kaip jaučiate klimato pokyčius?

Klimato kaita yra tema, kurios ilgai vengiau. Tikrai ne visi jaučia (būtent jaučia), kas vyksta pastarosiomis savaitėmis, ir aš jų visiškai nekaltinu – esam labai skirtingose sąlygose, matome ir fiziškai jaučiame labai skirtingus dalykus. Tačiau net nejaučiantys, gali (ir, manau, savo pačių labui, turėtų) kažkaip sudalyvauti užfiksuojant vykstančius dalykus ir ieškant sprendimų. Pirma liepos dekada buvo 5 laipsniais karštesnė, nei įprasta (šaltinis – šios dienos “Panorama”, mano labai mėgstama ir gerbiama klimatologė Audronė Gelvonaitė).  Gyvenantys puikiai kondicionuojamuose namuose, važinėjantys naujais puikiai kondicionuojamais automobiliais ir mažai būnantys lauke, tikiu, galėjo to nė nepajusti. Tačiau tie, kas daugiau būna lauke, tikrai pajuto. Pajuto ir tie, kurių namai bei automobiliai prasčiau kondicionuojami ar nekondicionuojami iš viso. Tokių vasarų veikiausiai daugės, ir jos greičiausiai taps naująja tikrove čia, Lietuvoje. Daugės karščio bangų, jos bus ilgesnės, karštesnės, liūtys piktės ir lokalės (šiomis savaitėmis Vilnius, Kaunas ir keli kiti miestai skendo, o dalyje Lietuvos jau ilgai… Skaitykite toliau