Autorius: Ilzė Butkutė

I-oji mankštų degustacijos savaitė: 8 treniruotės tinginiams, prokrastinuotojams, taupuoliams ir intravertams

  By , ,

Kasmet, po vasaros sodyboje grįžus į Vilnių, mano fizinis aktyvumas natūraliai nuvažiuoja žemyn. Sodyboj aš nuolat judu, būnu lauke, vis kažkuo užsiimu, darbuojuosi kieme, einu į žygius, plaukioju, irstausi – – ir visa tai darau ne prisiversdama, o norėdama, nes judėti įkvepia pati Gamta, žydinčios pievos, čiulbantys miškai, šilti vandenys. Tačiau mieste mane kiekvieną rudenį mane “pasveikina” keturios daugiabučio sienos, labai susitraukęs pasaulis ir urbanistinė pilkuma, kuri manęs visiškai neįkvepia judėti. Kaip tai sprendžiu? Kaip padedu sau išsaugoti motyvaciją judėti, kai tam visiškai nėra ūpo? Mankštas pradedu nuo to, kad pabandau pajusti: ko dabar labiausiai noriu? Pernai, grįžusi po vasaros, pradėjau žygius po Vilniaus miškus. Užsiplikydavau arbatos į termosą, susikraudavau kuprinę, griebdavau šiaurietiškas lazdas – ir dvi tris valandas eidavau miškais. Tai buvo tikrai labai efektyvu: žygiai miškais leisdavo išjudėti streso “sugeneruotą” energiją, išprakaituoti streso hormoną kortizolį, stiprino raumenis, padėjo valytis plaučiams ir odai, padėdavo “išvesti pasivaikščioti” ne tik kūną, bet ir… Skaitykite toliau

Kas trukdo pamilti mankštas? I-oji klaida: prievarta prieš save

  By , , ,

Vaikystėje ir paauglystėje tiesiog nekenčiau fizinio lavinimo pamokų. Nuoširdžiai nekenčiau. Man tai buvo pačios diskomfortiškiausios, nemaloniausios, didžiausią atstūmimą ir gėdą kėlusios pamokos. Buvau storas, nerangus, nelankstus vaikas. Bėgti ilgus nuotolius man buvo sunku (juoba kad savo darbo nelabai mylėjęs pirmasis mūsų klasės fizrukas mus išvarydavo iškart bėgti 3 kilometrus be jokių adekvačių pasiruošimų tam). Nesisekė man ir kiti dalykai. Net žaidimas “Kvadratas”, kai vaikai vieni kitus turi išdaužyti kamuoliu, atrodė žeminantis ir žiaurus. O persirengimo kambariai kėlė tikrą siaubą… Studijų metais, kad nereikėtų vėl išgyventi to paties, esu net “pirkusi” med. pažymą. Kitaip tariant, tuometinei savo gydytojai net daviau kyšį (ir anuometinei man tikrai labai didelį kyšį) vien tam, kad tik nereikėtų sportuoti. Tačiau šiandien yra atvirkščiai: aš jau moku pinigus tam, kad galėčiau sportuoti, o drabužiai sportui ir įvairus sportinis inventorius yra vienos didesnių kasmetinių mano išlaidų daiktams. Drauge tai turbūt ir pačios prasmingiausios mano investicijos, nes būtent šios investicijos gamina ne naujus pinigus, o… Skaitykite toliau

Košmariškos atostogos, ar geriausia kelionė gyvenime?

  By , , , , , ,

Košmariškos atostogos, kažkas sakys. Absurdas. Katorga. Ubagystė. Gal kas ir stipriau pasisakytų apie tokį atostogavimą. Rašau šias eilutes nuo jūros vandens užburkusiomis akimis. Druskų nugraužtu veidu. Taip išmirkusiais, kad net susiraukšlėjusiais pirštų galiukais. Jūržolių prisipynusiais plaukais, kurie nuo sūraus vandens ir vėjo žaibiškai tampa tragikomiška šieno kupeta. Ir pirmąsyk gyvenime ant veido įsispaudusiu trikampiu nuo nardymo kaukės, kaip štai šiame kadre. (Na, kadangi kačiukai mūsų namuose irgi dažnai mėgsta suformuoti „masonų trikampį”, laikau tai geru ženklu. 😆) Rašau šias eilutes mėlynėmis nusėtomis šlaunimis nuo baladojimosi tarpmiestiniais autobusais stovint su sunkia kuprine, maišu maudymosi rūbų ir plaukmenimis. O taip pat nuo didelių bangų mūšos ir griuvimų. Ir į povandenines uolas nubrozdintu keliu. Ištinusia lūpa nuo saulės ir vėjo iškelto herpio. Nenusakomai fiziškai pavargusi per valandų valandas trukusius povandeninius ir pakrančių žygius. Prisinervinusi filmuojant po vandeniu, nes labai nesisekė tai daryt. Skaudamu kaklu nuo nuolatinio dairymosi po vandeniu. Pririjusi jūros vandens ir… Skaitykite toliau

Kraujas keliuose: 4 būdai jo išvengti

  By , ,

Spalis Lietuvoje – vienas gyvūnų migracijos pikų metuose, kai prasidėjus sutemoms ar dar prieš aušrą kelius kerta daugiausia laukinių gyvūnų. Būtent dėl to gausėja avarijų ir susidūrimų su gyvūnais, ypač, kai tamsu, o kraujas keliuose tampa skaudžia kasdienybe. Yra 4 svarbiausi dalykai, kurie gali padėti išvengti susidūrimo su į kelią jau išbėgusiu gyvūnu ar sumažinti jo pasekmes, o įvykus nelaimei – bent jau užtikrinti, kad liktų saugūs kiti eismo dalyviai, o sužaloto gyvūno kančios būtų nutrauktos kuo greičiau ir pagarbiau. 1. Tamsoje važiuokime lėčiau. Saugus greitis – vienas faktorių, leidžiančių išvengti susidūrimo su į kelią išėjusiu laukiniu gyvūnu ar bent jau sušvelninti jį. Taip saugote ne tik laukinius gyvūnus, bet ir save, savo keleivius, artimuosius, vaikus. 2. Jei iš toli pamatote per kelią einantį gyvūną, stipriai prilėtinkite. Prilėtinti ar net sustoti reikia ne tik todėl, kad šviesų apakintas gyvūnas gali sustingti viduryje kelio. Didelė tikimybė, kad, jei pamatėte per kelią… Skaitykite toliau

Apie investavimą: 7 dalykai, kuriuos būčiau norėjusi žinoti anksčiau

  By , ,

Šio klausimo man nedrįso užduoti net labai artimi draugai: iš ko gyvenau visus tuos metus, kai institucinės žiurkės iki kaulų graužė mano ilgus metus kurtą ir puoselėtą nišinį verslą? Turbūt daug kas tyliai manė, kad gyvenau tiesiog iš savo vyro kišenės. O heiteriai dar turbūt ir rankom trynė: aha, Ilzė rengė kursus apie gerovės kūrimą, o dabar pati sėdi vyrui ant sprando, gerovės architektė, cha cha cha! Cha cha cha! 😆 Tiesa tokia: eina jau ketvirti metai, kai gyvenu iš vadinamųjų pasyvių pajamų. (Nors labai nemėgstu šios frazės* dėl jos asociacijų su tinkliniu marketingu ir panašiomis sektomis, agresyviu kažko brukimu, buku “įtikėjimu” ir tikromis apgaulėmis. Būtent todėl žodžių “pasyvios pajamos” labai vengiu.) Dar tiksliau būtų pasakyti, kad gyvenu iš savo investuotų pinigų investicinės grąžos. 🥊 Žinoma, tai nėra dešimtys tūkstančių eurų per mėnesį. Tad kokio dydžio pajamos tai yra? Jei kalbam apie pajamas vien tik iš kelių mano aktyviausiai naudojamų… Skaitykite toliau

Apie investavimą. Leisti santaupoms tirpti ar jas įdarbinti?

  By , ,

Leisti santaupoms tirpti dėl infliacijos, vis išpuolančių “netikėtų” išlaidų ar tiesiog “nesusiturinčios rankelės”? O gal įdarbinti (iš pradžių tegul ir labai mažus) pinigus, kad jie gamintų naujus pinigus? Jau penktus metus renkuosi įdarbinti pinigus. Nors retas išdrįsdavo tiesiai manęs paklausti, būtent KADAISE įdarbinti pinigai leido man (bent jau finansine prasme) išgyventi baisiausią naikinimo sunkmetį nesiskolinant ir nesėdint artimiesiems ant sprando, iš savo pačios (kad ir panaudojamo, tačiau nuolat atsikuriančio) resurso. Neįtikėtina, tačiau tiesa: esu gyvas įrodymas, kad investuoti pinigai “gyvena ilgiau”: jei nebūčiau įdarbinusi tos sumos, o būčiau ją laikiusi tiesiog santaupų pavidalu, ją, absoliučiai visą, per tuos trejus naikinimo metus jau būtų “suėdusios” neišvengiamos išlaidos, infliacija, o gali būti, ir spontaniški pirkimai (iš streso) ar, neduok Dieve, lošimai (iš siekio užsimiršti). Bet kadangi mano santaupos buvo įdarbintos, jos nuolat gamino palūkanas, t.y. nuolat augo. Ir aš, nors ir turėjau išleisti dalį, ir nemažą dalį, savo įdarbintų pinigų, visus tuos… Skaitykite toliau

Startuoja kursas SKAISTESNIS VEIDAS

  By , ,

“Skaistesnis veidas” yra pirmas kursas visiškai naujame mano dirbtuvių sparne, dedikuotame žemiškiems, fiziniams dalykams. Papildoma grupė darbą pradeda netrukus, jau balandžio 24 d. Vietas rezervuoti galima jau dabar. Kursas “Skaistesnis veidas” aprėpia: – geresnį savo veido odos bei organizmo pažinimą turint polinkį į odos raudimą, kapiliarų plėtimąsi ir veido odos jautrumą (rožinę),– platesnį įsivaizdavimą, kas gali provokuoti odos “gaisrus”,– didesnį atidumą mokantis skaityti kūno per odą siunčiamas “žinutes”,– tinkamesnę tokios veido odos priežiūrą,– galimas gyvenimo būdo korekcijas, švelninant odai daromą žalą,– papildomas tokios odos puoselėjimo procedūras ir kitas galimybes šviesinti, skaistinti odą bei gerinti jos kokybę,– paprastus kasdienius būdus padėti organizmui malšinti uždegimus ir kitaip stiprinti natūralius savigydos mechanizmus kūne. Nors rožinė laikoma “nepagydoma” odos būkle, aš į ją žiūriu kitaip: jautri, dirgli, raudonuoti linkusi veido oda yra unikalus lakmuso popierėlis, leidžiantis mums daug greičiau pastebėti, kas mums tinka, kas ne, daug lengviau atsirinkti, ir, jei tik skiriame dėmesio sau,… Skaitykite toliau

Kaip ir kodėl gimė LAIMINGESNIS KŪNAS?

  By , ,

Darbą norėdami galime pakeisti į naują. Norint galima pakeisti gyvenamąją vietą, gyvenimo partnerį, gyvenimo būdą. Pinigus galime prarasti ir vėl uždirbti. O štai kūną turime tik vieną vienintelį visam savo gyvenimui. Ką galime padaryti, kad kūnai būtų sveikesni, geriau prižiūrėti? Kad lengviau judėtų ir labiau džiaugtųsi gyvenimu? Kad jaustų mažiau skausmo ir daugiau malonumo būti Žemėje? Kad būtų atsparesni stresui bei ligoms, o susirgę – lengviau sveiktų? Kad atspindys veidrodyje labiau džiugintų? Kad veidai ilgiau išliktų jaunatviški, o kūnai – gyvybingi, ir būtų tiesiog… laimingesni? Ir kaip tuos pokyčius kurti ne per prievartą, ne iš “reikia” pozicijos, o su džiaugsmu ir malonumu? Nuo pat studijų metų, jau daugiau nei dvidešimtmetį, nepaliauju domėtis, mokytis naujų dalykų, tyrinėti, kurti ir dalintis. Į kiekvieną temą neriu su didele aistra, o laiko patikrintais savo atradimais dalinuosi. Taip tyrinėjau kūrybiškumą, komunikaciją ir kasdienės mūsų kalbos magiją, asmenugdą, žmonių gebėjimą keltis tikslus, finansinį raštingumą. O šiemet… Skaitykite toliau

Naujiena: LAIMINGESNIS KŪNAS

  By , ,

LAIMINGESNIS KŪNAS – tai nauja kursų potemė “Ilzės dirbtuvėse”, jungianti visiškai naujus autorinius mokymus, skirtus kūnui. Visų pirma veido odos puoselėjimui, plaukų stiprinimui, geresniam miegui ir ramesniam kūno atsakui į patiriamą stresą bei emocinius sukrėtimus. Kviečiu susipažinti, kaip ir kodėl gimė šis naujas sparnas “Ilzės dirbtuvėse”, o norintys jau gali užsitikrinti vietas pasirinktuose kursuose. Startinis “Laimingesnio kūno” kursų ketvertukas atrodo taip: “Skaistesnis veidas” (startas kovo 27 d.) Šis kursas moko geriau pažinti jautrią, dirglią, į raudonį linkusią veido odą, įžvelgti kasdienių pasirinkimų ir odos būklės sąsajas, geriau suprasti ir atliepti tokios odos poreikius, sąmoningai švelninti jai daromą žalą, ir paprastos, neprabangios kasdienės priežiūros pagalba efektyviai spręsti ir estetines, ir giliau slypinčias problemas. Gyvenimo būdas, laisvalaikis, santykis su stresu, mityba, maisto papildai ir vitaminai, tinkamos kasdienės kosmetikos krepšelis žiemai ir vasarai, psichologija, vidinis nusiteikimas, papildomos odos lepinimo procedūros – visa tai gali labai stipriai pagerinti situaciją ir iš principo keisti tai,… Skaitykite toliau

Informacinis pasninkas: mažos pastangos, milžiniški rezultatai

  By ,
EŽD ESKPERIMENTAS - Daugiau vitaminų mūsų kasdienėje komunikacijoje

Galbūt kažkam iš Jūsų draugų ši tema yra labai aktuali, tik žmogus to nežino. Gal skaitydami net pagalvosite apie konkretų pažįstamą, kuris skendi negatyve šiuo metu, ir kuriam labai praverstų informacinis pasninkas. Jei taip, pasidalinkite šio teksto nuoroda su tuo žmogumi ❤ Kodėl negatyvo tiek daug? Besidomintys puikiai žino, kad geriausiai „parduoda” būtent negatyvas, „klikbaitas”, ir tai viena priežasčių, kodėl žiniasklaida ir medijos dažniausiai „serviruoja” blogas naujienas. Na, žiniasklaida turi išgyventi. Ir taip, blogos naujienos yra tikrovės dalis. Tačiau verta paklausti savęs, kiek blogų naujienų per dieną mes pajėgūs „suvirškinti”. 😣 Medijos dar ne viskas. Tenka pripažinti, kad ir pati bendravimo kultūra dažnai būna destruktyvi: tarpsta skundai, kritika, apkalbos, niautynės. To kaina – nuolatiniame negatyve skendintys mes. O kaip stipriai mus nuodija kasdienė negatyvo lavina ir kaip baisiai ji apiplėšia mus pačius, dažniausiai nesuvokiame tol, kol nepadarome bent kelių savaičių rimtesnio „detokso”. Kas blogiausio (?!) nutiktų, jei kelias savaites pagyventume… Skaitykite toliau