Galbūt kažkam iš Jūsų draugų ši tema yra labai aktuali, tik žmogus to nežino. Gal skaitydami net pagalvosite apie konkretų pažįstamą, kuris skendi negatyve šiuo metu, ir kuriam labai praverstų informacinis pasninkas. Jei taip, pasidalinkite šio teksto nuoroda su tuo žmogumi ❤
Kodėl negatyvo tiek daug?
Besidomintys puikiai žino, kad geriausiai „parduoda” būtent negatyvas, „klikbaitas”, ir tai viena priežasčių, kodėl žiniasklaida ir medijos dažniausiai „serviruoja” blogas naujienas. Na, žiniasklaida turi išgyventi. Ir taip, blogos naujienos yra tikrovės dalis. Tačiau verta paklausti savęs, kiek blogų naujienų per dieną mes pajėgūs „suvirškinti”.
😣
Medijos dar ne viskas. Tenka pripažinti, kad ir pati bendravimo kultūra dažnai būna destruktyvi: tarpsta skundai, kritika, apkalbos, niautynės.
To kaina – nuolatiniame negatyve skendintys mes. O kaip stipriai mus nuodija kasdienė negatyvo lavina ir kaip baisiai ji apiplėšia mus pačius, dažniausiai nesuvokiame tol, kol nepadarome bent kelių savaičių rimtesnio „detokso”.
Kas blogiausio (?!) nutiktų, jei kelias savaites pagyventume stipriai sumažinę kasdienio negatyvo dozes?
Kaip tai pakeistų mūsų savijautą, požiūrį į gyvenimą, ryšius?
Jei vietoje toksiško „informacinio maisto” imtume maitintis kažkuo vertingu ir sveiku?
🍓
Kai kurių žmonių pojūčiai bent TRUPUTĮ apvalius savo erdvę ir kasdienę komunikaciją būna tokie stiprūs, kad juos ištinka beveik euforiškos būsenos (nors tikrai ne tai yra tikslas).
O kažkam su liūdesiu ir ašaromis išsivalo ilgus metus kauptas ir viduje nešiotas savęs menkinimo, nuolatinio savęs plakimo, amžino savęs stabdymo ir „kišimo į gyvenimo paraštes” įgūdis. Kad ir taip:
👇
Galimi pokyčiai
„Nusprendžiau parašyti, nes manau, kad gerų žodžių nebus per daug.
Man sunku nupasakoti kokios aš būsenos pradėjau šį eksperimentą. Buvau tokia nelaiminga. Išoriškai gyvenau gražiai, bet viduje aš puvau. Labai sparčiai mačiau kaip prarandu džiaugsmą ir norą gyventi, o mano akys nežibėjo. Supratau, kad man reikia gydyti save, savo galvą, savo mintis.
Kai registravausi ir dvejojau ar man to reikia supratau vieną, kad jau blogiau nebus. Į eksperimentą atėjau labai atviros širdies ir dariau tikrai viską ką galėjau, supratau ir atradau daug dalykų apie save, o pagrindinis, kad ilgą laiką buvau pati sau priešas, grioviau save vidiniu kritiku, negatyvia informacija, negatyviais žodžiais, kol tapau tokia tuščia ir nebenorėjau nieko.
Eksperimento metu aš atradau vidinę savo jėgą, kažkur slypėjusį pasitikėjimą. Jūs žinot geriau už bet ką, tuos pokyčius, tiesiog noriu, kad žinotumėt, kad visa ši praktika išlaisvino dar vieną žmogų – mane.
Eksperimentu pradėjau keistis ir aplinka pradėjo kisti, laukdavau ketvirtadienių ir bėgant savaitėms jaučiausi kaip kažkieno globojama ir kartais būdavo baisu, kaip viskas bus, kai nebeteksiu tų kassavaitinių gyvenimo gairių. Dvejojau ar vėl negrįšiu prie senų įpročių.
Paskutinio laiško žodžiai, kad eksperimentas tik prasideda, buvo tie žodžiai, kuriuos perskaičius pradėjau verkti pasikūkčiodama, nes suvokiau, kad tai jokia pabaiga, o pradžia. Tai raktas nuo mano naujo gyvenimo, o su tom ašarom išėjo senasis liūdesys ir užplūdo taip ilgai laukta ir ieškota ramybė.
Kai kitiems dalyviams pradėjo byrėti darbų pasiūlymai, atsirasti naujos meilės, naujos kryptys, aš atradau džiaugsmą gyventi ir susipažinau su savimi naujai 🙂
Mano akys ir vėl žiba.
Ir ačiū už tai!”
🎁
Citatos pabaiga.
Negatyvi ne tik žiniasklaida
Sakydama žodį „negatyvas”, čia kalbu ne tik apie nesiliaujantį blogų naujienų srautą Lietuvos ir pasaulio mastu. (Nors prasideda jau ketvirti metai, kai ateities prognozės, regis, vis niūresnės, ir turbūt daugelis jaučiame, kad jei nesusikuriame sveiko santykio su medijomis ir bent menkučio apsauginio barjero, galime visiškai prarasti ramybę.)
Kalbu, nepaisant pasaulinio konteksto, visų pirma apie „paprasčiausius” kasdienius dialogus, gyvus ir telefoninius pokalbius, mums ir mūsų pačių kitiems klijuojamas „etiketes”, atmosferą namuose, biuruose, klasėse, ir begalinį info triukšmą, kuriame daugelis skendime nuo ryto iki vakaro.
😞
Tai ką darom?
Žmonės mano, kad reikalingi kažkokios milžiniškos pastangos, siekiant pokyčių, bet tai nėra tiesa.
Tiesa tokia: nors TRUPUTĮ sumažinus to info triukšmo, nors TRUPUTĮ pakeitus savo išorinę ir vidinę komunikaciją, vidinį dialogą, nors TRUPUTĮ pramokus kvestionuoti, kokią informaciją į save sugeriame ir kokia dalinamės, prasideda labai dideli pokyčiai.
Tą liudija tūkstančiai žmonių, per ilgus metus išbandę mano kursą-bestselerį „informaciniam detoksui”, EŽD eksperimentą.
🍒
Jei jaučiate, kad stipriai išsekino išorinis ir vidinis negatyvas, ir negalite dalyvauti, tiesiog paspauskite „sekti” mano paskyroje – ateinančiais mėnesiais daugiau rašysiu apie tai, ką su mumis daro neigiama informacija, ir ką galime padaryti, kad jos žala būtų mažesnė.
Dirbdama su begale žmonių, tapusi begalės jų pokyčių liudininke, turiu kaip reta kas Lietuvoje daug pavyzdžių, ir jais dalinsiuosi.
Tačiau jei GALITE dalyvauti kurse nuotoliniu būdu, apsvarstykite ir tokį variantą. Šios 10 savaičių gali padovanoti dar nepatirtą taiką ir santarvę su savimi.
🍉
„Ilzės dirbtuvės” jau devintus (!) metus kviečia išgyventi nors trumputį informacinį pasninką ir pažiūrėti, kas bus. Nesiūlau nieko ekstremalaus ir sunkiai įgyvendinamo. Priešingai, dalyviai sako, kad kurso užduotys labai paprastos, aiškios ir lengvai atliekamos. Tai ne keista: kursą kūrėme drauge su 1000 savanorių ir tobulinome ilgus metus.
Šis kursas gali stipriai pakeisti Jūsų gyvenimą, jei tik įdėsite truputį širdies ir turėsite truputį kantrybės pirmiesiems pokyčiams pastebėti. Kai pastebėsite juos, Jūsų motyvacija augs su kiekviena savaite.
Populiariausias „Ilzės dirbtuvių” kursas, informacinis pasninkas EŽD EKSPERIMENTAS, prasideda jau netrukus.