Autorius: Ilzė Butkutė

Ketinantiems parduoti, nuomoti ar pirkti NT: kelios rekomendacijos

  By , ,

Tarp mano skaitytojų yra žmonių, kuriems su pandemija “pastrigo” NT reikalai. Kažkas norėjo pirkti, kažkas parduoti, nuomoti… Aš neturiu galios daryti stebuklų, tačiau turiu dovaną įkvėpti žmones. Todėl kviečiu net strigusiuose reikaluose nors truputį pasvajoti, išjausti vieną ar kitą sprendimą, išsipildymą. Nors pusvalandžiui, valandai, o jei išeina – visai dienai nusimesti įtampą, stresą, perdėtą kontrolę ten, kur kontroliuoti nieko jau nebegalime, ir pasirūpinti tuo, kuo pasirūpinti vis dar galime: savo svajonėmis, norais, ateities vizija. (Skeptikai čia jau uždejuos, kad “dabar ne metas svajoti”, tačiau ar žmogus be svajonių ir norų, vien tik bukai vykdantis savo “funkcijas”, nepanašėja į biorobotą? O gera svajonė įkvepia veikti, ne dejuoti ir verkšlenti. Na, gal dėl to skeptikai ir nesvajoja – kad nereiktų nieko daryti.) Tiems, kam aktualūs NT reikalai – mano tekstas apie ruošimąsi parduoti ar pirkti NT, pernai pelnęs itin daug padėkų ir gerų atsiliepimų. Sulaukiau komentarų, kad tekstas lygiai taip pat aktualus… Skaitykite toliau

Kaip išmokti mylėti save, arba 12 svarbių dalykų pirčiai

  By , ,

Yra žmonių, kuriems sunku mylėti ir gerbti save tiesiog šiaip, “lygioj vietoj”. Tarsi tą meilę ir pagarbą reikėtų nusipelnyti, užsidirbti (dažnai persidirbant). Atsipeikėjama dažniausiai tik po sukrėtimų. Pastebiu, kad žmonės, išgyvenę sunkias ligas, kitokius gyvenimo supurtymus ir išbandymus, paskui jau lengviau save priima ir labiau gerbia savo poreikius, mažiau save ūdija, mažiau lyginasi su kitais, rečiau vaikos primestų tikslų. Ne visada ir nebūtinai visą likusį gyvenimą: išbandymai irgi pasimiršta (o ir aplinka dažnai spaudžia “siekti daugiau”, demonstruoti titulus, per sukąstus dantis įgytą lizinginį turtą). Tačiau tendenciją matau. Gyvenimo sveikai supurtyti žmonės praregi, naujai pamato, kas verta pastangų ir nebesugrąžinamo laiko, kas ne. Dabar tarsi visa žmonija purtoma vienu metu. Visi išgyvename vienokių ar kitokių praradimų, daugelis susidūrėme su seniai pamirštomis ar niekad neturėtomis baimėmis. Daugelis sveikstame nuo ligoto menkavertiškumo, demagogiškos skubos, netikrų norų, iš tiesų visai nesvarbių paviršutiniškų blizgučių vaikymosi. Daug kas mokomės būti čia ir dabar, priimti nežinią, praradimus,… Skaitykite toliau

NAUJAS KURSAS KOLEGOMS

  By , ,

Kaip gyventi iš žinių, idėjų ir kūrybos: dabar, naujame pasaulyje? Pasaulinė pandemija yra metas, kai itin aktualios tampa galimybės perduoti savo žinias, įgūdžius, idėjas ir kūrybą saugiu – nuotoliniu – būdu. Aš siūlau ne laukti, kol kažkas tokią galimybę “atneš ant padėkliuko” – siūlau susikurti tokią galimybę patiems. Jau šeštus metus itin sėkmingai vystau nuotolinius kursus labai skirtingomis temomis. Sulaukiu tūkstančių dalyvių praktiškai vien rekomendacijų dėka. Nuo pat 2015-ųjų turėjau daug laiko tyrinėti, kas veikia, kas ne, kas būtent kursą padaro autentišku ir patraukliu dalyviui, kas įkvepia, o kas atstumia, su kokiais sunkumais susiduria dalyviai ir kaip juos spręsti, kas kelia susierzinimą, o kas – tikrą norą veikti. Matydama kai kurių kolegų nerimą dėl ateities, išgąstį ir netikrumą, noriu padrąsinti keisti veiklos formas, jei jau pats gyvenimas reikalauja jas keisti. “Perkelti” informaciją iš paskaitos, seminaro ar net gyvos diskusijos į susistemintą, aiškią, struktūruotai išdėstytą knygą ar nuotolinį kursą nėra taip… Skaitykite toliau

Kodėl sveika svajoti ir kada tai daryti

  By , ,
Ilzės dirbtuvės Jaunaties praktika

Šis tekstas rengtas specialiai “Beatos virtuvei”, skatinant skaitytojus svajoti prieš Naujuosius – tačiau svajoti verta visada. Dalinuosi su neskaičiusiais. Geriausias metas svajoti yra dabar: užrašykite 12 norų Ilzė Butkutėrašytoja, seminarų ir kursų autorė Nepaisant begalės mano klaidų, kompleksų, baimių, ydų, trūkumų ir silpnybių, nuo mažens turėjau vieną labai vertingą pomėgį ir įprotį. Pomėgį, leidusį pamatyti sprendimus net ten, kur, atrodė, sprendimo nebėra. Įprotį, padėjusį išlipti iš tamsiausių būsenų ir klampiausių problemų.  Aš tiesiog visada mėgau svajoti. Šiandien, kai mano kūrybinius pratimus jau yra išbandę virš 10 000 žmonių, galiu drąsiai pasakyti: sugalvokite norą, užrašykite jį, ir laukite stebuklo. Svajonės kartais pildosi net tuomet, kai jomis įstengiame tikėti vos sekundę. Todėl ir jus kviečiu užrašyti 12 norų ateinantiems metams, ateinančiam mėnesiui ar kitai laiko atkarpai.  Kodėl verta tai padaryti ir kaip tai daryti efektyviau? Atsakau į kelis gerus klausimus apie svajojimą. – Kam apskritai svajoti? Kiek turiu – tiek užtenka, kažkaip… Skaitykite toliau

Kodėl sergančius vadinu sveikstančiais

  By , ,
Kalbos magija

Remdamasi gyvu darbu su tūkstančiais žmonių seminaruose ir šimtų žmonių atsiliepimais po mano nuotolinių kursų, vengiu akcentuoti “kovą” ir patį “vėžį” (ką šiuo atveju maitiname dėmesio energija, turbūt nereikia sakyti), o žmones, susidūrusius su onko- patirtimis, labiau mėgstu vadinti SVEIKSTANČIAIS, o ne sergančiais.  Užvakar buvo pasaulinė “kovos su vėžiu” diena, jo proga ir skelbiau šį tekstą, tačiau, kaip pastebėjo mano skaitytojai, jis gali būti aktualus ir susidūrusiems su kitomis ligomis. Paradoksas? Taip, galbūt ne visada sergančius vadinti sveikstančiais yra “tiesa”. Vis tik jei labai sunkiai sergantį kasdien vadinsime sergančiu ar jis pats taip save vadins, nuo to jis geriau tikrai nepasijus: nei neurocheminiame, nei vaizduotės lygmenyje, ir noro pačiam skatinti sveikimo procesus bus mažai, nes kiekvienas negatyvus žodis dirgina streso centrą mūsų smegenyse, mažina motyvaciją, stabdo, nusvarina rankas. O bebaimis organizmas pats gamina antivėžines ląsteles.  Tad nuolatinės kalbos apie ligą, pablogėjimą, simptomus vargiai augina žmoguje drąsą ir narsą, drauge ir… Skaitykite toliau

Apie norus, vizualizacijas ir š. vamzdžius mūsų gyvenimuose

  By , ,

Prasidėjo naujas mėnulio mėnuo, jo pradžia – svajojimui ir norų rašymui itin tinkamas metas, Jaunatis. Jos “natą” daugelis jautresnių, pagavesnių žmonių gali pajusti ir be kalendoriaus: prieš tai su senu mėnuliu strigusios idėjos, išsikvėpę darbai vėl su nauja jėga pajuda į priekį, keičiasi nuotaika (o dažnai ir orai), išsigrynina mintys, gyvenimo upė atplukdo naujus sumanymus, neretai dar patį Jaunaties vakarą (ar rytą) pasipila ir naujos idėjos (UŽSIRAŠYKITE JAS! Sakau iš patirties – nebūtinai jas išpildysite dabar, kartais jų laikas ateina po pusės metų ir daugiau, tačiau UŽRAŠYTI jas labai svarbu; kodėl – ogi yra visas naujos mano knygos skyrius apie tai).  Šį savaitgalį tarsi pačiame ore jau kybo kita melodija, nei darbo savaitei baigiantis, ir jei įsiklausysime į tai, ką patyliukais transliuoja Visatos radijas, nugyvensim ramesnį, džiugesnį, laimingesnį ir sėkmingesnį mėnesį, nei tiesiog bėgdami amžinose “žiurkių lenktynėse” ir visą laiką mintyse sukdami vien tik stresą pramaišiui su “svetimų gyvenimų serialais”… Skaitykite toliau

Kodėl verta užsirašyti finansinius tikslus

  By , ,

Prieš Jaunatį: LENGVAS BŪDAS GAUTI 10 000 € NIEKO NEDARANT! 😀 O už tokios klikbaitinės įžangos slypi asmeninė patirtis. Ji padės konstruktyviau pažvelgti į finansus, net jei niekad to nedarėt, manot, kad “nemokat” elgtis su pinigais, kad taupyti sunku, kad pinigai niekada nesusikaupia, ar turit kitų išankstinių nusistatymų.  Nevirškinu tuščių motyvacijų, saldžių “įkvepiančių” frazių, neparemtų patirtimi, ir svaičiojimų, “kas būtų, jei būtų”. Tačiau labai mėgstu iliustracijas iš gyvenimo. Čia bus iliustracija iš gyvenimo, su konkrečiais skaičiais. (Davatkiškų kliedesių, kad apskritai “nedvasinga” rašyti ar net galvoti apie pinigus, nepriimu. Jei negyvename self-sustaining off-the-grid ūkelyje (kurį gerai įsirengti kainuotų APVALAINĄ kaip stora katė sumą), naudojame pinigus: maistui, paslaugoms, prekėms, transportui, būstui, edukacijai, sportui, sveikatai, pramogoms ir malonumams. Jei kažkuri gudruolė įgudusi savo sąskaitas apmokėti teisuoliškais pamokslais – jai pasisekė, o mes, likusieji, savo sąskaitas dengiame pinigais. Beje, jei pinigai tokie “nedvasingi”, kodėl bažnyčiose aukos renkamos būtent jais? 😀 Daug metų siekiu įkvėpti… Skaitykite toliau

Kaip svajoti efektyviau… net būnant davatka

  By , , ,

Vienas tūžmingas komentaras įkvėpė nekasdienį tekstą. 🙂 Galbūt ir jūsų aplinkoje pasitaiko agresyvokų davatkų, tai čia prieš naują Jaunatį keli kontraargumentai joms. O iš principo tai tekstas tiems, kurie įsivaizduoja Dievą kaip norų kioskelį ar užkandžių automatą, į kurį mėtomos maldų “monetos”, ir tiems, kurie gatavi nuprotėti, bet neatsisakyti kokio nesipildančio noro – truputis patirčių ir galimų korekcijų. Yra žmonių, kuriuos kitų išsipildymai ne įkvepia, o siutina. Taip, kažkam kitų išsipildymai provokuoja pyktį, pavydą ir pagiežą. Dažniausiai jų komentarai anonimiški, o tulželė išliejama už ilgus metus. Keista: kartais tie piktuoliai prisistato religingais, pamaldžiais. (Be bajerio.) Neseniai, prieš vieną Jaunatį (kurią visad kviečiu skirti sąmoningam svajojimui), man pasidalinus labai šviesia dirbtuvių dalyvės išsipildymų istorija, viena piktoji anonimė išsiplūdo, kad nesąmonės visi tie išsipildymai, nes, supraskite, ji 7 metus meldžiasi (!), o jos noras nesipildo. Iš to ji padaro išvadą (nes gi itin logiška spręsti pagal jos VIENOS nesėkmes apie VISO pasaulio… Skaitykite toliau

Investavimas GIRTIEMS, arba istorija apie “vertybinius popierius”

  By , ,

Istorija, kuri galėtų vadintis INVESTAVIMAS GIRTIEMS.  Sykį nutariu pasidomėti, kiek jau sukaupiau pensijai savarankiškai. Prisijungiu prie el. bankininkystės ir nustembu: susikaupė visai svari suma. Tačiau nūnai nustembu dar labiau. Gal kažko nesuprantu, bet matau, kad kažkokiu būdu (?) esu prisipirkusi ir vertybinių popierių. Už tūkstančius eurų. Rodo ten man kažką vienoj eilutėj. “Vertybiniai popieriai”. Lyg ir seniau rodė – galvojau, gal siūlo pirkti; a maža ką siūlo, juk bankai visad kažką bruka, tai nelabai kreipiau dėmesį. Nūnai suprantu, kad čia rodo kaip JAU turimus vertybinius popierius. Prisiekiu, nepamenu, kad būčiau pirkusi… Suprantu, savarankiško gyvenimo pradžioj skurdau, daug metų gyvenau nuo algos iki algos, tad paskui, kai jau galėjau, tikrai taupiau, kaupiau, investavau. Tik kad investavau į savo vystomas idėjas, į kuriamą turinį, gal kiek į NT. O vertybiniai popieriai, RIMTAI? Vienintelė įmanoma situacija, kad tų vertybinių popierių prisipirkau kažkada labai seniai GIRTA, ir iškart pamiršau. Ir jie vargšai nemačiom ten… Skaitykite toliau

Alkoholikei, ieškančiai “stebuklingo recepto”

  By , ,

Jei mama alkoholikė, ar žmona, ar draugė, ar kolegė, ar sesuo – galbūt mano pasidalinimas bus naudingas. Tai ne šventinis tekstas, tačiau pasauliui pasipuošus blizgučiais ir garsiai grojant kalėdinius šlagerius, kažkur visai greta mūsų gyvenasi ir toks – labai nešventinis – gyvenimas. Šiuo metu pati aplinka (ypač virtuali) tarsi spaudžia dalintis žėrinčiais ir žibančiais džiaugsmais, tačiau kviečiu neapsigauti. Kartais tai, kad lieka “už kadro”, yra tikrai graudu, pilka ir tamsu: visai nepriklausomai nuo finansinės ir šeimyninės padėties, “statuso” ir kitų laimėjimų. Žinoma, eglučių, dovanų ir kuo prašmatnesnių puotų konkurse gali atrodyti, kad to – daug liūdnesnio – pasaulio nėra, tačiau šįkart rašau būtent dėl tų, kurie žino, kas lieka už kadro, ir kuriems šventės yra ne džiaugsmas, o vienas didžiausių metų išbandymų – visų pirma emocine prasme. Išsiuntusi laišką pagalvojau: net nežinau, ar ši moteris jį perskaitys, o jei perskaitys – ar nors ką nors panaudos.  Tekstas gimė netikėtai. Kiekvieną… Skaitykite toliau