Prasidėjo naujas mėnulio mėnuo, jo pradžia – svajojimui ir norų rašymui itin tinkamas metas, Jaunatis.
Jos „natą” daugelis jautresnių, pagavesnių žmonių gali pajusti ir be kalendoriaus: prieš tai su senu mėnuliu strigusios idėjos, išsikvėpę darbai vėl su nauja jėga pajuda į priekį, keičiasi nuotaika (o dažnai ir orai), išsigrynina mintys, gyvenimo upė atplukdo naujus sumanymus, neretai dar patį Jaunaties vakarą (ar rytą) pasipila ir naujos idėjos (UŽSIRAŠYKITE JAS! Sakau iš patirties – nebūtinai jas išpildysite dabar, kartais jų laikas ateina po pusės metų ir daugiau, tačiau UŽRAŠYTI jas labai svarbu; kodėl – ogi yra visas naujos mano knygos skyrius apie tai).
Šį savaitgalį tarsi pačiame ore jau kybo kita melodija, nei darbo savaitei baigiantis, ir jei įsiklausysime į tai, ką patyliukais transliuoja Visatos radijas, nugyvensim ramesnį, džiugesnį, laimingesnį ir sėkmingesnį mėnesį, nei tiesiog bėgdami amžinose „žiurkių lenktynėse” ir visą laiką mintyse sukdami vien tik stresą pramaišiui su „svetimų gyvenimų serialais” ar tiesiog serialais / filmais / knygomis (o taip, knygos nėra vienareikšmiškai visada tik geros ir naudingos; labai svarbu ir turinys, ir skaitymo santykis su realiu gyvenimu, ir temos atitikimas esamai situacijai, ir net autoriaus intencija rašant; tai viena priežasčių, kodėl knygas rašau daug rečiau nei galėčiau).
Nuolat perkrautame, įtemptame, informacijos pergrūstame „žiurkių lenktynių” prote nebelieka mūsų pačių.
O nors trumpam stabtelėję, susitinkame su savimi ir tyliais, tačiau dideliais savo ASMENINIAIS, ne pasaulio primestais, NORAIS.
Daugelis mano skaitytojų ir praktikų dalyvių jau puikiai pažįstami su efektyvių norų formuluočių svarba, rašymo nauda, turi savus norų sąrašus, kuriuose periodiškai gali pasižymėti išsipildžiusius dalykus, – sulaukiu atsiliepimų, kad išsipildo ir 70%, ir 80%, ir 90%, o kai kam ir visas 100% užrašytų dalykų; kai kurie tų norų būna labai dideli, svarbūs, dažnai tokie, kur tikrai ne viskas priklauso nuo mūsų arba nuo mūsų nepriklauso niekas, išskyrus mūsų pačių tikėjimą. Sakydama, kad norus rašyti svarbu, remiuos tikrai ne vien savo, o ir šimtų man rašančių žmonių atsiliepimais.
Tačiau rašymas yra TIK DALIS efektyvesnio svajojimo.
Pabandykim šį mėnulio mėnesį prie jau įprastų norų rašymų prijungti ir VIZUALIZACIJAS.
Ir pradėti galima nuo labai paprastų dalykų, ypač, jei sunku vizualizuoti (man asmeniškai labai sunku vizualizuoti).
Pavyzdžiui, galima pasikeisti FB profilio nuotrauką (ar cover photo) į tokią, kuri jums primintų kažką itin malonaus, gero, labai pasiilgto, norimo. Kažką, į ką vien pažvelgus galima būtų ne tik pagalvoti, bet ir pajusti: va, TAI. NORIU TO.
Aš noriu šiltų vandenų, saulės, atsipūtimo, to fantastiško garso, kai karštas vėjas barbena palmių šakas, ramybės, išjungto telefono ir jausmo, kad nieko neprivalau, tad šiam mėnesiui pasirinkau tokią savo nuotrauką:
Pagalvokite, ko norite, ir susiraskite tai geriausiai atspindinčią nuotrauką. Jei nenorite jos dėti į FB, užsidėkite ant telefono, planšetės ar kompiuterio ekrano.
Jei dėsit į FB, siūlyčiau nerašyti ilgų aprašymų kitiems, nedeginti norų energijos jų pasakojimui kitiems, neįsileisti į diskusijas, kodėl būtent pasirinkot tą ar kitą nuotrauką, nesiteisinti, neginti savo sprendimo, o jei kas rašys jums nemalonius komentarus, drąsiai trinkite, jei nesiliaus – baninkit: būkit tvirti savo nusiteikime naują mėnesį maitinti sąmonę geromis mintimis, šviesiomis idėjomis, vaiskiais gyvenimo horizontais, o visa, kas nėra TAI, atmeskite ir utilizuokite.
(Yra labai gyvenimo nuskriaustų ir save nusiskriaudusių piliečių, kuriems didžiausias dienos laimėjimas ir saldžiausias gyvenimo malonumas yra pabandyti įžeist ar pažemint kitą, išsidergti ar įkąsti, – nebūtina ilgus metus studijuot psichologijos, kad žinotume, jog tai kyla iš milžiniško nepilnavertiškumo jausmo, galbūt ir rimtesnės dvasinės impotencijos. Pakeist šių lojančių ir urzgiančių „geradėjų” nepakeisime, bet toleruoti irgi nebūtina. Kodėl turėtume? Mums gal kas nors kompensacijas moka už jų mėšlo trykšnius? Juk ne. Mūsų FB erdvė neturi būti virtuali prieglauda dėmesio pašalpiniams, labdaringa vieta jų purvinai mėgėjiškai saviterapijai.)
Ypač, jei bijote „ką kiti pagalvos”, „kad tik nepagalvotų, jog man per gerai sekasi”, „kad tik neįžeisčiau ko nors vien tuo, kad man nėra taip blogai, kaip kitiems” – įsidėkite TĄ nuotrauką. Absurdas yra gyventi gyvenimą nuolat bijant, kad jūsų džiaugsmas ir laimėjimai kažkam „nepatiks”, nuolat bandant būti pilkesniu už pilkiausią minios vienetą, „kad tik neišsišoktume”.
Nemačiau nekrologo, kur būtų parašyta:
„Šis žmogus nugyveno garbingą pilką gyvenimą, amžinai bijodamas pildyti savo norus ir džiaugtis, mandagiai neišsišokdamas ir nutylėdamas, net kai pats buvo stumdomas. Niekam nesukėlė pavydo, nieko neįkvėpė, niekam nepadovanojo naujų horizontų. Niekas jo neprisimins. Gedi giminės, bet tik dėl akių, iki pirmo stapariko per gedulingus pietus. Amen.”
Kas norėtų tokio nekrologo?
Na, gal kažkas ir norėtų…
Vis tik šį mėnulio mėnesį kviečiu padaryti nors mažytį pokytį DĖL SAVĘS.
Pavyzdžiui, pasikeisti nuotrauką FB.
PRIMINIMUI sau patiems, kad kaskart, užsukę į FB, prisimintumėt savo svajonę, siekį, tikslą.Čia taip lengva paskęsti bevertės informacijos jūroj, tuščioj tarškalynėj – o jūsų profilio nuotrauka visad bus lyg „ant akių” gulintis priminimas.
Tie priminimai sau yra fantastiškai efektyvūs. Šį mėnesį į norų pažinimui ir formulavimui skirtas mano grupes, „pririštas” prie Jaunaties laiko, vėl užsirašė keli šimtai žmonių: paskutinėmis dienomis šurmuliavo tikra pasiutpolkė ir dabar jau niekaip negalim priimti naujų dalyvių. Tačiau norintys gali iš anksto registruotis pavasario grupėms:
https://www.ilzes-dirbtuves.lt/ezd-eksperimentas/
https://www.ilzes-dirbtuves.lt/jaunaties-praktika/
PS. Rašiau šias eilutes kaimynams skambinėjant į duris, nes rūsyje avarija, galimai sprogo š. vamzdis, – tačiau jokie š. vamzdžiai neturi mūsų atitraukti nuo mūsų norų, svajonių ir tikslų.
Tebūna tai linksma metafora, kaip verta pradėti naują mėnulio mėnesį: rašant norus, ketinimus, planus, galvojant apie juos, bet tikrai NE BĖGANT ŽIŪRĖTI BESILIEJANČIŲ Š., nebraidant po juos, neuostant, nesitaškant jais ir nebėdojant apie juos.
🙂
Ne tik rūsy, bet ir gyvenime.