Kategorija: EŽD eksperimentas

Kas keičiasi išgyvenus informacinę detoksikaciją

  By ,

Ką galima patirti, stipriai išvalius savo informacinę erdvę ir savo pačių kalbą? Tegul žmonių patirtys kalba pačios. Pateikiu kelias laiškų ištraukas ir kelis ištisus laiškus, su mažyčiais savo komentarais keliose vietose. „Keista, tačiau jaučiuosi „palengvėjusi”, atidaviau daug savo rūbų bei kitų daiktų labdarai, nudžiugo daug žmonių, tad nudžiugau ir aš:) Kartais dar tenka pakovoti su vidiniu burbesiu, tad nusprendžiau nuo rytojaus vėl kartoti eksperimentą, tol kol visi minčių procesai, pozityvumas taps man įprastu reiškiniu. Taip pat pajutau, jog atsirado tikslai, nauji norai, nebesijaučiu pasimetusi gyvenime – juk nepradėjus nebus ir rezultatų! Jūs taip pat labai padėjote mano mamai, tad ačiū! Kalbant su ja apie minčių galią, abi ėmėme žymiai labiau sutarti ir gelbėti viena kitai. Galiausiai šios devynios savaitės man labai padėjo išsliaužti iš „depresijos”. Tai kokia buvau po magistro – na negaliu lyginti viso to su dabartimi. Kartais vis dar trūksta entuziazmo, bet kuomet pagalvoju apie visus jūsų patarimus, atsikeliu ir imu planuoti,… Skaitykite toliau

Apie žodžius sudėtingos diagnozės akivaizdoje

  By , ,

Jau aštuntus metus stebiu, kaip keičiasi žmonių, kurie atsisako save ir kitus teršti destruktyviais žodžiais, gyvenimai. Per tiek metų mačiau mažesnių ir didesnių virsmų, subtilių ir drastiškų permainų. Tačiau vienu svarbiausių man asmeniškai išlieka leitmotyvas, kaip žmonės patys save sargdina – arba patys save sveikatina – savo žodžiais. Manau, tai labai aktualu ir šiuo metu. Per pirmus keleris mano „karjeros” (kad ir kaip nemėgčiau šio žodžio) metus mano maža legenda tapusį seminarą „Efektyvių žinučių dirbtuvės” aplankė tūkstančiai žmonių, iš daugelio turėjau galimybę gauti labai gyvą, labai atvirą, tiesioginį grįžtamąjį ryšį. Po to nuotoliniai mano kursai sulaukė keliolikos tūkstančių lankytojų. Daugelis taip pat noriai man rašo ir dalinasi potyriais, atradimais ir laimėjimais… Kartais informacijos srautas toks, kad nebežinau, kuo dalintis, ką skelbti. Tačiau manau, šiuo metu pasauliui reikia kuo daugiau priminimų, kaip stipriai mus veikia mūsų pačių žodžiai, ir… kokie galingi yra mamos žodžiai vaikui. Todėl papildau šią anksčiau skelbtą istoriją naujais… Skaitykite toliau

Apie ilgalaikio įdirbio vaisius

  By , ,

Medus mano širdžiai yra tokie laiškai, atkeliaujantys gerokai po to, kai kadų kadais užsibaigė šios EŽD eksperimento grupės darbas. Yra tokių seminarų ir eksperimento dalyvių, kurios man rašo praėjus pusmečiui, metams, kartais ir dvejiems nuo pirmojo mūsų susitikimo. Aš manau, tai liudija apie savarankiškos veiklos tęstinumą ir yra geriausias įrodymas, kad veikia tai, ką veikiame mes. Euforija, „praregėjimo” jausmas, labai stiprus įkvėpimas veikti lydi nemažą dalį žmonių, tačiau taip juk nutinka po daugelio seminarų, daugelio gyvų susitikimų – kartais dalyviai, grįžę į mano seminarą antrą kartą, labai gražiai parašo, „šįkart many mažiau skraidymo padebesiais, bet kur kas daugiau sveiko proto ir veiksmo realybėje.” Be galo gera žinoti, kad įkvėpimas nėra trumpalaikis ir kad jis panaudojamas praktiškai. Nuoširdžiai dėkoju šio laiško autorei ir kitoms bei kitiems, po ilgėlesnio laiko parašantiems man apie vykstančius pokyčius. Tai, kas vyksta žmonių gyvenimuose, susitvarkius informacinę erdvę, kalbą ir galiausiai mintis, gali būti paaiškinama ir mokslu, ir senomis… Skaitykite toliau

Kas vyksta, mums blaivantis nuo negatyvo

  By , ,

Skaudi metafora, tačiau įsivaizuokite sociumą, kuriame per prievartą kasdien esame girdomi nuodais. Kur tik nueinam į svečius – visur įpila nuodų taurę ar stopkelę. Net neišeina išsiblaivyt. Panašiai mes gyvename visuomenėje, kurioje įprasta pirmiausia dalintis blogiausiomis naujienomis, skundais, dejonėmis, juodomis prognozėmis, pletkais ir pasipiktinimais. Vaikštom visad šiek tiek apduję ar ir visai girti nuo negatyvo, besikaupiančio mumyse. Tačiau ta tamsa, ta juoduma, tas skendimas pesimizme – tai ne mes. Tai tik nuodai. Tai tik apgirtimas. Kas vyksta, mums blaivantis nuo negatyvo, labai gerai atskleidžia paprasčiausias informacinis pasninkas. Tąsyk kaip tyčia buvo susirinkusi labai stipri EŽD eksperimento grupė: atkakli, geranoriška, kantri ir išradinga. Jaučiu begalinį malonumą dirbdama su tokiais žmonėmis, o jų atsiliepimai (dabar, 2021-aisiais, jau septintus metus rengiamą) EŽD eksperimentą pripildę naujos prasmės ir naujos jėgos. Kadangi kiekvienąsyk pasidalinusi tikrais tikrų žmonių atradimais sulaukiu komentarų, kad tai labai įkvepia, ir kitiems padeda tomis dienomis, kai einasi sunkiau, šįsyk publikuoju kelis ištisus dalyvių… Skaitykite toliau

Apie šventinių palinkėjimų žodžius

  By , ,

Turbūt daugelis esame girdėję tokių „šventinių” palinkėjimų, po kurių apima jei ne svetimos gėdos jausmas, tai bent jau apmaudas dėl to, kad žmogus visiškai negirdi to, ką pats kalba (ar neskaito to, ką rašo). Lygiai taip pat turbūt daugelis esam susidūrę su tokia „geranoriška” kritika, po kurios ne tik kad nebesinorėdavo tobulėti – po kurios nebesinorėdavo iš viso nieko. Apie tai ir kitus žodžių labirintus daviau kalėdinį interviu vienam leidiniui, skirtam sveikatingumui. Ir švenčių proga dalinuosi originalia pašnekesio versija. Klausimus uždavė Evelina Žičkienė. Ko nesakyti savo porai žiemą? Mano seminaro apie baltąją kalbos magiją dalyvė pasakojo, kad jos darbe ant sienos kabo sąrašas frazių, kurių, anot darbdavių, negalima sakyti. Ji prisipažino apie nieką kitą ir negalvojanti, kaip tik apie tas frazes. Taip jau su tais neiginiais ir draudimais yra. Tad vengčiau siūlymų, “ko nesakyti”, o pasidalinsiu asmenine ir kitų žmonių patirtimi, ką sakyti savo antrai pusei labai verta. Vienas dzenbudizmo mokytojas sako: santykius reikia laistyti,… Skaitykite toliau