„Mano koziris prieš išsigandusių, piktų, pavargusių minią“


Kartais mūsų išmokti dalykai nauja šviesa sušvinta būtent tada, kai jų labiausiai prireikia. Su pandemija užplūdo labai seniai mano kursuose dalyvavusių žmonių laiškai: jie rašo, kad 2020-aisiais kaip dar niekad jaučia negatyvios informacijos toksiškumą, saugo save ir savo šeimas, ieško būdų pabūti su savimi tyloje ir taikoje, bei kitaip taiko EŽD eksperimento principus. Deja, pati čia paslydau: būtent 2020-aisiais po ilgo laiko pradėjau sekti lietuvišką žiniasklaidą kasdien, ir to pasekmes tikrai labai ryškiai jaučiu tiek nuotaikai, tiek nusiteikimui, tiek vidinei pozicijai. Tačiau man, kaip vienam pirmų žmonių Lietuvoje, pradėjusiam kalbėti apie tai, kaip mus veikia kasdien “vartojama” informacija, nepaprastai gera sulaukti tiek patvirtinimų, kad žmonės, sugebėję išsisaugoti blogų naujienų tornado visus 2020-uosius, gyvena… net labai gerai.

(Štai po 7 metų intensyvaus kasdienio darbo šioj temoj ir sulaukiau gausiausių vaisių 🙂 )

Tik noriu pabrėžti: tai, ką laiške mini moteris, yra vadinamasis ekstremalus eksperimento variantas. Aš jį rekomenduoju kurso metu visiškam informaciniam detoksui TIK tiems, kas tikrai sau gali tai leisti, tačiau tokią informacinę švarą savo aplinkoj po kurso išsaugo tikrai retas žmogus. Tradiciškai ir juos kviečiu išlikti informuotais apie extra įvykius (kaip tai galima padaryti, pavyzdžių pateikiu kurse).

“Labas, Ilze,

skaitau Tave labai seniai, esu dalyvavusi EŽD eksperimente 2015 m. Visada norėjau Tau padėkoti ir parašyti atsiliepimą, bet skaitant kitų atsiliepimus, imdavau jaustis prastai, nes visiems taip apsivertė gyvenimai, o man nieko tokio „sprogstančio“ ir neįvyko. Tuomet imdavau graužtis, kad kažkur per mažai padirbėjau, ar ne iki galo padariau. 

Ir šių dienų kontekste, kai gąsdinančios ir neigiamos informacijos srautas toks gausus aš sugebėjau išlikti rami. Kolegė man sako: viskas reikia nustoti skaityti naujienų portalus, nes tokią įtampą jaučiu po to. Ir tada aš suprantu, kad jau 5 metus, nuo EŽD eksperimento pradžios – neskaitau jokių naujienų portalų, nežiūriu televizoriaus, esu truputį iškritus tokia iš medžio, nes daug ko nežinau, bet aš esu tokia rami, saugi su savo, o ne kitų primestomis mintimis. 

Tai yra neįkainojama dovana, Ilze!! Dovana, kurią padovanojau sau taip seniai, tačiau tik dabar įvertinau. Tai dabar pasididžiuodama rašau šį atsiliepimą, nes EŽD man padovanojo ramybę, su kuria jaučiuosi kaip su koziriu žengdama prieš išsigandusių, piktų, pavargusių žmonių masę 🙂

AČIŪ!!!

X”


****

Nuoširdžiai dėkoju Jums ir kitiems, man parašantiems savus atradimus, laimėjimus.

Ir noriu paprašyti: NIEKADA NENUVERTINKITE savo pasiekimų. Taip, yra žmonių, po mano kursų nuveikiančių tiesiog fenomenalių dalykų. Aš net stengiuosi neskelbti geriausių laiškų, neerzinti kitų, nes tuos laiškus skaitydami irzta NET ir tie, kurie patys po mano kursų susikūrė tikrai daug (yra n kartų prisipažinę). Nenoriu nei erzinti, nei kelti pernelyg daug ekspektacijų.

Tačiau drauge tos geriausios istorijos parodo mano kursų POTENCIALĄ. Ką GALI NUVEIKTI žmogus, sąžiningai dalyvaudamas ir įdėdamas pastangų. Aš negaliu to numatyti, suplanuoti, išprotauti – tai tiesiog nutinka. 

Tad man kaip kursų autorei tie liudijimai itin brangūs ir svarbūs. Todėl gal ne pačius geriausius ir geriausių, tačiau vis tik karts nuo karto leidžiu sau paskelbti kokį laišką – rizikuodama užsitraukti vienų pyktį, tačiau vildamasi įkvėpti kitus, nes dalis žmonių rašo, kad juos itin motyvuoja KITŲ istorijos.

Kai skaitant kitų istorijas kyla irzulys, klauskite, kur jo šaknys.

Laimėjimais ir pasiekimais nereikėtų lygintis. Tai ne vieta konkurencijai. Tai dalykai ne pažymiui. Kiekvienas nuveikiame tiek, kiek tuo metu galime. O kai kurių mūsų pasirinkimų vaisiai išryškėja ir po daugelio metų.

(Tarkime, jei Jums dabar 50, ir Jūs dar niekad gyvenime nesimankštinote, o dabar pradėsite, tikrąją savo pasirinkimo naudą pajusite 60-ies ar net 70-ies, kai draugai bendraamžiai skųsis skausmais, o Jūs mėgausitės judėjimu ir aktyviu gyvenimu. Panašiai yra ir su informacine švara: su metais mūsų pasirinkimai bręsta, o vaisiai gausėja. Tikrai ne priežastis grįžti prie naujienų portalų utinėjimo, pletkų, savigailos litanijų ir apsiplakimų žodžiais namuose, jei per pirmus kelis mėnesius nepajutote “stebuklo”. Gal buvo tiek viskas užsiteršę, kad iki “stebuklo” dar keli mėnesiai kuopimosi? Tai ar geriau mesti ir grimzti atgal, ar toliau kantriai kopti į viršų?)

Net ir “tik” susikurta vidinė ramybė yra labai daug. Labai daug. Ypač 2020-aisiais. Būti savo draugu, o ne priešu, ne nuolat žaloti ir ūdyti save, o švelniai “vesti” save per gyvenimą – tai milžiniškas laimėjimas. Žmonės kartais individualioj terapijoj to siekia 5 metus, ir tai tikrai nebūtinai pasiekia. (Daugiausia priklauso nuo paties žmogaus; kai kurie, deja, ir nenori “susitvarkyti”.)

O čia tik 10 savaičių savarankiško darbo, rašymo pratimai – vos keli (tačiau net trys drauge atšvęstos Jaunatys), o daugiausia “darbo” vis tik vyksta žmogaus mintyse: pergalvojant, kokia informacija jis “maitinasi” ir ką pats “transliuoja” į erdvę. 

Daug kas nustemba, kad “darbo taigi nebuvo daug”. Na kaip. Vidinis darbas yra didžiausias ir svarbiausias mūsų gyvenimo darbas. Sąžininga valanda ten, viduje, sukuria nepaprastai daug išoriniame gyvenime. Tai gal ir galima būtų vadinti magija: kai neregimos pastangos duoda regimus rezultatus.

Tik noriu pastebėti: atsiliepimo autorė veikiausiai dalyvavo EŽD eksperimente tuo metu, kai jis dar tik buvo kuriamas, nes ji mini 2015-uosius. Tuomet man kilo impulsas sukurti papildomą medžiagą žmonėms dirbti savarankiškai po anuomet milžiniško populiarumo sulaukusio mano seminaro.

Visus metus buvo testuojama eksperimento struktūra, savaičių eiliškumas. Mes kūrėme šią programą drauge su 1000 savanorių bandytojų, kurie po seminaro pasiryždavo testuoti kurso medžiagą nemokamai (vienintelis “mokestis” buvo jų laiku atsiųstas atsiliepimas, kaip sekėsi tą konkrečią savaitę), ir vėliau tobulinome su keliomis psichologėmis, psichoterapeutėmis.

Nuo 2016-ųjų EŽD eksperimentas yra labai stipriai išplėstas ir veikia kaip atskira, savarankiška programa. Dabar nereikia būti dalyvavus seminare, kad kurso medžiaga būtų suprantama.

Į šį kursą sudėjau VISUS svarbiausius principus, leidusius man pačiai atsiplėšti nuo depresyvių nuotaikų, apatijos, destruktyvių santykių, fiziškai ir emociškai silpnos būties.

Tai iššūkis sau pačiam, leidžiantis visiškai naujomis akimis pamatyti, kuo “maitinasi” daugelis žmonių ir mes patys, kuo “vaišiname” kitus, kokiais trupiniais nuo svetimų stalų bandome “pasisotinti” – būtent informacine prasme. Ir kaip tai atsiliepia mūsų nuotaikai, laikysenai, santykiams, mūsų pačių kūrybai, galiausiai, net organizmui, imunitetui, kūnams ir protams, kurie lig tol galbūt generuodavo tik bėdavones ir susipriešinimą, o “perjungti” ima generuoti kūrybą ir sprendimus.

Lygiai taip pat tai pirmasis nuotolinis kursas mano dirbtuvėse, ir aš jį rekomenduočiau kaip intro, kaip įvadą į visa kita: Nuostatų keitimo praktiką ir Jaunaties praktiką. Šiemet startuoja dar keli visiškai nauji mano kursai, baiginėju naują knygą, ir EŽD eksperimentas išlieka “raktu” atsirakinti visą naują medžiagą.

2020-aisiais EŽD eksperimentas stipriai atnaujintas, dalyviams pateikiami nauji papildomi skaitiniai, išplėsti atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.

Tačiau dėl dalyvių gausos šiais metais turime trumpinti registracijas:
http://www.ilzes-dirbtuves.lt/ezd-eksperimentas/


Bookmark the permalink.

Comments are closed.