Apie asmeninę Advento intenciją


Nuo mažens Adventas man buvo ypatingas metas. Aš tarsi “nuskaitydavau” pačios Gamtos programą nutykti į metų galą, ir paskutines keturias savaites iki Saulėgrįžos ir Kristaus gimimo – panardinti ir pasaulį, ir patį žmogų į tylą, ramybę, susitelkimą, susitikimą su savimi pačiu ir praeinančiais metais.

Vėliau ne vienas patyręs mokytojas ar tiesiog itin gerai neregimą pasaulį jaučiantis žmogus man patvirtino: Gamtos ciklai labai stipriai veikia mus, ir sveikiausia pačiam žmogui atsižvelgti į tai, kas vyksta už lango.

Pavasaris skirtas sėjai ir pačios sielos atsprogimui, vasara – prinokusiems darbams ir jėgų prisisėmimui rudeniui, ruduo – derliaus ėmimui ir darbingiems sumanymams, žiema – sulėtėjimui, poilsiui, pabuvimui su savimi, artimiausiais ir savo namais.

Jei atsižvelgiame į šį ciklą, ne priešinamės laiko atnešamoms tendencijoms, o pasikliaujame jomis, veikiame išvien su Gamta, išliekame sveiki, darbingi, ir (nors nemėgstu to žodžio) produktyvūs. Gal perrašysiu tą žodį – išliekame vaisingi, derlingi savo darbuose ir sumanymuose.

Deja, Adventas per pastarąjį dvidešimtmetį nepaprastai išsigimė. Dabar daug kam tai ne ramiausios, o sunkiausios keturios metų savaitės, kai iš visų pusių spiria nebaigti reikalai, popieriai, ataskaitos, pažadai, kamščiai, pirkinių sąrašai, eilės ir t.t. (Na, bent jau “privalomųjų” vakarėlių šiemet bus mažiau.)

Apie reklamas, spaudimą pirkti, iki negalėjimo nuvalkiotą pačią Kalėdų idėją jau net nekalbu.

O aš kviečiu šį Adventą atidžiau klausytis to, ką mums sako pats metų laikas, aplinka, “nata” ore. Pabandykime pajausti, kam yra duota ta tykuma laukuose ir miškuose; kokius giluminius jausmus atneša iškritęs sniegas; kas vyksta mumyse visas keturias tamsiausias paskutines metų savaites; ko iš tiesų norisi, kas mums tikrai yra gyva ir sava, o kas tik mums per jėgą grūdamas svetimas triukšmas, svetimi norai, svetimi tikslai, svetimos nuotaikos.

Pabandykite išgirsti ne tik bendrą visiems, bet ir savo, asmeninę intenciją, visiškai individualią “programą” šiam konkrečiam Adventui.

Kažkam tai galbūt bus atleidimas. Kažkam atsisveikinimas ir kažko paleidimas. Kažkam gal didesnė minčių skaidruma bent Advento laikui atsisakius alkoholio. Kažkas galbūt norės šį metą rinktis grynesnį, šviežesnį, natūralesnį, paprastesnį maistą. Kažkas gal pajus, kad labai norisi pailsėti nuo ekranų, sutrumpinti jiems skiriamą laiką. Kažkas gal stipriai apsišvarins informacinėje erdvėje ir pokalbių temose. Kažkas galbūt baigs generalinį namų tvarkymą ir išbogins iš namų nereikalingus daiktus, nebenešiojamus drabužius. O kažkas gal atsisakys, bent jau šį laiką, ryšio, kuriame yra žeminamas, žeidžiamas, menkinamas. Tegul ir tik tas keturias savaites – o pokytį savijautoje pajus milžinišką.

Pajauskite, kas skamba tuoj prasidėjusio gruodžio tyloje Jums asmeniškai, ką atneša ši tykuma.

Mano pačios intencija per pastarąsias dienas išsigrynino itin paprasta, itin aiški: tai tyla. Gamtos tyla. Privatumo tyla. Ir informacinė tyla.

Nepaprastai daug “begarsio” triukšmo nuo pandemijos pradžios įnešė žlungantys planai, kitų žmonių sukurtas chaosas. Visus metus lydėjo jausmas, kad tuoj dar kažkas smogs.

Augant mano skaitytojų ir dirbtuvių lankytojų skaičiui, ėmė itin slėgti virtualus triukšmas, sklindantis iš FB: po kai kuriais mano įrašais komentarų pasipila šimtai (o tai išeina tūkstančiais per savaitę). Taip, dalis jų – be galo vertingi, gilūs, įžvalgūs; tačiau veikiausiai didesnė dalis (kol nepradėjau viešai rašyti prašydama vengti nekokybiškų, savitikslių komentarų) buvo tuštuma, ūžesys, rasotos rožės, gif’ai, svetimų emocijų paklodės ar prasidedantys “mamyčių turgeliai”, kas kur ką pirko.

Labai nuo šito pavargau.

Nutariau pabandyti sustabdyti tą nesibaigiančią info laviną.

Metų galas man pačiai tradiciškai daug metų būdavo pats sunkiausias etapas metuose. Tačiau pastebėjau, kad šiame laike randas daug daugiau prasmės ir vidinės šviesos, kai bandau labiau įsiklausyti į pačios Gamtos “natas” ir tiesiog sąmoningiau išgyventi patį Adventą: jo lėtumą, tykumą, tylumą, kuklumą, laukimą, ir pačią grįžtančios Saulės, gimstančio Dievo sūnaus, šviesos, įveikiančios tamsą, vigiliją.

To ir linkiu.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.