Kategorija: Žmonės ir gyvūnai

Nauja mano knyga jau spausdinama

  By , ,

Gražiausia, storiausia ir turtingiausia mano knyga iki šiol pasirodo jau šį mėnesį. Gausėja klausimų, kaip įsigyti knygą „iš Vasarvidžio vados“, tai parašau: vienintelis būdas ją įsigyti atsisiuntimui Lietuvoje yra mano el. parduotuvė (norintys siųstis į užsienį turės dar kiek palūkėti). Šios knygos tikrai nebus jokiuose tinkliniuose knygynuose. Knyga bus nepaprastai graži vizualiai. Ar gražus turinys, spręsite jūs, bet kad bus labai graži vizualiai – jau yra faktas: knygą kūrė geriausias knygų dailininkas Lietuvoje, Jokūbas Jacovskis. Viršelyje panaudota mano nuotrauka iš tų žemių, kuriose sukurta didžioji dalis knygoje esančių tekstų: Šios knygos rengimas užtruko kiek ilgiau nei planuota dėl labai netikėtos techninės priežasties: knyga išėjo gerokai storesnė nei planuota. Pavasarį anonsavau, kad knyga bus 120 psl., tačiau knyga nuolat augo, pildėsi, ir ties finišo tiesiąja ji tikrai mums visiems netikėtai viršijo 190 psl. Susidūriau su problema, kurios negalėjau numatyti: tokio storio knygai nebetiko planuotas knygos įrišimas/klijavimas. Aš taip pat nenorėjau dirbtinai… Skaitykite toliau

Kaip aš tapau valytoja

  By , , , , , ,

Kažkas nuoširdžiai bjaurėsis mano pasirinkimu, o kažkas sakys, kad tai prasmingiausia, ką galima buvo nuveikti. Būtent todėl apie tai dar truputį papasakosiu. Turiu klastingą 😅 kėslą, kad gal kažkas irgi užsimanys vieną kitą gyvenimo valandą praleisti šitaip… Taigi: Kaip ir kodėl kilo mintis “įsidarbinti” pakrančių ir jūros valytoja? Visų pirma: “valytoja” man skambėjo kažkaip labai ne atostogų dvasia. Todėl sau pačiai ilgainiui persakiau kiečiau. Aš tapau turistų palikto š ir jūroj plaukiojančio plastiko MEDŽIOTOJA. Terminatoriaus veidu. 😆 O mintis pradėti valyti pakrantes kilo… drauge su kylančia saule, tikrąja to žodžio prasme. Pirmąjį rytą Kipre išėjau sutikti saulėtekio. Vaikščiojau uolėta lavos suformuota pakrante, į kurią su nenusakoma jėga talžėsi milžiniškos bangos. Rytmečio šviesoje tiško purslai ir žėrėjo kaip skaidrūs kristalai. Buvo labai gražu. Tačiau tada pastebėjau, kad uolos nusėtos šiukšlėmis: plastikiniais buteliukais, putoplasto gabalais, vienkartiniais kavos puodeliais, gėrimų skardinėmis, tamponais ir “kūdikių servetėlėmis”. Nekalbant jau apie estetinį aspektą, kai pakrantė atrodo… Skaitykite toliau

Apie porų atostogas atskirai

  By , , , ,

“Ilze, kodėl išvažiavai atostogauti BE vyro? Gal kažkas tarp jūsų negerai?” – oi, kiek jau esu tai girdėjusi… Kadangi mūsų šeimos draugai jau ėmė laidyti juokelius, kad gal kitąmet visi drauge važiuokime į Kiprą, bet palikime namuose D., nes Ilzė taip gerai paatostogavo be jo, parašysiu, kodėl šios atostogos man buvo tokios ypatingos, ir kodėl kartais poroms LABAI VERTA paatostogauti atskirai, jei partnerių interesai ir norai skiriasi. 💬 Aš esu visiškas vandenų vaikas. Vanduo yra mano stichija, mano džiaugsmas, mano dūksmas, didžiausias Gamtos grožis. Gyvūnus labiausiai mėgstu stebėti būtent vandenyje. Man vasara – tai visų pirma maudynės ir povandeninio pasaulio stebėjimas. Vanduo man yra ta erdvė, kurioje aš natūraliai – ne prisiversdama, o žaisdama, dūkdama ir tyrinėdama – judu, mankštinuos ir stiprėju daugiausia. Po maudynių, paviršinio nardymo ar šokinėjimo per bangas miegu geriausiai. Ir sapnuoju vandenį… Todėl tiek sodyboje, kai įšyla tvenkiniai ir ežerai, tiek atostogaudama prie jūros – visur,… Skaitykite toliau

Košmariškos atostogos, ar geriausia kelionė gyvenime?

  By , , , , , ,

Košmariškos atostogos, kažkas sakys. Absurdas. Katorga. Ubagystė. Gal kas ir stipriau pasisakytų apie tokį atostogavimą. Rašau šias eilutes nuo jūros vandens užburkusiomis akimis. Druskų nugraužtu veidu. Taip išmirkusiais, kad net susiraukšlėjusiais pirštų galiukais. Jūržolių prisipynusiais plaukais, kurie nuo sūraus vandens ir vėjo žaibiškai tampa tragikomiška šieno kupeta. Ir pirmąsyk gyvenime ant veido įsispaudusiu trikampiu nuo nardymo kaukės, kaip štai šiame kadre. (Na, kadangi kačiukai mūsų namuose irgi dažnai mėgsta suformuoti „masonų trikampį”, laikau tai geru ženklu. 😆) Rašau šias eilutes mėlynėmis nusėtomis šlaunimis nuo baladojimosi tarpmiestiniais autobusais stovint su sunkia kuprine, maišu maudymosi rūbų ir plaukmenimis. O taip pat nuo didelių bangų mūšos ir griuvimų. Ir į povandenines uolas nubrozdintu keliu. Ištinusia lūpa nuo saulės ir vėjo iškelto herpio. Nenusakomai fiziškai pavargusi per valandų valandas trukusius povandeninius ir pakrančių žygius. Prisinervinusi filmuojant po vandeniu, nes labai nesisekė tai daryt. Skaudamu kaklu nuo nuolatinio dairymosi po vandeniu. Pririjusi jūros vandens ir… Skaitykite toliau

Kraujas keliuose: 4 būdai jo išvengti

  By , ,

Spalis Lietuvoje – vienas gyvūnų migracijos pikų metuose, kai prasidėjus sutemoms ar dar prieš aušrą kelius kerta daugiausia laukinių gyvūnų. Būtent dėl to gausėja avarijų ir susidūrimų su gyvūnais, ypač, kai tamsu, o kraujas keliuose tampa skaudžia kasdienybe. Yra 4 svarbiausi dalykai, kurie gali padėti išvengti susidūrimo su į kelią jau išbėgusiu gyvūnu ar sumažinti jo pasekmes, o įvykus nelaimei – bent jau užtikrinti, kad liktų saugūs kiti eismo dalyviai, o sužaloto gyvūno kančios būtų nutrauktos kuo greičiau ir pagarbiau. 1. Tamsoje važiuokime lėčiau. Saugus greitis – vienas faktorių, leidžiančių išvengti susidūrimo su į kelią išėjusiu laukiniu gyvūnu ar bent jau sušvelninti jį. Taip saugote ne tik laukinius gyvūnus, bet ir save, savo keleivius, artimuosius, vaikus. 2. Jei iš toli pamatote per kelią einantį gyvūną, stipriai prilėtinkite. Prilėtinti ar net sustoti reikia ne tik todėl, kad šviesų apakintas gyvūnas gali sustingti viduryje kelio. Didelė tikimybė, kad, jei pamatėte per kelią… Skaitykite toliau

Nauji Metai – nauji tikslai

  By , ,

Nauji metai – nauji tikslai. Noriu vartoti mažiau, teršti mažiau, ir daiktams tarnauti daug mažiau: t.y. mažiau jų turėt, o turimus geriau sudėliot. Todėl nuo sausio 1-osios kasdien darau kažką dėl šito: kartais valandą, kartais dvi, kartais ir tris. Sekasi fantastiškai: jau galiu pasakyt, kad per pirmą metų savaitę mes, kaip šeima, būsime sukūrę SEPTYNIS KARTUS MAŽIAU ŠIUKŠLIŲ, nei įprastai vidutiniškai. Su tuo noriu save ir pasveikint! Taip pat džiaugčiausi, jei pasveikintumėt ir jūs! Man tai tikrai labai didelė pergalė prieš savo išlepimą, ištežimą ir nesąmoningumą. Dėlei šio tikslo (mažiau vartoti, mažiau teršti, gyventi labiau Zero Waste filosofija) pradėjau gaminti. Taip šiemet dar nepirkau jokio maisto: užsibrėžiau sugaminti viską, kas yra šaldytuve, spintelėse bei šaldiklyje, ir tik tada pildyti atsargas. Galvojau, tik paukščiams darysiu išimtį… 😆 Tačiau šiandien pergalvojau, ir nutariau vis tik neperlepinti jų. Sulesinsiu viską, kas yra – tada užsakinėsiu daugiau. Čia šios dienos jų „likučių pietūs”: Dar… Skaitykite toliau

Sausio Jaunatis – labai svarbi

  By , ,

Sugadinta Jaunatis? – nusiminusi galvoju.Nes regiu, ko neregėjau seniai… Pamačiusi, kad kelios rėmelių karų entuziastės iš mano FB paskyros per kelias valandas sugebėjo padaryti DELFI lygio komentarų išvietę, noriu išsivemti. Fiziškai. Iš tiesų supykina. Tačiau nueinu išsimaudyt.Išsiplaunu galvą.Pasikvėpinu.Užsiplikau puikios arbatos.Užsidegu žvakes. Ir reikalai kažkaip pagerėja. Panašu, kad šlykštumą nusiploviau. Tačiau tai puiki iliustracija, kaip į mūsų laiką ir gerą nuotaiką kėsinasi emociniai vampyrai būtent Jaunaties metu. Žinokit pradedu DVIDEŠIMT ANTRUS stebėjimų metus – tai patikėkit… Taip, jau dvidešimt antrus metus švenčiu Jaunatis. Nuo pat paauglystės. Per tiek metų turėjau galimybę labai daug ką patyrinėti, ištestuoti, pamatyti tendencijas… (Kaip savarankiškai sekti mėnulio ciklus, kaip pajungti pačios Gamtos kvėpavimą svajojant, keliantis tikslus ir pildant savo norus, išsamiai ir gausiai iliustruotai pasakoja mano Jaunaties praktika.) Ir tiek metų stebint, tikrai atrodo, kad kažkas vampyrams duoda startą būtent per Jaunatis… Tad jei patys nesame atidūs, jei patys nepasisaugome ir nenustatome sveikų ribų – kartais,… Skaitykite toliau

2022-ieji – Stebuklų metai

  By , ,

Taip norėjosi pasveikinti skaitytojus su ką tik prasidėjusiais Naujaisiais… Ir sveikinimą už mane parengė pats Gyvenimas. Štai, kamanė miega kaktuso žiede – ar tai ne tobula iliustracija pirmajai metų dienai? Nes šią dieną norėjau jums palinkėti stebuklų, o paskui pagalvojau – kam čia kuklintis, kam čia mažintis, linkiu STEBUKLŲ METŲ. Tegul po kelerių metų visuotinių tamsumų ir visuotinio apspangimo bei apsinuodijimo baime, šie metai leidžia kaip kokiam geizeriui prasimušti gyvybingam džiaugsmui, galingai vilčiai, gyvam įkvėpimui, gerai nuotaikai, valiai, veiksmui. O svarbiausia, tegul visų mūsų viduje kasdien būna erdvės pastebėti stebuklui: mažesniam ar didesniam, išorėje ar viduje. Kuo pastabesni būsime, kuo daugiau tegul ir labai mažų stebuklų pastebėsime, tuo noriau ir ramiau kursime savo gyvenimus. Ne varganus šabloniškus copy-paste’inius lizinginės prabangos instagraminius paveikslėlius, o gyvus, tikrus, autentiškus savo gyvenimus – pagal savo prigimtį, savo talentą ir savo misiją Žemėje. To labai ir linkiu. Ką tik perskaičiau fantastišką istoriją, kaip gamtos fotografų… Skaitykite toliau

Gruodžio Jaunatis

  By , ,

Gruodžio Jaunatį laikyčiau viena svarbiausių šių metų Jaunačių. Kaip ir kaskart, tik kur kas įdėmiau, į mus ima žvelgti pamirštų svajonių ir būsimų išsipildymų akys. Visa, ko daugelis net patys sau nepripažįstame ar per skubą vis nustumiam į Gyvenimo paraštes: slapčia (net nuo savęs slapčia) norėti, svajoti, siekti ir „kada nors” atidėti dalykai… Tačiau kad išgirstume visa tai, kad susitiktume akis į akį su svarbiausiais, slapčiausiais ir didingiausiais savo troškimais, reikia trupučio tylos. Trupučio taikos. Trupučio švaros. Ir trupučio drąsos. Gal būtent tam ir bus skirta ši ypatingą užtaisą turinti Jaunatis? Pirmoji rekomendacijų dalis šiai Jaunačiai jau įkelta, ji matoma mano prenumeratoriams, o visiškai visa patronų paliekama „arbata” skiriama gyvūnų ir pačios Gamtos teritorijoms plėsti:https://www.patreon.com/ilze Skaitykite toliau

7 minutės Gamtai kasdien: artėjant Vėlinėms

  By , ,

VAIDINTI AR TIKRAI ATMINTI?VARTOTI AR TAUSOTI? PIRKTI AR MYLĖTI? Artėjant tam metų laikui, kai Anapusybę jaučiame kaip niekad gerai – per pačią Gamtą, jos rudeniškai-žiemišką metamorfozę, išskirtinę Gamtos tylą ir tykumą, visas mirusiems ir šventiesiems skirtas datas, kapų lankymą, varpų dūžius – kviečiu Jus ir vėl tikslingai kontempliuoti vieną paprastą, nepelnytai pamirštamą dalyką: KAIP švenčiame, KAIP minime, KAIP įprasminame šį metą, KAS YRA SVARBU mums asmeniškai ir pačiai Žemei. Iš tiesų: Kaip minime šias šventes? Pirkdami pilnus plastikinius maišus vienkartinių žvakidžių ir baisių plastikinių vainikų, kuriais paskui užverčiame kapinių konteinerius? Stovėdami kilometriniuose eismo kamščiuose, degindami benzą ir nervindamiesi, kad… prisimintume tuos, kuriuos mylėjom? Pirkdami, vartodami ir erzindamiesi tam, kad… pabūtume su kažkuo savo širdyje? Apie vartojimą, teršimą, pompastiką, „parodomąją” meilę ir sąmoningumo svarbą tyliausiose metų šventėse jau kalba net kunigai. Kalbu ir aš. Jau ne pirmus, ne antrus metus. Kalbu iš patirties. Yra žmonių, kuriuos labai labai mylėjau, ir jie… Skaitykite toliau