Apie investavimą: 7 dalykai, kuriuos būčiau norėjusi žinoti anksčiau

  By , ,

Šio klausimo man nedrįso užduoti net labai artimi draugai: iš ko gyvenau visus tuos metus, kai institucinės žiurkės iki kaulų graužė mano ilgus metus kurtą ir puoselėtą nišinį verslą? Turbūt daug kas tyliai manė, kad gyvenau tiesiog iš savo vyro kišenės. O heiteriai dar turbūt ir rankom trynė: aha, Ilzė rengė kursus apie gerovės kūrimą, o dabar pati sėdi vyrui ant sprando, gerovės architektė, cha cha cha! Cha cha cha! 😆 Tiesa tokia: eina jau ketvirti metai, kai gyvenu iš vadinamųjų pasyvių pajamų. (Nors labai nemėgstu šios frazės* dėl jos asociacijų su tinkliniu marketingu ir panašiomis sektomis, agresyviu kažko brukimu, buku “įtikėjimu” ir tikromis apgaulėmis. Būtent todėl žodžių “pasyvios pajamos” labai vengiu.) Dar tiksliau būtų pasakyti, kad gyvenu iš savo investuotų pinigų investicinės grąžos. 🥊 Žinoma, tai nėra dešimtys tūkstančių eurų per mėnesį. Jei kalbam apie pajamas tik iš investavimo ir tarpusavio skolinimo platformų, kitam tai būtų… na, kukli alga.… Skaitykite toliau

Apie investavimą. Leisti santaupoms tirpti ar jas įdarbinti?

  By , ,

Leisti santaupoms tirpti dėl infliacijos, vis išpuolančių “netikėtų” išlaidų ar tiesiog “nesusiturinčios rankelės”? O gal įdarbinti (iš pradžių tegul ir labai mažus) pinigus, kad jie gamintų naujus pinigus? Jau penktus metus renkuosi įdarbinti pinigus. Nors retas išdrįsdavo tiesiai manęs paklausti, būtent KADAISE įdarbinti pinigai leido man (bent jau finansine prasme) išgyventi baisiausią naikinimo sunkmetį nesiskolinant ir nesėdint artimiesiems ant sprando, iš savo pačios (kad ir panaudojamo, tačiau nuolat atsikuriančio) resurso. Neįtikėtina, tačiau tiesa: esu gyvas įrodymas, kad investuoti pinigai “gyvena ilgiau”: jei nebūčiau įdarbinusi tos sumos, o būčiau ją laikiusi tiesiog santaupų pavidalu, ją, absoliučiai visą, per tuos trejus naikinimo metus jau būtų “suėdusios” neišvengiamos išlaidos, infliacija, o gali būti, ir spontaniški pirkimai (iš streso) ar, neduok Dieve, lošimai (iš siekio užsimiršti). Bet kadangi mano santaupos buvo įdarbintos, jos nuolat gamino palūkanas, t.y. nuolat augo. Ir aš, nors ir turėjau išleisti dalį, ir nemažą dalį, savo įdarbintų pinigų, visus tuos… Skaitykite toliau

Startuoja kursas SKAISTESNIS VEIDAS

  By , ,

“Skaistesnis veidas” yra pirmas kursas visiškai naujame mano dirbtuvių sparne, dedikuotame žemiškiems, fiziniams dalykams. Papildoma grupė darbą pradeda netrukus, jau balandžio 24 d. Vietas rezervuoti galima jau dabar. Kursas “Skaistesnis veidas” aprėpia: – geresnį savo veido odos bei organizmo pažinimą turint polinkį į odos raudimą, kapiliarų plėtimąsi ir veido odos jautrumą (rožinę),– platesnį įsivaizdavimą, kas gali provokuoti odos “gaisrus”,– didesnį atidumą mokantis skaityti kūno per odą siunčiamas “žinutes”,– tinkamesnę tokios veido odos priežiūrą,– galimas gyvenimo būdo korekcijas, švelninant odai daromą žalą,– papildomas tokios odos puoselėjimo procedūras ir kitas galimybes šviesinti, skaistinti odą bei gerinti jos kokybę,– paprastus kasdienius būdus padėti organizmui malšinti uždegimus ir kitaip stiprinti natūralius savigydos mechanizmus kūne. Nors rožinė laikoma “nepagydoma” odos būkle, aš į ją žiūriu kitaip: jautri, dirgli, raudonuoti linkusi veido oda yra unikalus lakmuso popierėlis, leidžiantis mums daug greičiau pastebėti, kas mums tinka, kas ne, daug lengviau atsirinkti, ir, jei tik skiriame dėmesio sau,… Skaitykite toliau

Kaip ir kodėl gimė LAIMINGESNIS KŪNAS?

  By , ,

Darbą norėdami galime pakeisti į naują. Norint galima pakeisti gyvenamąją vietą, gyvenimo partnerį, gyvenimo būdą. Pinigus galime prarasti ir vėl uždirbti. O štai kūną turime tik vieną vienintelį visam savo gyvenimui. Ką galime padaryti, kad kūnai būtų sveikesni, geriau prižiūrėti? Kad lengviau judėtų ir labiau džiaugtųsi gyvenimu? Kad jaustų mažiau skausmo ir daugiau malonumo būti Žemėje? Kad būtų atsparesni stresui bei ligoms, o susirgę – lengviau sveiktų? Kad atspindys veidrodyje labiau džiugintų? Kad veidai ilgiau išliktų jaunatviški, o kūnai – gyvybingi, ir būtų tiesiog… laimingesni? Ir kaip tuos pokyčius kurti ne per prievartą, ne iš “reikia” pozicijos, o su džiaugsmu ir malonumu? Nuo pat studijų metų, jau daugiau nei dvidešimtmetį, nepaliauju domėtis, mokytis naujų dalykų, tyrinėti, kurti ir dalintis. Į kiekvieną temą neriu su didele aistra, o laiko patikrintais savo atradimais dalinuosi. Taip tyrinėjau kūrybiškumą, komunikaciją ir kasdienės mūsų kalbos magiją, asmenugdą, žmonių gebėjimą keltis tikslus, finansinį raštingumą. O šiemet… Skaitykite toliau

Naujiena: LAIMINGESNIS KŪNAS

  By , ,

LAIMINGESNIS KŪNAS – tai nauja kursų potemė “Ilzės dirbtuvėse”, jungianti visiškai naujus autorinius mokymus, skirtus kūnui. Visų pirma veido odos puoselėjimui, plaukų stiprinimui, geresniam miegui ir ramesniam kūno atsakui į patiriamą stresą bei emocinius sukrėtimus. Kviečiu susipažinti, kaip ir kodėl gimė šis naujas sparnas “Ilzės dirbtuvėse”, o norintys jau gali užsitikrinti vietas pasirinktuose kursuose. Startinis “Laimingesnio kūno” kursų ketvertukas atrodo taip: “Skaistesnis veidas” (startas kovo 27 d.) Šis kursas moko geriau pažinti jautrią, dirglią, į raudonį linkusią veido odą, įžvelgti kasdienių pasirinkimų ir odos būklės sąsajas, geriau suprasti ir atliepti tokios odos poreikius, sąmoningai švelninti jai daromą žalą, ir paprastos, neprabangios kasdienės priežiūros pagalba efektyviai spręsti ir estetines, ir giliau slypinčias problemas. Gyvenimo būdas, laisvalaikis, santykis su stresu, mityba, maisto papildai ir vitaminai, tinkamos kasdienės kosmetikos krepšelis žiemai ir vasarai, psichologija, vidinis nusiteikimas, papildomos odos lepinimo procedūros – visa tai gali labai stipriai pagerinti situaciją ir iš principo keisti tai,… Skaitykite toliau

Informacinis pasninkas: mažos pastangos, milžiniški rezultatai

  By ,
EŽD ESKPERIMENTAS - Daugiau vitaminų mūsų kasdienėje komunikacijoje

Galbūt kažkam iš Jūsų draugų ši tema yra labai aktuali, tik žmogus to nežino. Gal skaitydami net pagalvosite apie konkretų pažįstamą, kuris skendi negatyve šiuo metu, ir kuriam labai praverstų informacinis pasninkas. Jei taip, pasidalinkite šio teksto nuoroda su tuo žmogumi ❤ Kodėl negatyvo tiek daug? Besidomintys puikiai žino, kad geriausiai „parduoda” būtent negatyvas, „klikbaitas”, ir tai viena priežasčių, kodėl žiniasklaida ir medijos dažniausiai „serviruoja” blogas naujienas. Na, žiniasklaida turi išgyventi. Ir taip, blogos naujienos yra tikrovės dalis. Tačiau verta paklausti savęs, kiek blogų naujienų per dieną mes pajėgūs „suvirškinti”. 😣 Medijos dar ne viskas. Tenka pripažinti, kad ir pati bendravimo kultūra dažnai būna destruktyvi: tarpsta skundai, kritika, apkalbos, niautynės. To kaina – nuolatiniame negatyve skendintys mes. O kaip stipriai mus nuodija kasdienė negatyvo lavina ir kaip baisiai ji apiplėšia mus pačius, dažniausiai nesuvokiame tol, kol nepadarome bent kelių savaičių rimtesnio „detokso”. Kas blogiausio (?!) nutiktų, jei kelias savaites pagyventume… Skaitykite toliau

„Ilzės dirbtuvės” grįžta

  By , ,

Taip, „Ilzės dirbtuvės” grįžta, ir taip gera jausti, kad manęs LAUKĖ… (toks jausmas kyla skaitant ilgamečių mano dalyvių komentarus čia, čia ir čia). Tokios naujienos: legendinės mano dirbtuvės grįžta: vėl dirbti žmonėms ir gyvūnams! Be jokių reklamų blizgiuose žurnaluose ar dūsaujant ant „žvaigždžių” sofų, susikūrusios savo vardą vien tik iš tikrų dalyvių atsiliepimų, mano dirbtuvės iki didžiosios pauzės turėjo n-iolika tūkstančių lankytojų. Ar pavyks atkurti tai, ką kažkas taip aršiai stengėsi sugriauti? Aš labai to linkėčiau. Nepaprastai. Kodėl? Nes noriu atkurti nuolatinį rėmimą gyvūnų globos ir gamtosaugos organizacijoms, ką dariau ilgus savo sėkmingos veiklos metus. Ir labai noriu vėl atpirkinėti žemes laukiniams gyvūnams. Kitaip tariant, noriu tęsti pradėtus darbus ir vystyti naujas idėjas taip, kaip tai dariau iki išgyvento „armagedono” – drąsiai, dosniai ir kūrybiškai. Jei mano andainykštė veikla jums atrodė svarbi, jei norite prisidėti renkant naujas grupes ir atkuriant lig tol nuolatinį mano rėmimą gyvūnams, komentaruose čia, čia arba… Skaitykite toliau

Apie gebėjimą kurti grožį net sunkiausiais laikais

  By , ,

Apie 1954-1958, pokario metais, studijuodama Vilniuje, mano močiutė gyveno bendrabučio kambaryje su dar 11 studenčių, kur kažkuri nuolat nemiegodavo ir mokydavosi naktimis. Tuo metu, gaudama vos 18 rublių stipendiją, ji valgykloje imdavo tik sriubos, kaskart meluodama, kad „antrą patiekalą turiu kambary”, nors daugiau nieko neturėjo. Būtent tais laikais ir būtent taip gyvendama, anuomet itin prabangiais mulinė siūlais, ji išsiuvinėjo šį pagalvės užvalkalą. Už gebėjimą kurti grožį net sunkiausiais laikais ❤️ Skaitykite toliau