Apie Jaunaties sėją ir derlių

Šiandien gavau laišką iš EŽD eksperimento dalyvės – tokiais laiškais noriu pamosuoti prieš nosį didžiausiems skeptikams, kurie sako, „svajok nesvajojęs, norėk nenorėjęs, niekas nesipildo…“ – broleliai, o ką jūs į tai: „Susiradau žinutę FB paskyroje, kada Jums rašiau padėką už tai ką rašot, už tai, kad rašot. Dėkojau už jaunaties pratimų aprašymą. Tos mano žinutės data – 2014-08-25. Turėjau nuostabų laiką ir jausmą vizijoje. Šiandien yra 2016-07-04. Ta vizija tapo realybe 🙂 Taip, praėjo beveik 2 metai, bet palaukti vertėjo 🙂 Prisisvajojau tiesiogine to žodžio prasme 🙂 Namukas savo forma, dydžiu, spalvomis yra lygiai toks, kokį mačiau ir aprašiau. Kiemas, vartai, įėjimas, koridorius, virtuvė, kuriais vaikščiojau vizijoje – viskas taip ir išsipildė! Ir erdvė aplink, pieva ta pati…. Smagu vakare stebėti gandrą, braidantį po kiemą, skaičiuotis gandriukus lizde, stebėti šeimynos gyvenimą, pasilabinti su kaimynų šunimis, net išlaisvinti daržą nuo piktžolių smagu :)) Aišku, po jaunaties pratimo sekė dar ir kitos … Skaitykite toliau

Kai atsisakyti reiškia atrasti: tvarkymosi maratonas su Marie Kondo

Pirmiausia tokia įnirtingo tvarkymosi manija užsikrėtė artima mano draugė. Po to sykį viena seminaro dalyvė paklausė, ar aš dar nebandžiau. Tuomet kita mergina po Nuostatų keitimo dirbtuvių, jau dalyvaudama nuotolinėje Nuostatų keitimo praktikoje, atsiuntė man knygos nuorodą. Galiausiai įbėgusi į knygyną beveik įsirėmiau nosimi į knygų apie tai rietuvę. Ir tada supratau: metas. Pati Visata man sako, kad turiu šito imtis, ir sako jau tiek sykių. Reikia klausyti, nes paskui pasakys garsiau. : ) Taigi. Kultinė japonų autorė Marie Kondo siūlo unikalią namų tvarkymo, o tiksliau – daiktų pertekliaus atsisakymo sistemą, visame pasaulyje įtraukusią jau milijonus žmonių. Neaprašinėsiu pačios sistemos: kaip autorė, gerbiu kitų sukurtus dalykus ir siūlyčiau įsigyti knygą (ji pasirodė ir lietuviškai), jei norite iš pagrindų pertvarkyti namus, visam likusiam laikui pakeisti požiūrį į daiktus, o drauge – išjudinti užsistovėjusią gyvenimo tėkmę: kad atsikratant senienų į namus plūstelėtų gaivos ir permainų, lemiančių sėkmę. Autorė yra griežta (tą aš mėgstu), o tvarkymosi seansai vyksta labai įdomiai. Nemeluosiu, kad lengvai. … Skaitykite toliau

Trumpa apklausa: apie akmenį su skylute

Rengiu tekstą apie tai, kaip susiję šie procesai: panorėti / patikėti / pastebėti. Pasirinkau patyrinėjimui tokį nekasdienį ir nedažną objektą kaip jūros ar ežero pakrantėje rastą akmenį su skylute. Užpildykite šį trumputį klausimyną (NET jei nesate radę nė vieno akmens su skylute per visą gyvenimą – iki šiol), ir prisidėkite prie informacijos rinkimo. Jei nepamenate tikslaus rastų akmenų su skylutėmis skaičiaus, nurodykite, Jūsų manymu, artimiausią galimą skaičių (galima rinktis ir nulį): http://goo.gl/forms/XKHyberOHCKIKsHG2 Atsakymus ir jų sąsajas ketinu apžvelgti gausiai iliustruotame tekste šiame puslapyje, www.ilzes-dirbtuves.lt. : ) AČIŪ!

Apie rašymą kaip terapiją

Labai mėgstu gerus klausimus. Žurnalistė Rasa Derenčienė, rengdama temą žurnalui „7 dienos“, pakvietė atsakyti į kelis tikrai įdomius jos klausimus – pažvelgti į tekstus iš poetės perspektyvos. Tuo metu kaip tik buvau pakeliui į tarptautinį literatūros festivalį Portugalijoje – klausimus atsakinėjau oro uoste, auštant, tykiai gerdama kavą, ir, tiesą sakant, seniai taip mėgavausi taikliais klausimais ir lengvai gimstančiais atsakymais.   Ilze, esi sakiusi, kad eilėraščius rašai nuo vaikystės. Gal pameni, kaip radosi tas rašymo impulsas? Kas tada tave įkvėpė, pastūmėjo? Ar pameni savo pirmajį eilėraštį? Tą eilėraštį pamena mano mama, nes pati buvau dar labai, labai maža. Paguldyta pietų miego, nuobodžiavau ir pradėjau pati sau pasakoti eilėraštį: “trū tū tū, trū tū tū, miega vaikas po pietų”. Vėliau vieną žiemos vakarą pradėjau kitą tekstą: “naktis temtis, iš lempų sninga…” O pradinėje jau rašiau ilgus eiliuotus tekstus. Manau, didžioji dauguma jų atsirado iš gyvenimo grožio pajautimo. Dalis tekstų gimė kaip pokštas, … Skaitykite toliau

Tu esi daugiau

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos mokyklose sutikau labai daug paauglių, iki skausmo susitapatinusių su savo pažymiais, būsimais egzaminais, mokytojų ir tėvų viltimis ar atviru spaudimu „būti geriausiu“. Buvo merginų, kurios man prisipažindavo miegančios tik po 4 valandas, kad „turėtų geriausius rezultatus“, merginų, kurioms su begaline įtampa dėl pamokų prasidėdavo valgymo sutrikimai, imdavo trikti menstruacijų ciklas, krikti nervai. Aš manau, kad „būti geriausiu“ ir „geriausi rezultatai“ yra mūsų dienų prakeiksmas. Esu sutikusi žmonių, kurie gal ir turėjo tuos „geriausius rezultatus“, tačiau, deja, daugiau neturėjo nieko – jie gebėjo kalbėti ištisomis citatomis, vardinti datas, pyškinti iškaltas teoremas, tačiau paklausti, ką PATYS galvoja apie vieną ar kitą dalyką, jie pritrūkdavo žodžių. Tiesiog užsikirsdavo. Jie priminė mašinas, atrajojančias daug sykių nurytą ir pervirškintą informaciją – mašinas, taip ir neišmokusias mąstyti savarankiškai, suvokti ir įvardinti savo jausmus, kalbėti apie savo vertybes, ginti savo poziciją. Mašinas, kurios sutrikdavo, gavusios tokią užduotį pirmą sykį per dvylika iš … Skaitykite toliau

Blogiausias atsiliepimas iš geriausių

Geras: mamalogas.lt apžvalgoje mano knygą vadina lieva, bet EŽD eksperimentą rekomenduoja ir duoda… 10 balų iš 10. Labai įdomu skaityti atvirai skeptiško ir neigiamai mano atžvilgiu nusiteikusio bei to neslepiančio žmogaus įspūdžius iš EŽD eksperimento, dėl kurio jau ne pirmą sykį sulaukiu nesaldžių pagyrimų už tai, kad apsieinu be saldybių, rasotų rožių, veidą plėšiančių dirbtinių šypsenų, „pozityvumo“ sacharino, saulėlydyje šokančių delfinų ir kūdikių delniukų. Kaip rašoma, „man net kilo noras paklausti kokius narkotikus jie ten tuose mokymuose vartoja“ – na, ką išsiauginam namų sąlygomis, tą ir vartojam, žmonės mes paprasti. 🙂 Galbūt todėl, kad rašymo stilius čia griežtas ir akivaizdu, kad autorė netyvuliuoja visuotine meile man, jos atsiliepimą perskaityti mūsų komandai buvo itin vertinga: „Tai kažkas naujo, įdomaus ir netikėto. Bijojau, kad šios dirbtuvės bus tik dar viena skysta motyvacinė nesąmonė iš serijos „Svarbu svajoti ir tada norai išsipildys“. Tokių prisiklausiau apsčiai ir jos man jau sukelia alerginę reakciją. Tačiau nebuvo nieko … Skaitykite toliau

Moteris, perkūrusi savo negalią į savo galią

Dalinuosi viena šviesia, nors ir labai skaudžiai prasidėjusia istorija. Tarp kitų mano pasakojimų šis tikrai yra ir įdomus, ir prasmingas. Šios istorijos veikėja – moteris, perkūrusi savo negalią į savo galią. – APSĖDIMAS – Mano draugai ir ypač žmonės, atėję pas mane į svečius, žino, kad jau kurį laiką esu apsėsta smegenų, ypač – neuroninių jungčių, o jei norim būti visiškai tikslūs – neuroplastikos*, tai yra mūsų smegenų gebėjimo persikurti, keistis mokantis. Iš kur mano draugai ir svečiai žino apie mano apsėdimą? Nes nuolat randu progą jiems papasakoti apie kokį nors tyrimą ir ką jis įrodė, o jei tik galiu, atitempiu jiems kokią knygą ar kokį žurnalą ir porinu kažką mostaguodama rankomis, tiesiog džiūgaudama ir užsivežusi nuo tos informacijos, kuria galiu pasidalinti. Nieko negaliu sau padaryt. Dabar su jumis taip pat pasidalinsiu istorija. Ji gali būti aktuali tiems, kurie pažįsta žmonių, auginančių vaikus su mokymosi negalia ar net protiškai atsilikusius vaikus, taip … Skaitykite toliau

Apie dalinimąsi viltimi

Šiandien kaip dar niekad suprantu, kokį didelį svorį turi mus pasiekianti informacija ir kaip stipriai ji keičia nusiteikimą, ketinimus, valią ir veiksmą. Pasidalinusi mūsų šeimos apsisprendimu gydyti katę Juozapą, o ne „migdyti“ ją, sulaukiau daug atsiliepimų. Dalis žmonių apgailestavo, kad patys pasidavė veterinarų spaudimui „migdyti“ gyvūną, dalis rašė apie jau iškeliavusius keturkojus draugus. Dalis protino ir siūlė neturėti vilčių. O dalis žmonių man ir kitiems skaitytojams dovanojo tai, kas nenuperkama, nenugvelbiama, nepavagiama, neparsisiunčiama iš interneto, ko negalima užsisakyti jokioje pasaulio parduotuvėje, netgi turint neribotas finansines galimybes. Viltį. Juk yra didžiulis skirtumas, ką gauname dovanų – viltį ar baimę. Yra didžiulis skirtumas, ką teikiame kitiems. Kartais nepagalvoję, kartais sąmoningai. Kartais iš įpročio. Geras įprotis būtų – dovanoti viltį, ar ne? Būtent tai ir norėčiau paversti savaime suprantama tradicija – dalijimąsi viltimi, o ne baimėmis ir panika. Todėl dalinuosi keliais savo skaitytojų komentarais su kitais žmonėmis, kuriems galbūt vieną dieną pritrūks vilties slaugant … Skaitykite toliau

Idėja besirūpinantiems kačių sveikata

Šis tekstas buvo pasirodęs mano kačių FB puslapyje, juo dalinausi norėdama kitus kačių draugus informuoti apie galimus kačių ligų simptomus ir papasakoti vieną mano pačios sugalvotą, tačiau labai pasiteisinusį būdą paimti mėginį tyrimams, jei katė yra labai išdykusi ir visiškai nesutinka būti tiriama. – Apie keturis mėnesius dzeno pratybų – Žiūriu į Bimbo kraują ir juodus pūkus ant veterinarinės klinikos grindų, ir prisimenu, kaip viskas prasidėjo. Rugsėjo galas, mes grįžę iš atostogų, ir staiga suprantu, kad kažkas ne taip. Tiesiog suprantu. Negaliu to paaiškinti – vėliau veterinarai labai stebėjosi, kaip aš galėjau taip anksti suprasti, kol nebuvo jokių rimtesnių simptomų, tačiau akimirką mane pervėrė žinojimas, kad kažkas ne taip. Kažkas buvo jos snukutyje. Tada žiūriu – Bimbo šonas išplikęs, žiūriu toliau – išplikęs pilvas… Paimu ją ant rankų ir jaučiu, kad ji visa sulysusi, lengva. Klūpau apsikabinusi juodą padarėlį ir pradedu verkti, o D., kaip visada, yra mūsų namų protas: – … Skaitykite toliau