Autorius: Ilzė Butkutė

Sugniužusiems, įklimpusiems, užsisukusiems

  By ,

Gyvai seminaruose sutinku žmonių, po ankstesnių mano seminarų ar nuotolinių praktikų nuveikusių milžiniškų dalykų – žmonių, kurie yra pavyzdžiai man pačiai. Pasidalinsiu keliomis istorijomis, kurios galbūt padės šiandien skęstantiems neviltyje ar užsisukusiems voverės rate. Viena moteris šią vasarą Efektyvių žinučių dirbtuvėse mums kalbant apie tai, kaip mus veikia destruktyvi informacija, pasidalino savo laimėjimu. Pirmiausia pasakė, kad į EŽD eksperimentą žiemą atėjo labai sunkiu, jautriu gyvenimo metu: skirdamasi su vyru ir jam smurtaujant žodžiais. „Po tų devynių savaičių, žingsnis po žingsnio, aš vėl galiu vaikščioti pakelta galva, ko prieš tai jau nebegalėjau,” – pasakė ji. Visą seminaro laiką slapčia grožėjausi ta jauna moterimi – atrodė, kad ji tiesiog žydi, jos veidas ir kūnas buvo pilni gyvybės ir švytėjimo. Ir nors ji pasibaigus seminarui išėjo, tačiau tarp tų, kas liko diskusijose dar porai valandų, jos intencija liko gyva: vėliau ne vienas žmogus vienaip ar kitaip užsiminė apie patirtą ar tebepatiriamą žodinį smurtą. Esu tikra:… Skaitykite toliau

„Atrodo, viskas vyksta savaime”

  By ,

Gavau laišką. Skaičiau ir galvojau… ne, iš pradžių nieko negalvojau, iš pradžių mano galvoje buvo vakuumas. Iš netikėtumo. Jaunas vyras, tylutėliai sudalyvavęs abiejose mano nuotolinėse praktikose, parašė man vieną brangiausių visų laikų laiškų. „Pradžioje, pateiksiu keletą mano gyvenimo detalių: Dirbu samdomą darbą, tačiau turiu mėgstamą veiklą, kuri man jau neša pajamas. Augau alkoholiko tėvo šeimoje, paauglystėje netekau mamos. Nuo vaikystės domiuosi psichologija, saviugda ir pan. dalykais. Todėl tai, ką rašot, man nėra visai nauja, bet ir dvasinių klejonių esu patyręs. Dalyvavau abiejose Jūsų nuotoliniuose seminaruose – EŽD eksperimente ir Nuostatų keitimo praktikoje. Skaitydamas kitų dalyvių atsiliepimus matau daug „labiau, geriau, smagiau, įdomiau..iau, iau, iau” komentarų. Suprantama, kad po eksperimento tikrai daug kas einasi lengviau, smagiau, įdomiau, ir tai labai didelis pokytis ir malonumas. Tačiau tokį rezultatą sunku įvertinti ir pamatuoti. Todėl aš antrinu, kad viskas tikrai lengviau, smagiau ir taip toliau, tačiau dar pabandysiu pasidalinti ir konkretesniais rezultatų pavyzdžiais. Pirmiausia,… Skaitykite toliau

Aš apakus! Arba kalbos ir regos ryšys

  By ,

– Aš apakęs, nesitikėjau! – Buvau apakus, kai grįžau į darbą, toks bardakas… – Pamačiau kainas ir apakau…   Turbūt daugelis girdėjote ir, deja, iš patirties spėju – nemaža dalis jūsų sakė panašias frazes pačios / patys. Tačiau šios frazės nėra tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Netradicinė anketa Neseniai paprašiau savo skaitytojų vos 2 minučių laiko netradicinei anketai. Ji buvo skirta ir vartojantiems šias frazes, ir nevartojantiems jų. Prašiau skaitytojų pasidalinti šia anketa su savo draugais – ir tais, kurie būna „apakę”, ir tais, kurie niekad nevartoja tokios frazės.  Norėjau patikrinti, ar savo kalbose „apakę” iš tiesų dažniau nešioja akinius ir kontaktinius lęšius? O gal tai klaidingas įspūdis stebint žmones ir klausant jų? Lygiai taip pat siekiau patyrinėti, ar sakantys frazę „aš apakęs” dažniau skundžiasi kitomis akių ligomis. Žiūrim, ką turim Aš apakus. Oi, atakus. AŠ REGIU PROCENTUS! : ) Vėlų šeštadienio vakarą paleistą klausimyną apie frazę „aš apakęs”… Skaitykite toliau

Nesvajok. Nenusipelnei. Ne dabar.

  By

Nesvajok. Nenusipelnei. Ne dabar. Netrukdyk. Tau su klausa negerai? Nutilk. Neverk. Nesikūprink. Nesistaipyk. Nesimaivyk. Nesididžiuok. Nedainuok prieš pusryčius, nes vakare verksi. Nešok aukščiau bambos. Nesusirasi draugų, jei šitaip. Niekas į tave nežiūrės. Pažiūrėk, kaip atrodai. Čia ne tau. Čia ne man. Atrodau siaubingai. Negaliu į save žiūrėti. Kas gali norėti su manimi būti? Nieko nepasiekiau. Nemoku džiaugtis. Neturiu kuo didžiuotis. Nenoriu atkreipti dėmesio. Vengiu išsiskirti iš minios. Nebepakeliu šito. Nežinau, ką jaučiu. Bijau pasakyti garsiai. Bijau išgirsti. Nenoriu niekam trukdyti. Dabar netinkamas metas, reikia palaukti. Nenusipelniau nieko gero. O svajonės vis tiek nesipildo. *** Visa tai, ką girdėjai. Visa tai, ką kartojai sau. Visa tai, ką pavertei save išpildančiomis pranašystėmis. Tai tėra žodžiai. Kartais tai tėra seni įrašai, vėl ir vėl sukami gyvenimo magnetofono. Tu gali perrašyti užstrigusias istorijas. Gali perrašyti savo silpnumą į savo jėgą. Gali perrašyti vienatvę į artumą. Gali perrašyti netektis į atradimus. Perrašyti savo neviltį į viltį.… Skaitykite toliau

NAUJIENA: blogo šefo voodoo lėlytė, tik 9.99 €

  By

Naujas dalykutis mūsų el. parduotuvėje. O iš tiesų tai esu lengvai pritrenkta to, kokias užklausas nurodo kai kurie besiregistruojantys į naujos praktikos grupę… Dar niekad nesu atsijojusi tiek žmonių. Manau, bus naudinga informuoti, ko čia tikrai nebus: – Užkeikimų nuėmimų. – Blogo šefo / blogo darbuotojo voodoo lėlytės badymo. – Krištolinio rutulio trynimo, spiritizmo seansų, vaikščiojimo per žarijas, čakrų atvėrinėjimo, kundalini energijos kėlimo ir panašių pramogų. – Visažinystės, aiškiaregystės ir pranašavimų. – Lengvo būdo uždirbti milijoną. Per devynias savaites. Nieko nedarant. – Asmeninių konsultacijų.- Bokso kriaušės prikauptam pykčiui.   Kas čia bus?   Darbas su savimi. Klausimai sau ir atsakymai sau. Kūrybiškas požiūris į kasdienybę ir buitį. Vaizduotės mankšta. Svajonių treniruotės.   Darsyk, ko tikrai nebus, ir dėl kokių priežasčių:   – Užkeikimų nuėmimų.   Ypatingais atvejais, dažniau mėnuliui pilnėjant, kai kurie žmonės ima reikalauti, kad nuimčiau užkeikimą, pašalinčiau susikaupusią blogą energiją, pažiūrėčiau, kas nužiūrėjo, ar padaryčiau stebuklą. Gerbiu žmonių… Skaitykite toliau

Apie kitokio požiūrio derlių

  By , ,

2012-ųjų vasarą buvau bedarbė, pavasarį netekusi darbo žeminančiomis aplinkybėmis – reklamos agentūroje, kurioje tarpo mobingas, vokeliai ir atviros patyčios iš žmonių. Kadangi mobingui pasipriešinau ir tapau vieninteliu žmogumi tos įmonės istorijoje, per devyniolika metų išsikovojusiu išeitinę kompensaciją, man buvo subtiliai užsiminta, kad „Vilnius mažas, kito darbo gali ir nerasti”. Išties kitą darbą susirasti pasirodė ne taip ir lengva. Po truputį lindau į neviltį, drauge – į skolas. Tai buvo neeilinė proga pamąstyti apie kitokio požiūrio derlių gyvenime. Akimirka, kurią suvokiau kaip visišką dugną Tais metais buvo labai graži – šilta, saulėta – vasara. Atrodo, tik džiaukis, važiuok į sodybą ir tysok prie ežero su knyga. Tačiau viduje nuolat ruseno nerimas ir smilko augantis siaubas. Atrodė, kad neturiu teisės ilsėtis, reikia kažką daryti. Kartais nuvažiuodavau iki tėvų sodybos, tačiau tikrai buvau praradusi gebėjimą džiaugtis. Vieną sekmadienį, ruošdamasi namo į Vilnių, krausčiau sodybos virtuvės spinteles ir kroviausi į kuprinę grikius ir perlines kruopas (kurių ten visad yra… Skaitykite toliau

Mamos istorija: ką pakeitus vaikas liovėsi verkti lopšelyje

  By ,

Akimirka, kai pagaliau išgirstame patys save, gali būti ir nemaloni, ir labai skaudi. Tačiau joje visada būna ir krislas džiaugsmo. Nes tai akimirka, kai galime pakeisti savo kasdien ištransliuojamą žinutę. Pakeitę ją, anksčiau ar vėliau pamatome, kaip aplinka atsiliepia į naują teiginį. Nebūtinai tą pačią valandą. Nebūtinai tą pačią dieną. Kartais net nebūtinai tą patį mėnesį. Bet pasakykit po tokio laiško, kad neverta luktelėti. Tai tikra vienos mamos istorija – dalinuosi su jos leidimu:   „Sveika, Ilze. Turbūt gaunate tūkstančius panašių laiškų ir šis nusės į kokią „krūvelę”. Bet negaliu nepasidalinti savo stebuklu 🙂 O istorija tokia.   Mano vaikas, kaip ir dar šimtai vaikų Lietuvoje, nuo rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti lopšelį. Ir toji diena buvo tikrų tikriausio košmaro pradžia.   Trumpai tariant, adaptacija buvo labai sunki. Vis lyginau savo vaiką su kitais, kurie jau ateina į grupę be ašarų, linksmi žaidžia, patys valgo, ir pasilieka miegoti pietų ir…… Skaitykite toliau

Informacinės dietos nauda vienu sakiniu

  By ,

– Na lyg ir nieko tas mano vyrelis, bet kai su draugėm pasėdžiu, pasišnekam, tai suprantu, kiek DARBO dar turėsiu, kol iš jo padarysiu žmogų… Ir kiek aš jį betaisau – tik labiau genda…   – Atrodo, tampom tą vaiką po būrelius, ir į privačią mokyklą leidžiam, bet kaip susigūžęs – taip susigūžęs, užsispazmavęs visas, kiek besakau, kad nesikūprink, nesikuklink, nebijok, nedrebėk, nesisarmatyk…   – Man lyg ir patinka mano darbas, bet per kavos pertraukėles iš kolegų išgirstu tokių mūsų „ateities perspektyvų”, kad po to nieko nebesinori – nei dirbti, nei kitą rytą į darbą keltis.   O gal jau gana minkyti tą savo “vyrelį”? (Ir vadinti jį vyreliu?) Gal jau gana niuksuoti žodžiais tą vaiką? Ir gal jau gana ryti svetimų nepasisekimų trupinius prie kavos darbe?   Siekiant pokyčių, yra kitas (patyrę sako – vienintelis efektyvus) kelias: pradėti nuo savęs.   Kartais nereikia naujo vyro – užtenka pradėti kitaip… Skaitykite toliau