Interviu žurnalui „Raktas”

Baltoji kalbos magija

Šį interviu daviau atostogų metu. Graikijos saloj, kone špygos dydžio pakrantės miestuke ieškojau interneto kavinės. Radau. Atsipūtusiems graikams greta stebint futbolą (nes tai buvo ir sporto baras), bandžiau susikaupti. Panašu, kad pavyko, o ištrūkti atostogų ir atsitraukti – labai vertėjo: iš paukščio skrydžio apžvelgiu tikrai nelengvą, tačiau labai įdomų tuomet dar tik dvejų metų dirbtuvių kelią ir patirtis iš darbo su tuomet dar tik keliais tūkstančiais žmonių. (Neįsivaizdavau, kad po penkerių metų jų bus jau keliolika tūkstančių.) Interviu žurnalui „Raktas” – originali pašnekesio su žurnaliste Viktorija Petkevičiūte versija. Ilze, kada susidomėjai žodžiu ir jo galia? Kas yra didieji Tavo mokytojai, svarbiausi mokslo šaltiniai, iš kurių semiesi žinių bei išminties iki šiol? Minties ir žodžio galia susidomėjau dar paauglystėje, apie tryliktus keturioliktus savo gyvenimo metus. Tuo metu Lietuvoje jau buvo pasirodžiusios pirmosios knygos šia tema, o aš nuo mažens skaičiau su dideliu malonumu, buvau smasi ir mėgau eksperimentuoti. Susidomėjusi pasąmonės galia, afirmacijomis,… Skaitykite toliau

Apie astrologinį foną

„Ilzės dirbtuvės” išleido n-ioliktą EŽD eksperimento laidą. Atsisveikindama su dar viena grupe, baigusia devynių savaičių darbą po Efektyvių žinučių dirbtuvių, parašiau kai ką, kas gal bus aktualu ir kitiems, jaučiantiems, kad metas nėra paprastas.   „Ką dar pridėčiau būtent jūsų grupei, ypač tiems, kurie rašė, kad metas kažkoks neramus, kad kyla blogos emocijos – ir nerimas, ir blogos emocijos yra neišvengiama mūsų gyvenimų dalis. Aš pati turėjau itin sunkų, sudėtingą mėnesį: staigios permainos mano komandoje, kai kurių mokyklų mokytojų (su kuriais, paradoksalu, dirbu nemokamai) itin nesąmoningas, grubus, net agresyvus elgesys, kiti žemiški rūpesčiai… Tačiau per šį mėnesį – ir labai daug išmokau, supratau, o mažesnės ir didesnės negandos labai stipriai sutelkė mus namuose ir mane suartino su tėvais. Primenu – mūsų gyvenimą 10 % kuria tai, kas mums nutinka, ir 90 % – tai, kaip į tuos nutikimus žiūrime.   Galbūt tikintiems astrologija bus pravartu žinoti, ką žada Saulė Skorpione (cituoju… Skaitykite toliau

Interviu L’OFFICIEL

Rugsėjo mėnesio L’OFFICIEL pasirodė mano interviu, kurį tikrai labai gyrė skaitytojos. Sulaukiau šiltų atsiliepimų, tad su nespėjusiais įsigyti žurnalo dalinuosi pačiu tekstu – galbūt kažkam bus aktualu. Už puikius klausimus nuoširdžiai dėkoju L’OFFICIEL žurnalistei Monikai Repčytei, o už idėją ir dėmesį žodžio temai – Giedrei. Interviu L’OFFICIEL laikau vienu labiausiai pasisekusių šių metų pašnekesių. Graži moteris Jūsų akimis. Frazėje “graži moteris” man svarbus antrasis žodis. Kelerius metus pavasario atostogas leisdavom Danijoje. Ten pastebėjau, kad kai kurios vakarietės stulbinančiu greičiu panašėja į vyrus. Šiemet dalyvavau Leicigo knygų mugėje ir pamaniau, kad vokietės nurungė danes. Buvo ne viena situacija, kai galvodavau, “o, kokiu moterišku paltu tas žilas ūsuotas vyrukas apsirėdęs… oi, čia moteris!” Prisipažinsiu, man ta tendencija liūdna. Atrodo, tokia laimė gimti moterimi ir būti moterimi, o ne belyte būtybe beformiame treningų maiše. Man moteris graži savo moteriškumu – ir fiziniu taip pat. Man gražus moters kūnas, jo linkiai, man gražu suknelės ir… Skaitykite toliau

Apie išgryninto ketinimo jėgą ir hamakų giraitę

Viena bičiulė yra pasakiusi: – Tikras ketinimas persumdo kažką ten, Visatoje, ir aplinkybės susidėlioja taip, kaip reikia. Tai buvo turbūt gražiausia, ką esu girdėjusi apie ketinimo jėgą – tąsyk ji kalbėjo apie vyro ir moters santykius, tačiau manau, kad švarus, išgrynintas ketinimas turi lemiamą reikšmę visose gyvenimo srityse – pradedant santykiais, tęsiant sveikata, namų gerove, laisvalaikiu ir baigiant savirealizacija. Būtent apie savirealizaciją šią savaitę atsitiktinai kalbėjomės su vienu vyriškiu. Susitikus tiesiog išplaukė tokia tema – ką jis ketina veikti ateityje. Įdomu kažkur lyg ir atsitiktinai kalbėtis su žmonėmis ir, jei išnyra tokios temos, stebėti, kokius žodžius jie pasirenka savo norams ir planams įvardinti, kaip jie konstruoja sakinius, kiek tvirtumo ir kiek dvejonių ten yra. Kartais – ir kiek iliuzijų, kiek idealizacijų, kiek to, ką indėnai vadindavo maja. Būna, klausant atrodo, kad sprendžiu kažkokią bylą. O išties seku, kaip tai, ką kalba žmogus, susiję su tuo, kaip jis gyvena. Esu slapta kalbų ir išsipildymų tyrinėjimų agentė,… Skaitykite toliau

Interviu Lietuvos kultūros institutui

Prisipažinsiu: labai mėgstu duoti interviu, kai klausimai geri. Tiesa, nuo „Atleisk savo šefą” pasirodymo esu davusi dešimtis interviu, ir patirčių turėjau labai visokių, o kelissyk spaudoje išvydusi iškraipytus savo žodžius sakiau sau, kad daugiau tai jau niekada. Tačiau kartais rezultatu labai džiaugdavausi. Vieną interviu, kuriuo tikrai likau patenkinta, galima buvo rasti 2015 m. rugsėjo mėnesio „L’OFFICIEL”, o šįsyk pasidalinsiu mėgstamiausiu 2015 m. pavasario pasikalbėjimu. Viktorija Ivanova, Lietuvos kultūros instituto komunikacijos koordinatorė, po Leipcigo knygų mugės uždavė klausimus, kuriems tiesiog negalėjau atsispirti. Interviu buvo pasirodęs kultūrinėje spaudoje ir viename didžiųjų naujienų portalų. **** – Skrendant iš Leipcigo minėjai, kad dar neseniai pagalvojai norinti apsilankyti Vokietijoje – štai, ir kelionė į knygų mugę, į festivalį „Leipzig liest“, kur pristatei savo poeziją – lietuvių, o Markus Roduneris – vokiečių kalba. Netrukus keliausi į Jungtines Amerikos Valstijas – to, rodos, irgi norėjai? Ko dar ketini artimoje ateityje norėti išsipildant – turint omenyje geografines platumas? Daugybė mano gyvenimo svajonių… Skaitykite toliau

13 būdų lengvai keisti savo gyvenimą

Šį tekstą, tuo metu publikuotą mano FB puslapyje, Google paieška vienu metu siūlydavo pirmiau nei tikrus portalų straipsnius „13 būdų kaip apsaugoti baldus nuo katės”, „13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti” ir jau visai genialų „13 netikėtų būdų panaudoti dantų šepetėlį”. Savo FB puslapį uždariau, o tekstą išsaugau čia. Pastebėjau, kad ir publikuotas puslapyje „Ilzės dirbtuvės”, jis iškopė į skaitomiausius. Tad šįsyk jūsų dėmesiui – 13 būdų lengvai keisti savo gyvenimą. – 13 BŪDŲ LENGVAI KEISTI SAVO GYVENIMĄ – 1. SKŲSKIS. Kitais ir savimi, aplinka ir sveikata, šalimi ir orais, mokesčiais ir politikais, nekenčiamų autorių FB tekstais ir tuo, kad nekenčiami autoriai Tave blokuoja. Skųskis tuo, kas jau nutiko, ir tuo, kas dar nutiks. Ach, šį sąrašą galima tęsti iki begalybės! Šis pomėgis pritrauks prie Tavęs žmonių, mėgstančių laiką leisti panašiai, jūs tapsite artimais draugais ir galėsite skųsdamiesi leisti kiauras dienas. Mmm, tie jaukūs ilgi žiemos vakarai prie… Skaitykite toliau

Apie kasdienį taškymąsi rūgštimi

Kalbos magija, deja, gali būti ne tik baltoji. – Tėti, jeigu tu rūkysi, aš tave užmušiu, – švelniu balsu sako maždaug 5 metų berniukas traukinyje. Prieš tai jie kalbėjosi apie rūkymo žalą ir mažasis diskusijos dalyvis dabar tiesiog ramiai paskelbė, kaip nubaustų tėtį, jei šis ryžtųsi kenkti sau žalingu įpročiu. Na, graži ta besąlygiška vaiko meilė, ką jau čia. Aš pati vaikystėje, pradinėje mokykloje sužinojusi apie rūkymo žalą, esu išmušusi tėčiui cigaretę iš rankos. Užkliuvo už ausies man kitkas. “Užmušiu.” Tokių metų vaikas negali tiesiog sugalvoti taip pasakyti. Jis girdėjo taip sakant. Darželyje, kieme. O gal namuose. Nors man labai sunku įsivaizduoti tėvus, greta vaikų – net jei tik juokais – sakančius tokius žodžius kaip “užmušiu”, vis tik pastaruoju metu kai kuriose “Efektyvių žinučių dirbtuvėse” dalyviai primena ir labai destruktyvių frazių, nekaltai (ir turbūt mažai galvojant) kai kurių žmonių žarstomų kasdieniame gyvenime. Nutariau dažniausias ar ryškiausias tų frazių surinkti į… Skaitykite toliau

Apie vizitus į mokyklas

Šokdama po namus su savo kailėtomis dvarininkaitėmis (katėmis), sugalvojau vieną dalyką. Kadangi daugėja laiškų ir gyvų klausimų, kaip pasikviesti mane į mokyklą, jaunimo centrą ar vaikų namus, kad būtų paprasčiau ir greičiau, sukūriau trumputę formą. Taip galėsiu susirinkti informaciją, kas, kur, kada ir dėl ko manęs lauktų, visa informacija bus vienoj vietoj ir ji bus aiški. Pastebėjau, kad kartais (tik kartais) dėl vizitų kalbamasi labai nekonkrečiai, ir prireikia daug susirašinėjimo, kad išsiaiškinčiau, ko tiksliai iš manęs norima. Taip pat kartais mane ne juokais įbaugina pompastika („ar atvyktumėte nušviesti mūsų mokyklos savo šviesa”). Esu paprastas žmogus ir man nejauku, kai gaunu laiškus, adresuotus lyg ir kažkam kitam. O kai trūksta šviesos, padėti gali tik elektrikas. 🙂 Man labai patinka mokyklos, kurios žino, ko nori, ir aiškiai tai formuluoja (tokių, dideliam mano džiaugsmui, yra dauguma). Primenu, kad į mokyklas keliauju greta kitų savo darbų, kitų pareigų, savo pomėgių ir asmeninio gyvenimo, o… Skaitykite toliau

Apie norą keisti kitus

Greičiausiai viena knygos eilutė man kliuvo kaip atsakymas į nuolat mane seminaruose, prieš juos ir po jų lydinčius klausimus, kurių laiškuose dažnai sulaukia ir „Ilzės dirbtuvės”: – O kaip pakeisti savo mamą? – Kaip išpurtyti negatyvą iš savo vyro? – Kaip priversti paauglę dukrą pasitikėti savimi? – Kaip atpratinti dejuoti tetą, nes labai pavargstu nuo jos bambesių? – Kaip priversti draugę liautis laidyti šlykščius juokelius apie mano antrą pusę? – Kaip sugėdinti giminę, kad per šventes tiek pletkavoja? – Kaip priversti žiniasklaidą atsisakyti viso to mėšlino negatyvo?   “Daugelis dvasinių mokytojų tvirtina, kad geriausia, ką galime padaryti kitiems, – tobulinti save.” Akys užkliuvo už šios eilutės skaitinėjant Jan Spiller knygą “Astrologija sielai”, aiškinančią Mėnulio mazgų ir asmenybės evoliucijos sąryšį. Paradoksalu tai, kad ši eilutė JAU buvo kažkieno pabraukta prieš man atsiverčiant knygą, rastą knygų lentynoje sodyboje. Tobulinti save – va čia tai keistas atsakymas, ar ne? : ) Net, galima… Skaitykite toliau

Apie tvirtėjančius nuostatų raumenis

„Ilzės dirbtuvės” sulaukia užtektinai nuostabos kupinų laiškų. Juose stebimasi tuo, kad veikia tai, kuo dalinuosi. Dėl ko taip natūraliai priimame faktą, kad pradėjus aktyviau gyventi ir sveikiau maitintis, neišvengiamai gražėja kūnas? Nes tai savaime suprantama: mes veikiame to kūno labui, nuo judesio kūnas tvirtėja ir gražėja, tegul tik mikroskopiškai iš pat pradžių, tačiau netrukus tai tampa matoma plika akimi. Mes galime fiziškai pajusti, kad esame stipresni. Dažnai ir aplinkiniai pastebi: – tu išgražėjai, – labai sulieknėjai, – kažkaip net į ūgį, atrodo, paaugai – tokia nugara tiesi… Regis, niekam nuostabos nekelia, kad darbas su savo kūnu anksčiau ar vėliau duoda vaisius. Būtų daug keisčiau, jei pradėjus mankštintis ir renkantis vertingesnį maistą, kūnas liktų toks kaip seniau. O štai nuostatų keitimo dirbtuvių dalyviai vis dar stebisi, kad pradėjus „mankštinti” savo mintis, grįžta jėgos, stiprėja pasitikėjimas savimi ir gyvenimo vyksmu, dingsta geibumas ir įprotis lenktis prieš nepagarbų užsakovą ar patį pinigą. Jei pažvelgtume į darbą… Skaitykite toliau