Autorius: Ilzė Butkutė

Apie rašymą kaip terapiją

  By ,

Labai mėgstu gerus klausimus. 🙂 Žurnalistė Rasa Derenčienė, rengdama temą žurnalui „7 dienos”, pakvietė atsakyti į kelis tikrai įdomius jos klausimus: pažvelgti į tekstus iš poetės perspektyvos. Tuo metu kaip tik buvau pakeliui į tarptautinį literatūros festivalį Portugalijoje – klausimus atsakinėjau oro uoste, auštant, tykiai gerdama kavą, ir, tiesą sakant, seniai taip mėgavausi taikliais klausimais ir lengvai gimstančiais atsakymais. Ilze, esi sakiusi, kad eilėraščius rašai nuo vaikystės. Gal pameni, kaip radosi tas rašymo impulsas? Kas tada tave įkvėpė, pastūmėjo? Ar pameni savo pirmajį eilėraštį? Tą eilėraštį pamena mano mama, nes pati buvau dar labai, labai maža. Paguldyta pietų miego, nuobodžiavau ir pradėjau pati sau pasakoti eilėraštį: “trū tū tū, trū tū tū, miega vaikas po pietų”. Vėliau vieną žiemos vakarą pradėjau kitą tekstą: “naktis temtis, iš lempų sninga…” O pradinėje jau rašiau ilgus eiliuotus tekstus. Manau, didžioji dauguma jų atsirado iš gyvenimo grožio pajautimo. Dalis tekstų gimė kaip pokštas, nes… Skaitykite toliau

Tu esi daugiau

  By ,

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos mokyklose sutikau labai daug paauglių, iki skausmo susitapatinusių su savo pažymiais, būsimais egzaminais, mokytojų ir tėvų viltimis ar atviru spaudimu „būti geriausiu”. Buvo merginų, kurios man prisipažindavo miegančios tik po 4 valandas, kad „turėtų geriausius rezultatus”, merginų, kurioms su begaline įtampa dėl pamokų prasidėdavo valgymo sutrikimai, imdavo trikti menstruacijų ciklas, krikti nervai. Aš manau, kad „būti geriausiu” ir „geriausi rezultatai” yra mūsų dienų prakeiksmas. Esu sutikusi žmonių, kurie gal ir turėjo tuos „geriausius rezultatus”, tačiau, deja, daugiau neturėjo nieko – jie gebėjo kalbėti ištisomis citatomis, vardinti datas, pyškinti iškaltas teoremas, tačiau paklausti, ką PATYS galvoja apie vieną ar kitą dalyką, jie pritrūkdavo žodžių. Tiesiog užsikirsdavo. Jie priminė mašinas, atrajojančias daug sykių nurytą ir pervirškintą informaciją – mašinas, taip ir neišmokusias mąstyti savarankiškai, suvokti ir įvardinti savo jausmus, kalbėti apie savo vertybes, ginti savo poziciją. Mašinas, kurios sutrikdavo, gavusios tokią užduotį pirmą sykį per dvylika iš… Skaitykite toliau

Blogiausias atsiliepimas iš geriausių

  By

Geras: mamalogas.lt apžvalgoje mano knygą vadina lieva, bet EŽD eksperimentą rekomenduoja ir duoda… 10 balų iš 10. Labai įdomu skaityti atvirai skeptiško ir neigiamai mano atžvilgiu nusiteikusio bei to neslepiančio žmogaus įspūdžius iš EŽD eksperimento, dėl kurio jau ne pirmą sykį sulaukiu nesaldžių pagyrimų už tai, kad apsieinu be saldybių, rasotų rožių, veidą plėšiančių dirbtinių šypsenų, „pozityvumo” sacharino, saulėlydyje šokančių delfinų ir kūdikių delniukų. Kaip rašoma, „man net kilo noras paklausti kokius narkotikus jie ten tuose mokymuose vartoja” – na, ką išsiauginam namų sąlygomis, tą ir vartojam, žmonės mes paprasti. 🙂 Galbūt todėl, kad rašymo stilius čia griežtas ir akivaizdu, kad autorė netyvuliuoja visuotine meile man, jos atsiliepimą perskaityti mūsų komandai buvo itin vertinga: „Tai kažkas naujo, įdomaus ir netikėto. Bijojau, kad šios dirbtuvės bus tik dar viena skysta motyvacinė nesąmonė iš serijos „Svarbu svajoti ir tada norai išsipildys“. Tokių prisiklausiau apsčiai ir jos man jau sukelia alerginę reakciją. Tačiau nebuvo nieko… Skaitykite toliau

Moteris, perkūrusi savo negalią į savo galią

  By

Dalinuosi viena šviesia, nors ir labai skaudžiai prasidėjusia istorija. Tarp kitų mano pasakojimų šis tikrai yra ir įdomus, ir prasmingas. Šios istorijos veikėja – moteris, perkūrusi savo negalią į savo galią. – APSĖDIMAS – Mano draugai ir ypač žmonės, atėję pas mane į svečius, žino, kad jau kurį laiką esu apsėsta smegenų, ypač – neuroninių jungčių, o jei norim būti visiškai tikslūs – neuroplastikos*, tai yra mūsų smegenų gebėjimo persikurti, keistis mokantis. Iš kur mano draugai ir svečiai žino apie mano apsėdimą? Nes nuolat randu progą jiems papasakoti apie kokį nors tyrimą ir ką jis įrodė, o jei tik galiu, atitempiu jiems kokią knygą ar kokį žurnalą ir porinu kažką mostaguodama rankomis, tiesiog džiūgaudama ir užsivežusi nuo tos informacijos, kuria galiu pasidalinti. Nieko negaliu sau padaryt. Dabar su jumis taip pat pasidalinsiu istorija. Ji gali būti aktuali tiems, kurie pažįsta žmonių, auginančių vaikus su mokymosi negalia ar net protiškai atsilikusius vaikus, taip… Skaitykite toliau

Apie dalinimąsi viltimi

  By ,

Šiandien kaip dar niekad suprantu, kokį didelį svorį turi mus pasiekianti informacija ir kaip stipriai ji keičia nusiteikimą, ketinimus, valią ir veiksmą. Pasidalinusi mūsų šeimos apsisprendimu gydyti katę Juozapą, o ne „migdyti” ją, sulaukiau daug atsiliepimų. Dalis žmonių apgailestavo, kad patys pasidavė veterinarų spaudimui „migdyti” gyvūną, dalis rašė apie jau iškeliavusius keturkojus draugus. Dalis protino ir siūlė neturėti vilčių. O dalis žmonių man ir kitiems skaitytojams dovanojo tai, kas nenuperkama, nenugvelbiama, nepavagiama, neparsisiunčiama iš interneto, ko negalima užsisakyti jokioje pasaulio parduotuvėje, netgi turint neribotas finansines galimybes. Viltį. Juk yra didžiulis skirtumas, ką gauname dovanų – viltį ar baimę. Yra didžiulis skirtumas, ką teikiame kitiems. Kartais nepagalvoję, kartais sąmoningai. Kartais iš įpročio. Geras įprotis būtų – dovanoti viltį, ar ne? Būtent tai ir norėčiau paversti savaime suprantama tradicija – dalijimąsi viltimi, o ne baimėmis ir panika. Todėl dalinuosi keliais savo skaitytojų komentarais su kitais žmonėmis, kuriems galbūt vieną dieną pritrūks vilties slaugant… Skaitykite toliau

Idėja besirūpinantiems kačių sveikata

  By

Šis tekstas buvo pasirodęs mano kačių FB puslapyje, juo dalinausi norėdama kitus kačių draugus informuoti apie galimus kačių ligų simptomus ir papasakoti vieną mano pačios sugalvotą, tačiau labai pasiteisinusį būdą paimti mėginį tyrimams, jei katė yra labai išdykusi ir visiškai nesutinka būti tiriama. – Apie keturis mėnesius dzeno pratybų – Žiūriu į Bimbo kraują ir juodus pūkus ant veterinarinės klinikos grindų, ir prisimenu, kaip viskas prasidėjo. Rugsėjo galas, mes grįžę iš atostogų, ir staiga suprantu, kad kažkas ne taip. Tiesiog suprantu. Negaliu to paaiškinti – vėliau veterinarai labai stebėjosi, kaip aš galėjau taip anksti suprasti, kol nebuvo jokių rimtesnių simptomų, tačiau akimirką mane pervėrė žinojimas, kad kažkas ne taip. Kažkas buvo jos snukutyje. Tada žiūriu – Bimbo šonas išplikęs, žiūriu toliau – išplikęs pilvas… Paimu ją ant rankų ir jaučiu, kad ji visa sulysusi, lengva. Klūpau apsikabinusi juodą padarėlį ir pradedu verkti, o D., kaip visada, yra mūsų namų protas: –… Skaitykite toliau

Apie gyvūno gyvenimą vietoje gyvūno „migdymo”

  By ,

Prasidėjo antras mėnuo*, kai vienai savo kačių statome lašelinę namuose. Kadangi pasakiusi tai bičiuliams sulaukiu didelės nuostabos, ir kadangi veterinarai sakė, jog daugelis žmonių, sužinoję, kad gyvūnui reikės lašelinės ilgą laiką, jį “migdo”, norėčiau išsklaidyti gyvūnų gyvybes kainuojantį mitą, kad lašelinė namų sąlygomis yra labai sudėtinga procedūra. Tai gali būti ilgesnio ir laimingesnio gyvenimo viltis, kai katei nustatytas inkstų nepakankamumas. Pradžia Daug metų advokatauju beglobiams gyvūnams. Kačių istorijomis socialiniame tinkle skleidžiu žinią, kad ir dvi priglaustos katės namuose reikalauja tik truputį daugiau priežiūros, nei viena, o džiaugsmo teikia dešimtis sykių daugiau. Ne sykį drąsinau skaitytojus atverti savo namų ir širdies duris beglobiams, ir esu sulaukusi laiškų, kad taip padarę tik džiaugiasi. Taip pat ne sykį rašiau apie kokybiško maisto svarbą kačių sveikatai. Dabar tampu paties gyvūno gyvenimo advokate. Svarsčiau, dalintis šiuo tekstu, ar ne. Tačiau pagalvojau: kiekviena delsimo diena gali kainuoti kažkieno katės gyvenimą. Ir ne vieną iš devynių, o… Skaitykite toliau

Apie miego laboratoriją mūsų namuose

  By , ,

Man labai patinka teorija, kad miego metu siela dirba svarbiausius savo darbus. Tokiu atveju mano siela yra labai užsiėmusi ir labai darbinga. : ) Turiu prisipažinti, kad miegas yra viena didžiausių mano silpnybių nuo pat mažens. Man galit neduoti jokių pramogų, tik duokit pamiegoti – štai ir puikiausia pramoga, ir atsikeliu linksma, ir tokiomis dienomis nuoširdžiai noriu, kad Lietuvai būtų geriau. Sapnai man taip pat labai svarbūs nuo mažens – kadangi esu sąmoninga sapnuotoja, sapnuose kartais sprendžiu gyvenimiškus rebusus arba tiesiog tyrinėju vaizduotės ir pojūčių ryšius. Net toks, atrodytų, trumpas ir abejotinas gyvenimo džiaugsmas kaip pietų miegas – ir tas man yra saldžiausias desertas. Tad turbūt visai ne keista, kad namuose ėmiau ir įkūriau mažytę miego laboratoriją. Ir jau tuoj prasidės šeštas mėnuo, kai savarankiškai tyrinėju individualius mano miegą ar nemiegą nulemiančius veiksnius. Kaip manote, kiek procentų jūsų pačių miego kokybę pagerina: – ankstyvas prabudimas tos dienos rytą? – mankšta?… Skaitykite toliau

NAUJA: Nuostatų keitimo praktika

  By

Anksčiau ar vėliau, tai turėjo nutikti. Pagaliau iščiūčiavau ir į gyvenimą paleidžiu Nuostatų keitimo praktiką. Nuostatų keitimo praktika – tai nuotolinė devynių savaičių programa siekiantiems atrasti įsitikinimų ir gyvenimiškų išsipildymų ryšius, norintiems sąmoningesnio santykio su savo praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Atsižvelgdama į didžiulę EŽD eksperimento naudą, kurią liudija daugelio dalyvių laiškai ir gyvi atsiliepimai po eksperimento grįžus į kitus mano seminarus, parengiau medžiagą ir nuotoliniam darbui su savimi, peržiūrint ir keičiant nuostatas. Nuostatų keitimo praktika – tai idėjos, įžvalgos, pratimai ir savistabos dienoraštis devynių savaičių individualiam darbui, vykstančiam labiau žaidimo ir tyrinėjimo forma. Tai devynių savaičių kelionė tiems, kurie jaučia, kad yra stipriai stabdomi ne objektyvių aplinkybių savo gyvenime, bet negatyvaus vidinio nusiteikimo, iš tėvų „paveldėtų” įsitikinimų, baimių ir netikrumo. Jei EŽD eksperimentas labiau susijęs su informaciniu mūsų lauku, mūsų pokalbių temomis, tariamais žodžiais ir jų prasmėmis, kitaip tariant, kasdienės kalbos magija, tai Nuostatų keitimo praktika susijusi su mūsų pasirinkimais tikėti vienais ar kitais dalykais tiek apie save,… Skaitykite toliau

Apie šiukšles mūsų galvose

  By ,

Jei įsivaizduotume savo galvą kaip rankinuką, kai kurias mintis galėtume palyginti su senais popiergaliais – suglamžytais čekiais, nuolaidų, kuriomis neketiname naudotis, skrajutėmis ar vizitinėmis, kurių mums niekada neprireiks. Šiuos popiergalius kažkada per neapdairumą įsimetėme vidun, paskui pamiršome. Jie ten, rankinuko dugne. Užima vietą ir, atrodytų, net kažkaip mįslingai toliau dauginasi, mums lyg ir sąmoningai ten nieko naujo nebebrukant. Tai tiesiog šiukšlės rankinėje, kurios trukdo mums rasti lūpų blizgesį ar parkerį, kai jų prireikia. Lygiai taip pat senos, ydingos mintys mums kartais trukdo rasti sprendimus, keltis tikslus ir strateguoti žingsnius jų link. Yra ir gera žinia. Tiek rankinuko, tiek galvos šiukšles galima sėkmingai perrinkti, išrūšiuoti ir – jaučiant begalinį palengvėjimą ir švaros jausmą – su tomis šiukšlėmis atsisveikinti. Kadangi nuo ankstyvos paauglystės domiuosi žodžių ir minčių įtaka žmogaus gyvenimui ir kadangi nuo jaunumės tyrinėju minties ir jos išsipildymo kelią, sakau tai iš asmeninės patirties: mintis iš tiesų galima perrinkti, išrūšiuoti ir išvalyti lyg rankinuko… Skaitykite toliau