Kodėl verta užsirašyti finansinius tikslus


Prieš Jaunatį: LENGVAS BŪDAS GAUTI 10 000 € NIEKO NEDARANT! 😀

O už tokios klikbaitinės įžangos slypi asmeninė patirtis.
Ji padės konstruktyviau pažvelgti į finansus, net jei niekad to nedarėt, manot, kad “nemokat” elgtis su pinigais, kad taupyti sunku, kad pinigai niekada nesusikaupia, ar turit kitų išankstinių nusistatymų. 

Nevirškinu tuščių motyvacijų, saldžių “įkvepiančių” frazių, neparemtų patirtimi, ir svaičiojimų, “kas būtų, jei būtų”. Tačiau labai mėgstu iliustracijas iš gyvenimo.

Čia bus iliustracija iš gyvenimo, su konkrečiais skaičiais.

(Davatkiškų kliedesių, kad apskritai “nedvasinga” rašyti ar net galvoti apie pinigus, nepriimu. Jei negyvename self-sustaining off-the-grid ūkelyje (kurį gerai įsirengti kainuotų APVALAINĄ kaip stora katė sumą), naudojame pinigus: maistui, paslaugoms, prekėms, transportui, būstui, edukacijai, sportui, sveikatai, pramogoms ir malonumams. Jei kažkuri gudruolė įgudusi savo sąskaitas apmokėti teisuoliškais pamokslais – jai pasisekė, o mes, likusieji, savo sąskaitas dengiame pinigais. Beje, jei pinigai tokie “nedvasingi”, kodėl bažnyčiose aukos renkamos būtent jais? 😀

Daug metų siekiu įkvėpti skaitytojus atidžiau žvelgti į jų pačių kuriamą pridėtinę vertę, adekvačiau įsikainoti, kalbėtis apie atlyginimus su darbdaviais, mėgstamą veiklą versti pajamų šaltiniu, sąmoningiau pinigus leisti, taupyti ir kurtis ramesnę finansinę ateitį – tam, kad jie jaustųsi oriau, drąsiau svajotų ir galėtų daugiau sau leisti. Čia tik vienas tekstas iš tos serijos.)

Savarankiško gyvenimo pradžioje verčiausi sunkiai. Tėvai anksti nutraukė finansinę paramą: buvau tik pradėjus antrą kursą. Skurdūs tekstų redagavimo darbeliai (būtent darbeliai) po kelis šimtus litų / mėn., nuklaipyti batai, panešioti drabužiai (neretai iš dėvėtų rūbų kuitalynių), baisūs nuomojami kambariai, pigus vienodas maistas, jokių ypatingesnių pramogų, jokių atostogų, jokių kurortų, kelionių, užsienių, – buvo toks etapas, ir netrumpas, nėra ką slėpti. 

Neturėjau nei savų namų, nei kažkokio kito turto, net savo kompiuterio neturėjau iki beveik 25-erių. Katė Juozapas tikrąja to žodžio prasme buvo vienintelis mano turtas (kol atsirado Bimbo). O ir su jom kraustydavaus iš vieno kuklaus nuomojamo būsto į kitą kai vėjoritis (tas augalas be šaknų).

DIDŽIUOTIS skurdu ir ypač tą skurdą garbinti kaip kažkokį “dvasingą” laimėjimą, puikuojantis nepriteklių karūna, man asmeniškai atrodo nesveika. Tačiau SLĖPTI kadais patirtą skurdą, jo gėdytis, jį neigti – irgi neadekvatu.

Beje, skurdas yra puikus mokytojas, JEIGU mokomės.

Kadangi gyvenau “nuo-iki”, saikas, disciplina, nuoseklumas, sistemingumas, gebėjimas planuoti finansus – savybės, kurių savarankiško gyvenimo pradžioj labai stigau. Taupyti man atrodė neįmanoma, nes nuolat “nebuvo iš ko”. Nuoma pasiglemždavo daugiau nei pusę atlyginimo, didesnių materialių svajonių net neturėjau.

Vis tik keli geri sukrėtimai gyvenime – – tokie kaip darbo netektis, augančios skolos, o paskui (gavus darbą ir daugiau freelance užsakymų tekstų kūrimui) anuomet man didžiulių pinigų sumų, dešimčių tūkstančių litų, nesuvaldymai ir praradimai – – padėjo iš esmės pakeisti savo finansinę elgseną. 

Ne, tam nereikia “ilgų kankinančio mokymosi metų” ar egzaltuotai “motyvuojančio” “finansų trenerio”, cituojančio amerikietiškas savipagalbos knygeles.

Tam užtenka tvirto vidinio sprendimo elgtis ir gyventi KITAIP.

Sąmoningiau, saikingiau, labiau tausojant save ir savo finansus.

Ir kažkodėl būtent metų sandūra man tapdavo finansinių lūžių mėnesiu.
Kadais metų sandūroje pradėjau (pirmąkart gyvenime) taupyti. Kadais metų sandūroje užsibrėžiau kaip įmanoma greičiau grąžinti didžiausias turėtas skolas, ir išmokėjau jas per 7 mėnesius (taip, tai nebuvo šimtai tūkstančių ar būsto paskola – tai buvo mažesnė suma, bet daug neviltingesnė situacija, nes už tas skolas nebuvau nieko įgijusi).
Taip pat būtent metų sandūroje prieš 5 metus pasirašiau III pakopos pensijos sutartį (kaip kaupiamąjį gyvybės draudimą).

O šį gruodį pastebėjau, kad ten jau susikaupę beveik 10 000 eurų.

Kaip juos sukaupiau? Mažais žingsniais, atsidėdama po truputį, tačiau nuosekliai ir nenutrūkstamai. Skirdama sąlyginai nedideles sumas, neskriausdama ir neribodama savęs. 

Kadangi sumos nuskaitomos automatiškai, man nereikėjo daryti pavedimų ar kitaip skirti dėmesio kaupimui, tad, tiesą sakant, didžiąją laiko dalį net neprisimindavau, kad turiu tą III pakopą (ir, jei atvirai, ilgai neskyriau jos nuo II pakopos).

Kokias sumas skyriau kaupimui?

Pirmais kaupimo metais, 2015-aisiais, tai buvo 150,89 € per mėnesį. (Kodėl suma tokia keista? Ją veikiausiai “paturbino” kasmetinis indeksavimas, daromas metų sandūroje, nes sutartį pasirašiau gruodį, o pirma įmoka buvo sausį; indeksavimas, jei teisingai suprantu, daromas atsižvelgiant į infliaciją, mano sutarty tai 5%).

Antrais metais (2016) po indeksavimo įmoka siekė 158,43 € / mėn.
Trečiais metais (2017) 166,35 € / mėn.
Ketvirtais metais (2018) 174,67 € / mėn.
Ketvirtų kaupimo metų liepą, žvėriškai užsiutusi ant savo banko dėl elgesio su klientais (ir ne tik su manimi), sumažinau įmoką. (Įdomu tai, kad siutau ant banko, o nubaudžiau save.) Buvau taip užsiutusi, kad ketinau iš viso keisti banką, o išeidama atsiimti ir draudime sukauptus pinigus: motyvacijos kaupti nebebuvo. Tada įmoką sumažinau iki 50 € / mėn.
Penktais kaupimo metais (2019) po kasmetinio indeksavimo įmoka tesiekė 52,50 € / mėn.

Besikaupiančių sumų iš pradžių nestebėjau – tam reik el. bankininkystėj eit į specialų meniu, aš ten beveik neužsukdavau.

Tačiau jau kurį laiką periodiškai sau pačiai ruošiu tokias ataskaitas: kiek turiu piniginių lėšų, kiek santaupų, kiek skirtingose pensijos pakopose, kiek kitokio turto. Kitaip tariant, “laikau ranką ant pulso”. Niekas manęs nemokė šito daryti, panorau intuityviai: kaip savistabos, saviauklos ir savęs motyvavimo priemonę. Pamačiau, kad tai labai sveika ir tikrai įkvepia sąmoningiau elgtis su pinigais.

Būtent eilinį sykį ruošdama sau tokią ataskaitą, 2019-ųjų gruodį, atkreipiau dėmesį, kad III pakopos pensijoj sukaupta suma jau stipriai viršija 9000 €, ir regimai auga jau ne tik nuo mano įmokų, bet ir nuo investicinės grąžos.
Pagavo azartas. Juoba kad ir mano II pakopos vertybiniai popieriai pastaruoju metu šovė į viršų (man tikrinant buvo nurodoma net +22.35% metinė grąža, tai kaskart prisijungus matau vis didesnę sumą nieko nedarydama).

To augimo įkvėpta panorau padidinti įmoką III pakopai. “Rankiniu būdu” sumokėjau 125 €, tačiau automatiškai nuskaitė ir anuos anksčiau “nustatytus” 52,50 €. 

Tada galvoju, ot būtų smagu metus baigti su gražia suma šioj eilutėj.
Pažiūrėjau, kiek trūksta iki 10 000 €, ir pervedžiau dar 400 € – su geru rezervu, jei vertė kristų. Man MAGĖJO (pats tas žodis) viršyti 10 K € šioje finansinėje eilutėje dar 2019-aisiais. Ir viršijau.

Sutinku, tai nėra įspūdinga suma (ypač per 5-erius metus), ne dešimtys ir ne šimtai tūkstančių, tačiau jau ir ne keli šimtai eurų (“EURUKŲ”, kaip sakoma 😀 ).

Ir tai tik pradžia.

Iki pensijos dar toli, man tik 35-eri, tačiau man patinka jaustis savarankiškai ir aš tikrai norėčiau turėti savo rezervą bei nedėti pernelyg daug vilčių į “valstybinę” pensiją.

Galiausiai, tai tik vienas iš kaupimo / taupymo būdų, vis tik – man asmeniškai pasiteisinantis. Be didelių pastangų – o jau matau rezultatus.

Dabar liūdnai juokinga prisiminti, kaip kadais viena “finansų trenere” prisistatanti moteriškė agresyviai reikalavo reklamuoti jos paslaugas, susitikti su ja gyvai ir, ŽINOMA, patikėti jai savo finansus, nes (turėjau susiprasti) be jos aš visiškai pražūsiu, nieko nesusitaupysiu ir viską prarasiu, vargšė gyvenime nesigaudanti poetė!

Bet va, visiškai be jokių finansinio raštingumo kursų, be jokių tokių agresyvių “finansų trenerių”, jokių gudrių “investavimo seminarų”, tiesiog SAVISTABA, SAVIAUKLA, INTUICIJA, SAIKAS – šiandien esu finansiškai sveika, neturiu skolų, paskolų ir lizingų (vieninteliai mano turimi banko pinigai yra kreditinė, kuri reikalinga kelionėms), turiu santaupų, kitokių rezervų, bei II ir III pensijų pakopas.

Dabar mano III pakopos pensijoj yra 10 482,47 €, iš jų 8211,06 € įmokėjau pati, ir net 2641,24 € yra investicinis pelnas (laikau, kad tai SANTYKINAI daug, atsižvelgiant į procentą nuo įneštos sumos).

Išmokos ir mokesčiai (t.y. bankas) lig šiol suvalgė 369,82 €.

Liūdniausia eilutė čia yra “garantuota suma” (tai suma, kurią išmokėtų NEPAISANT finansinių audrų, smukimų ir t.t.). Ji tesiekia 7841,24 €. Tačiau noriu būti maksimaliai sąžininga ir jei tai nutylėčiau, mano siekis motyvuoti jus kaupti būtų nieko vertas. Taip, garantuota suma neįkvepia. Tačiau, kaip jau minėjau, visa tai – tik pradžia, mano pensija dar už trijų dešimtmečių.

Kadangi pati įmokėjau tik 8211,06 € (kitkas užaugo), mano VIDUTINĖ įmoka kas mėnesį (skaičiuojant net su papildomais 125 ir 400 eurų mokėjimais 2019-ųjų gruodį) tesiekė 136,85 €.

Dar yra kažkokios lengvatos, – kažką kažkas (VMI) dar gali sugrąžinti, jei mokate III pakopos pensijos įmokas. Regis, iki 300 € per metus. Kažką yra ir man grąžinę. Sako, tuos pinigus verta reinvestuoti. (Na turbūt tikrai geriau reinvestuoti, nei pirkti įtartinai nukainotą Pierre Cardin paltą, kuris po kelių apsirengimų nusipūkuoja kaip baisi gariūninė padielka, pirštais nerodysim, kokiai žymiai investuotojai taip nutiko. 😀 )

Žinoma, kažkas sakys, kad ir 137 € / mėn. yra labai daug. Taip, kažkam tai tikrai labai daug, sutinku. Jei žmogus gauna tik 450 eurų per mėnesį, atsidėti tiek yra utopija.

Neseniai bendravau su žmogumi, kuris susimokėjęs būsto paskolą ir komunalinius gyvena iš 100 eurų per mėnesį – kalbėjomės, ir galvojau, kai paskelbsiu šį tekstą, ar taip, “ant nulio”, gyvenantys žmonės neįsižeis? Gal ir įsižeis, nors tokio tikslo tikrai neturiu. Tačiau gal šis tekstas motyvuos pagal išgales kaupti kitus (kurie neįsižeis). (Tiesą sakant, LABAI norint įsižeisti, tai padaryti galima skaitant visiškai bet kokį tekstą, ir dažnai autorius yra ne prie ko.)

Tai kam rašiau šį tekstą?

Parašiau, nes yra žmonių, kurie uždirba daugiau, ir, tarkim, 150 € per mėnesį išgarina nejausdami. (O tai jau 1800 € per metus ir 9000 € per penkerius.) 

Yra žmonių, kurie ir 1000 € per mėnesį išgarina nejausdami. (O tai jau 12 000 € per metus ir 60 000 € per penkerius.)

Viskas gerai, galima garinti toliau. Svarbu, kad ne actą. 😀

Tačiau galima pasirūpinti ir savo bei artimųjų finansine ateitimi. Tai kitoks – ne akimirkos, ne vienadienis, ne nekontroliuojamo impulso leisti, pirkti, dovanoti – tačiau taip pat pinigų teikiamas malonumas. (Kaip nepadoriai tai skamba pabrėžtinai dvasingiems ir pinigus nešvariais laikantiems žmonėms – pinigų teikiamas malonumas… 😀 )

Būtent todėl SAVISTABA yra labai sveika.

Nes ji leidžia užfiksuoti, kur išgarinam pinigus, kaip jų “atsikratome” ir ypač kodėl (deja, kartais pinigų tikrai atsikratome – tikrąja to žodžio prasme; ir tam yra konkrečios priežastys). 

Nuolatinio stygiaus atveju savistaba sveika kitaip – ji leidžia identifikuoti situacijas, kuriose kuriame nepriteklius, atstumiam galimybes uždirbti, nuolat transliuojam stygiaus žinutes, piktybiškai ignoruojame progas tobulėti ir mokytis, ir pan. 

Po “įjungtos” SAVISTABOS jau gali prasidėti SAVIAUKLA. Tada ji būna 1000 kartų efektyvesnė, nei bandyti save tiesiog pakeisti per prievartą, nesuvokiant ydingos elgsenos priežasčių. (Čia mano topinis atradimas, iš kurio kadais gimė didelio populiarumo sulaukęs seminaras provokuojančiu pavadinimu “Padorūs pinigai doriems žmonėms”, ir iš kurio vėliau gimė Nuostatų keitimo praktika.)

Dar vienas svarbus niuansas.

Sumą, kurią skiriame taupymui, siūlau ne išplėšti iš savęs per sukąstus dantis, ne “paskutinius marškinius nusiplėšti” (nors žiema šilta, vis tiek plikam bus šaltoka).

Siūlau tą sumą IŠJAUSTI.

Visų pirma – išjausti trokštamą rezultatą, tada pamedituoti ties suma, kurią atsidėti ne skaudėtų, o būtų savaip malonu.

Iš tiesų labai daug ką savo finansinėje elgsenoje galime koreguoti tiesiog įsigilindami į priežastis, kodėl elgiamės vienaip ir kitaip, truputį kūrybiškiau žiūrėdami į sprendimus, mažiau “transliuodami” stygiaus žinučių, daugiau – gausos, detaliau apsirašydami savo svajones, siekius, aiškiau suvokdami, ko siekiame, ir geriau jausdami, kaip mums sekasi šiandien – ne įsivaizduojamoje ateityje, o DABAR. 
Nes savo ateitį – finansinę taip pat – kuriame DABAR.

Norintys perimti man asmeniškai labiausiai pasiteisinusius instrumentus keičiant savo požiūrį ir finansinę elgseną, norintys gauti aiškiai, struktūruotai raštu išdėstytą medžiagą su labai konkrečiais pratimais savarankiškam darbui, jau gali registruotis į nuotolinę Nuostatų keitimo praktiką.

Gal todėl, kad daug žmonių po EŽD eksperimento nori tęsti pažintį su mano metodikomis, pastaroji NKP grupė buvo rekordinė. Ši jau paskutinė šiuo metu, nes netrukus startuoja nauji kursai:
http://www.ilzes-dirbtuves.lt/nuostatu-keitimo-praktika/

Nesu ir neturiu pretenzijų tapti “finansų trenere”. Tikiu, yra aibė vertingesnių investavimo produktų, duodančių didesnę grąžą, nei kad mano aprašytas. Tačiau ten jau reikia domėtis, nors truputį gaudytis, o paskui turbūt irgi kontroliuoti (ko labai nemėgstu). 

Tokis daiktas kaip kaupiamasis gyvybės draudimas man pasirodė gan paprastas variantas, drauge – ilgalaikis įsipareigojimas, kurio mes, taupyti nelinkę ir disciplinos stokojantys žmonės (turbūt pripažinsime) nelabai mėgstam.

Šis būdas tapo vienu iš mano būdų kaupti, o kas dar svarbiau – šis būdas man tapo galimybe pamatyti, kaip “dirba” patys pinigai, mums nieko nedarant. Tai tikrai smagus jausmas: nors ta papildomai užaugusi suma, 2641,24 €,  sąlyginai mažytė (juoba per 5 metus) ir čia tarsi nėra kuo džiaugtis – man smagu. Lig šiol niekad nebuvau taip aiškiai pamačiusi plika akimi, ką reiškia, kai pinigų daugėja NIEKO NEDARANT, nepajudinant nė piršto. (Čia lyg per mikroskopą stebėti, kaip DAUGINASI mikrobai. 😀 )

(Tačiau šis mano tekstas negali būti naudojamas gyvybės draudimo reklamai.)

Jei nepasitikite bankais?

Tuomet kaupkite kitaip. Aš negaliu atsakyti už tai, kils ar nekils III pasaulinis karas, kaip toliau vystysis klimato krizė, kaip tai ir kiti dalykai paveiks ekonomiką – turbūt niekas neduotų rankos nukirsti, kad šiandien kažkur vertybiniuose popieriuose taip gražiai augantys pinigai milijardu procentų bus sėkmingai išgryninti. Tačiau kažkokiu būdu kaupti ir atsidėti ateičiai tikrai verta. Nes tuomet tiesiog JAUČIAMĖS kitaip.

Kitas įdomus, neprievartinis ir kūrybiškas būdas kaupti pinigus konkrečiam tikslui prasideda vos nuo vieno ar dviejų išgrynintų, labai taikliai pasirinktų ŽODŽIŲ. Ar tai afirmacija? Ne, šįsyk tai pavadinimas. Kieno? O tegul lieka siurprizas. Apie tai – jau prieš kitą Jaunatį.

O per šią Jaunatį:

REKOMENDUOJU, UŽSIRAŠYKITE FINANSINIUS METŲ TIKSLUS.

Kodėl verta užsirašyti finansinius tikslus? Todėl, kad mes daug lengviau pasiekiame tai, ką užsirašėme – ne aš tai sugalvojau, tą rodo ne tik mano dirbtuvių dalyvių patirtys, bet ir tyrimai.

Jei nežinote, kaip užsirašyti, jei niekad to nedarėte, bijote, ribojate save, tiesiog atsakykite sau į paprastus klausimus:

– Iki metų galo – kiek norite uždirbti?
– Kiek iš to norite sutaupyti?

– Kiek investuoti?
– Jei turite skolų – kiek norite jų išsimokėti?

(Dabar negalvokite, KAIP, – galvokite, KIEK; Jaunatis ne metas kurti strategiją, Jaunatis yra metas SVAJOTI BE BUITINIŲ STABDŽIŲ.)

O tuomet pabandykite pamąstyti plačiau:

Per metus nuo dabar:
– Kiek santaupų norite turėti savo sąskaitoje / kojinėje / seife?
– Kokio dydžio “vidutinio” uždarbio norėtumėt? (Žodis “vidutinis” yra labai blogas, tačiau paliksiu jį pakeisti jums.)
– Kokią sumą per mėnesį norėtumėte gauti grąžos vien iš investicijų?
– Kokio dydžio investicijų tam reiktų?

Šio teksto įžanga buvo klikbaitinė, tačiau 10 000 € (ar bet koks kitas piniginis) “prizas” iš principo nėra melas. Tiesiog tą prizą įteikiam PATYS SAU ir ne iš karto. 🙂

Tiek naujų metų pradžia, tiek mokslo metų pradžia yra ypatingas laikas. Tai lyg “naujo sezono pradžia”: žengiam į naują etapą, duodam sau (o galbūt ir kitiems) naujus pažadus, rašome norus, ketinimus, siekius, planus. Šiandien ir pirmoji “naujo sezono” Jaunatis. Norintys jau nebetelpa į Jaunaties praktiką, dabar galima registruotis tik kitam mėnesiui, tačiau kai ką galite nuveikti ir be kurso, be grupės.

Ši Jaunatis savaip užduoda natą visam “naujui sezonui”. Išnaudokite ją. Nepatingėkite skirti nors kelių minučių norų ir tikslų rašymui šį vakarą.

Kas blogiausia nutiks, jei užrašysite norą, siekį?

Aha!

O kas geriausia?

Va apie tai aš ir kalbu!

🙂

Linkiu GERO AUGIMO!

PS. Visai netrukus po šio teksto 🙂 driokstelėjo pasauliniai rinkų kritimai, ryšium su covid’u. Mačiau, kaip mano akyse “sudega” tūkstančiai atsidėtų eurų. Kaip tai paveikė mano motyvaciją ir kada vėl atgavau norą kaupti, detaliai rašiau čia.

PPPS. Pamačiusi vėl į viršų kylančias kreives, nutariau pasimokyti investuoti, pabandyti suprasti, kaip gi tie pinigai daro pinigus. Įdėjusi po tokią sumą, kokią nebūtų gaila prarasti, pradėjau “žaisti” keliose sutelktinio finansavimo platformose. Laimėjimai kol kas dar labai mažyčiai (net sakyčiau, graudūs), tačiau mokytis smagu, regiu (tegul ir labai mažą) progresą, vis aiškiau matau reinvestavimo svarbą ir sudėtinių palūkanų macnumą. Apie tai rašysiu juokingai pavadintoje naujoje temoje “Investavimas katėms”.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.