Moki žodį – žinai kelią: kaip įvardinimas padėjo rasti paparčio žiedą

Šiemet per Jonines man man nutiko stebuklas. Aš radau savo gyvenimo paparčio žiedą. Pamenu, KAIP aš to paparčio žiedo ieškodavau vaikystėj (kol dar nežinojau, kad toks neegzistuoja) – dievuli šventas, kaip ieškodavau, kaip tikėjau, kad rasiu, ir tada išsipildys mano svajonė. Ir šiemet aš jį pagaliau radau.   Tiesa, tai ne visai paparčio žiedas, bet man asmeniškai jis vertesnis už paparčio. Ūgtelėję žmonės (jei esti atidesni per biologijos pamokas) sužino, kad paparčiai yra sporiniai induočiai, o anie neturi žiedų. Beje, Žemėje – po audringos, vulkanų spjūviais ir meteoritų smūgiais paženklintos jos vaikystės, kai galiausiai susikūrė terpė augalams augti ir tarpti, milijonus metų klestėjo tik nežydintys augalai.   Milijonus metų Žemėje nežydėjo jokia gėlė. Kol galiausiai pražydo pirmoji.   Ir tai buvo orchidėja. Visų kitų vėliau augusių, žydėjusių ir vešėjusių orchidėjų promotė. O, jei mes galėtume išvysti, kaip atrodė tas pirmasis žiedas Žemėje – įsivaizduojate? Gal kada nors bus įmanoma tokia … Skaitykite toliau

Papiktintas atsiliepimas apie mane ir mano kūrybą

Čia bus papiktints anonimins atsiliepims. : ) Dalinuosi, nes jis įdomiai atskleidžia, kaip informacinė dieta konkrečiai suveikia net labai skeptiškai nusiteikusiai mamai. Be to, ne sykį kitos mamos yra rašiusios, kad šis „Mamalogo“ atsiliepimas apskritai padėjo atrasti kasdienės kalbos magiją:   „Ar patiko: Taip, afigienai (nepaisant visų išankstinių neigiamų nuostatų)… Kelios esminės priežastys:   – Tai kažkas naujo, įdomaus ir netikėto. Bijojau, kad šios dirbtuvės bus tik dar viena skysta motyvacinė nesąmonė iš serijos „Svarbu svajoti ir tada norai išsipildys“. Tokių prisiklausiau apsčiai ir jos man jau sukelia alerginę reakciją. Tačiau nebuvo nieko panašaus – labai konkreti praktinė informacija, sudėliota pažingsniui be jokių triedalų. Pakankamai daug paaiškinimų ir argumentacijos – kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip, ir kaip konkrečiai tai veikia. Aš nemėgstu gyvenime remtis vien emocijomis, ir man paaiškinimai ir argumentai labai svarbūs.   – Visa medžiaga yra raštu, todėl jei kažkas nepavyksta iš pirmo karto – prie medžiagos … Skaitykite toliau

Apie negatyvo užkratą artimoje aplinkoje, arba žodžių piktžoles

– Va! Gersim visi pieną, apsirengsim tautiniais rūbais, šoksim ir dainuosim kaip idiotai! – lyg man, nors labiau kalbančiai radijai sako taksi vairuotojas, atsiliepdamas į alko-draudimų pataisų pataisas. Kitas pranešimas apie korupcijos mažinimą jį taip pat įkvepia. – Ane? Kaip mažint korupciją?! Paprasta! Tuoj jums pasakysiu! Patys mažiau vokit! – rėkia magnetolai. Tada ateina orų eilė, jiems irgi atriekta pagal nuopelnus. – Pažiūrėkit! Dangus kaip negro šikna! Kiek galima?! Tada jis – lyg tarp kitko – pradeda kalbėti apie žmones, kurie nori žudytis. Kurie nebemato vilties, kurie nebeatlaiko, iš kurių „viską pavogė“. Ir aš, tiesą sakant, nesistebiu. Jeigu aš kasdien kovočiau su vėjo malūnais, kalbėčiausi su radija ir dangų lyginčiau su anusu, greičiausiai irgi mintys dažniau kryptų į negyvenimą nei gyvenimą. Po truputį įsiterpiu į jo monologą ir vis paminiu pavyzdžių, kad yra žmonių, kurie atlaiko ir didesnius išbandymus nei korumpuota valstybė ar žlugę verslai, ir vis tiek lieka gyventi. … Skaitykite toliau

„Stumti“ laiką, „deginti“ jį ar juo džiaugtis? Laiko žodynas ir ką jis keičia

Pavakarė. Savaitė persirito į pabaigą. Kažkas stumia paskutines nemėgstamo darbo valandas. Nubėga pas kolegę ir sako: – Klausyk, padėk man užmušti likusį pusvalandį. Paplepam ar ką? Visiškai neturiu ką veikt, o negi eisi iš darbo anksčiau… Paskui einu su padružkėmis, turėsim gerą laiką. Anas savaitgalis irgi praskrido, nė nepajutau… Tik pietūs pas anytą slinko, spoksojau į laikrodį, atrodė nejuda! Kažkaip ir visa ši savaitė man kaip vakuume kažkokiam buvo, be tėkmės… Bet kolegė atšauna: – Sorry, kitą kartą. Man labai dega vienas projektas, turiu per valandą išsiųsti konkursui, paskutiniai pataisymai, laikas senka. Eik pas kitas kudakuoti ir užmušinėti savo pusvalandžio. Sako, kai kažko labai laukiame, laikas sustoja. Kai gera, laikas lėkte lekia. Vieni savo laiku mėgaujasi, kiti jį stumia. Vieni ieško būdų užmušti laiką, kiti ieško būdų jo sutaupyti ar jį išnaudoti. Kartais – net desperatiškai. Laiko valdymo seminarai turbūt ne mažiau populiarūs nei pykčio valdymo. Tačiau yra žmonių, kurie nesiekia valdyti laiko … Skaitykite toliau

Sirgti ar sveikti – kam mus „programuoja“ viešos žinutės?

Specialiai laukiau laiko, kai gripo sezonas bus nugrimzdęs užmarštin. Vakar pamanau, jau tas metas. Ir pasiūliau savo skaitytojams: o dabar pasigėrėkime kampanija „Sergu atsakingai“ ir pažvelkime į mažos, kuklios „Širdažolės“ vaistinės palinkėjimą lange. Klausimas jums: kuri žinutė programuoja mus sirgti, kuri – būti sveikais? Taip, taip, žinoma, aš nesakau, kad galime susirgti ar pasveikti nuo vienui vienos frazės. Nors neurocheminiame lygmenyje mus paveikia ir viena frazė, net jei jos nespėjame permąstyti, suvokti iki galo. (Ir aš turiu istorijų, kai žmonės tikslingas frazes, vadinamąsias afirmacijas, naudojo sveikdami nuo sunkių ligų – apie tai pasakojo grįžę į seminarus ar laiškuose, tačiau šįsyk susitelkime į žinutes, kurias ne siunčiame patys, o gauname dovanų iš pasaulio – iš tiesų dovanų ar tik „dovanų“, kabutėse, iš serijos „kaip prastai atrodai“, ir pan.)   Kažkas žinutę „Sergu…“ autobusų stotelėje matydavo kasdien. Arba kasdien išvysdavo palinkėjimą būti sveiku, praeidamas pro šią netradicinę vaistinę.   Aš vis dar … Skaitykite toliau

Pinigai ar „pinigėliai“: žodžio ir nepriteklių ryšys

Ar žmonės, išbraukę vos vieną žodį iš savo žodyno, rizikuoja gyventi geriau? Mano tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad tokia maloni rizika tikėtina. Jei tariant kukliau. O jei vadinant reiškinius tikraisiais vardais – tai man po kiekvieno seminaro ar praktikos kas nors parašo, kad pakeitę kasdienius žodžius per kelis mėnesius pasidvigubino atlyginimą. Per pastaruosius kelerius metus man teko matyti žmonių, kurie, pakeitę vos kelis žodžius savo žodyne, atkūrė ryšį su vaikais po skyrybų ar išsaugojo šeimas krizių akivaizdoje. Aš mačiau pernelyg daug gyvų pavyzdžių, kiek jėgos turi vienui vienas ištartas žodis, kad nepykčiau ant žmonių, savo noru savais žodžiais programuojančių save nesėkmei, neišsipildymui ir skurdui. Tačiau šįsyk aš ieškojau daugiau įrodymų, kad mūsų sakomi žodžiai stipriai susiję su tuo, kaip gyvename. Man šįsyk reikėjo kiekybės ir didesnės imties. Todėl apklausiau kelis tūkstančius žmonių. Apie vienui vieną žodį. „Pinigėliai“. Pinigėliai. Įsižiūrėkite į šį žodį. Ištarkite garsiai ir įsiklausykite. Ką reiškia pinigėliai? Rožiniai ir pūkuoti? Ne? Tai kokie … Skaitykite toliau

Apie kalbos magiją – „Beatos virtuvėje“

Mane kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė: Mes dažnai kalbame apie būties lengvumą. Kokia būtis tau yra lengva? Pati būtis yra iš žodžio būti, o ne veikti, daryti, bėgti, dirbti, veržtis, konkuruoti. Man labai lengva būti, kai neperkraunu dienotvarkės darbais, kai galiu gyventi lėtai – anksti keltis, nors nereikia skubėti į jokį susitikimą, išgerti kavos auštant, galbūt kažką parašyti, tvarkytis namuose, išeiti į poros valandų žygį palei upę, fotografuoti medžius ir augalus pakeliui, tada grįžti namo, padirbėti iki vakaro, ir laukti namo grįžtančio D. su karšta vakariene, o paskui dviese skaityti knygas. Tokia būtis man yra karališkiausia, nors ji ir labai paprasta. Labai daug džiaugsmo ir lengvumo mano gyvenimui teikia ir gyvas bendravimas. Virtualų bendravimą laikau savotišku XXI amžiaus prakeiksmu, jis yra siejamas ir su perdegimu darbe – netikra, negyva komunikacija, ypač, kai jos labai daug, tikrai alina. Tačiau gyvai sutinku šimtus žmonių kiekvieną mėnesį ir tie susitikimai visad labai išplečia mano … Skaitykite toliau

Apie informacinių išmatų kirmėles

Neseniai patyriau tokį dalyką – tada atrodė, kad jis labai nemalonus, jaučiau, kad sėdžiu sužiedėjusiu veidu kai senas avižinis sausainis, o akys išsprogusios kaip Byvio su Tešlagalviu. Tiesiog jei kažkas jums bandytų išsituštinti į užantį, gali būti, kad ir jūsų veidas tuo metu nebūtų mandagus ir spindintis švento nuolankumo aureole. Tačiau dabar tą nutikimą suvokiu kaip labai gerą. Jis leido iš šalies pamatyti tai, iš ko sąmoningai bridau tiek metų.   Renginys. Įvairaus amžiaus žmonės. Atsitiktinai (?) atsisėdu greta kelių damų. Ir nuo pirmų minučių suprantu, kad tai žmonės-radijai. Transliuoja kiekvieną į galvą ateinančią mintį be jokio filrtrelio tarp smegenų ir liežuvio. Ir tikrai ne poeziją ar Šventą Raštą cituoja. Transliuoja viską “apie kitus”. Kas atėjo į renginį, kas neatėjo, kodėl neatėjo, o kas čia atėjo, čia jos vyras, aha, jos vyras, o kas čia, o su kuo, o prie ko, o iš kur, o ar girdėjai…   Palaukit, damos, … Skaitykite toliau

Aš apakus! Arba kalbos ir regos ryšys

– Aš apakęs, nesitikėjau! – Buvau apakus, kai grįžau į darbą, toks bardakas… – Pamačiau kainas ir apakau…   Turbūt daugelis girdėjote ir, deja, iš patirties spėju – nemaža dalis jūsų sakė panašias frazes pačios / patys. Tačiau šios frazės nėra tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Netradicinė anketa Neseniai paprašiau savo skaitytojų vos 2 minučių laiko netradicinei anketai. Ji buvo skirta ir vartojantiems šias frazes, ir nevartojantiems jų. Prašiau skaitytojų pasidalinti šia anketa su savo draugais – ir tais, kurie būna „apakę“, ir tais, kurie niekad nevartoja tokios frazės.  Norėjau patikrinti, ar savo kalbose „apakę“ iš tiesų dažniau nešioja akinius ir kontaktinius lęšius? O gal tai klaidingas įspūdis stebint žmones ir klausant jų? Lygiai taip pat siekiau patyrinėti, ar sakantys frazę „aš apakęs“ dažniau skundžiasi kitomis akių ligomis. Žiūrim, ką turim Aš apakus. Oi, atakus. AŠ REGIU PROCENTUS! : ) Vėlų šeštadienio vakarą paleistą klausimyną apie frazę „aš apakęs“ … Skaitykite toliau

Nesvajok. Nenusipelnei. Ne dabar.

Nesvajok. Nenusipelnei. Ne dabar. Netrukdyk. Tau su klausa negerai? Nutilk. Neverk. Nesikūprink. Nesistaipyk. Nesimaivyk. Nesididžiuok. Nedainuok prieš pusryčius, nes vakare verksi. Nešok aukščiau bambos. Nesusirasi draugų, jei šitaip. Niekas į tave nežiūrės. Pažiūrėk, kaip atrodai. Čia ne tau. Čia ne man. Atrodau siaubingai. Negaliu į save žiūrėti. Kas gali norėti su manimi būti? Nieko nepasiekiau. Nemoku džiaugtis. Neturiu kuo didžiuotis. Nenoriu atkreipti dėmesio. Vengiu išsiskirti iš minios. Nebepakeliu šito. Nežinau, ką jaučiu. Bijau pasakyti garsiai. Bijau išgirsti. Nenoriu niekam trukdyti. Dabar netinkamas metas, reikia palaukti. Nenusipelniau nieko gero. O svajonės vis tiek nesipildo. *** Visa tai, ką girdėjai. Visa tai, ką kartojai sau. Visa tai, ką pavertei save išpildančiomis pranašystėmis. Tai tėra žodžiai. Kartais tai tėra seni įrašai, vėl ir vėl sukami gyvenimo magnetofono. Tu gali perrašyti užstrigusias istorijas. Gali perrašyti savo silpnumą į savo jėgą. Gali perrašyti vienatvę į artumą. Gali perrašyti netektis į atradimus. Perrašyti savo neviltį į viltį. … Skaitykite toliau