Autorius: Ilzė Butkutė

Jau antrąsyk šiemet viešiu Londone kaip autorė

  By ,

Dievinu Londoną. Esu praleidusi ten porą labai gražių dienų mums keliaujant į Pietų Ameriką, o šiemet Londoną lankiau jau ne kaip turistė, o kaip literatūros autorė. Pavasarį viešėjau legendinėje Londono knygų mugėje – Lietuvos kultūros institutas pasirinko pristatyti mano vertimus, su kolegomis plunksnos broliais iš Estijos ir Latvijos dalyvavau poezijos skaitymuose pačioje mugėje ir specialiame Baltijos šalių vakare. Tam tikra prasme esu Londone ir dabar. Čia vyksta poezijos knygų mugė, kurioje vieši mano naujasis leidėjas Lawrence Schimel ir jo leidykla išties turbūt poetiškiausiu mano girdėtu pavadinimu – A Midsummer Night’s Press. Jų stende yra ir nauja, šviežutėlė poezijos rinktinė anglų kalba „Caravan Lullabies”, kurios autorė esu. 🙂 Rinktinės vertėjas – geriausiu metų vertėju neseniai paskelbtas, unikalią poetinę klausą turintis JAV lietuvis Rimas Uzgiris. Projektą rėmė ir mane kaip autorę globojo šaunusis Lietuvos kultūros institutas, nuėmęs nuo pavargusių mano pečių visą vadybos naštą. Ir štai: Žavingasis fotomodelis su mano knyga – lietuvių… Skaitykite toliau

Be rasotų rožių ir saldžių citatų

  By

Gal banalių paveikslėlių ir sacharininių tekstų šierinimo era baigiasi? Gal po truputį atprantame nuo mentalinio sacharino ir dvasingų-atodūsingų pasiglėbesčiavimų? Nuoširdžiai nesitikėjau, kad rūstokas, proziškas, tiesus kalbėjimo būdas ir kvietimas liautis tuščiai teoretizavus bei pradėti teorijas taikyti praktikoje ras tokį atgarsį, kokį rado EŽD eksperimentas – populiariausias mūsų dirbtuvių kūrinys. Be rasotų rožių ir saldžių citatų. Dar. Nors jau turėjau begales asmeninių atsiliepimų, kurie rodė atsikartojančius pokyčius, – vis tik nesitikėjau tokių aiškių, apčiuopiamų rezultatų. Juos – šiemet apklausiant grupę po grupės, šimtus žmonių, – jau drąsiai galima vadinti tendencijomis. Ryšys tarp mus pasiekiančios ir mūsų skleidžiamos informacijos daugiau nei akivaizdus, o teigiami pokyčiai vienur neišvengiamai sukelia teigiamus pokyčius kitur. Su kiekvienos grupės rezultatais užsimanau išblaivyti nuo negatyvo dar daugiau žmonių. (I know, I know.) O didžiausias stebuklas – kad EŽD eksperimentas niekada ir niekur nebuvo reklamuojamas. Sąmoningai. Aš atsisakiau apie šią savo veiklą pasakoti „populiariose” (t.y. baisiose) TV laidose. (Kam reikės… Skaitykite toliau

Pasaulis blaivosi nuo negatyvo

  By ,

Dar, dar ir dar sykį – atrodo, kad visas pasaulis bunda ir blaivosi iš stipraus apsinuodijimo neigiama informacija. Visame pasaulyje pasigirsta vis daugiau balsų, sakančių: mums to nereikia, tai labiau kenkia nei padeda, tai labiau griauna nei kuria. „Kokią įtaką organizmui daro blogos naujienos žiniasklaidoje?” (dėkui už nuorodą Mildai G.) – šios citatos greičiausiai bus puikus paaiškinimas tiems, kas pailsėję nuo negatyvo ar bent jau stipriai sumažinę jo jaučiasi kur kas geriau, nei prieš tai:   – „Duodama interviu New York Times, psichologė Anita Gadhia-Smith pažymi, kad žiaurumo įtaka psichikai individualus dalykas, tačiau daugumai mūsų labiausiai tikėtini du efektai. Viena vertus, tai jautrumo sumažėjimas, iš kitos pusės – stiprėjantis pažeidžiamumo ir bejėgiškumo jausmas.”   – „Kuo daugiau neigiamų siužetų žmogus stebėjo, tuo stipriau buvo veikiama jo psichika. Tokia įtaka labiausiai paveikė ekstravertus. (…) Šių simptomų pasireiškimo stiprumas irgi tiesiogiai priklausė nuo naujienų žiūrėjimo trukmės.”   – „(…) galinčius matyti necenzūruotus… Skaitykite toliau

Apie Jaunaties sėją ir derlių

  By ,

Šiandien gavau laišką iš EŽD eksperimento dalyvės – tokiais laiškais noriu pamosuoti prieš nosį didžiausiems skeptikams, kurie sako, „svajok nesvajojęs, norėk nenorėjęs, niekas nesipildo…” – broleliai, o ką jūs į tai: „Susiradau žinutę FB paskyroje, kada Jums rašiau padėką už tai ką rašot, už tai, kad rašot. Dėkojau už jaunaties pratimų aprašymą. Tos mano žinutės data – 2014-08-25. Turėjau nuostabų laiką ir jausmą vizijoje. Šiandien yra 2016-07-04. Ta vizija tapo realybe 🙂 Taip, praėjo beveik 2 metai, bet palaukti vertėjo 🙂 Prisisvajojau tiesiogine to žodžio prasme 🙂 Namukas savo forma, dydžiu, spalvomis yra lygiai toks, kokį mačiau ir aprašiau. Kiemas, vartai, įėjimas, koridorius, virtuvė, kuriais vaikščiojau vizijoje – viskas taip ir išsipildė! Ir erdvė aplink, pieva ta pati…. Smagu vakare stebėti gandrą, braidantį po kiemą, skaičiuotis gandriukus lizde, stebėti šeimynos gyvenimą, pasilabinti su kaimynų šunimis, net išlaisvinti daržą nuo piktžolių smagu :)) Aišku, po jaunaties pratimo sekė dar ir kitos… Skaitykite toliau

Kai atsisakyti reiškia atrasti: tvarkymosi maratonas su Marie Kondo

  By ,

Pirmiausia tokia įnirtingo tvarkymosi manija užsikrėtė viena mano draugė. Po to sykį viena seminaro dalyvė paklausė, ar aš dar nebandžiau. Tuomet kita mergina po Nuostatų keitimo dirbtuvių, jau dalyvaudama nuotolinėje Nuostatų keitimo praktikoje, atsiuntė man knygos nuorodą. Galiausiai įbėgusi į knygyną beveik įsirėmiau nosimi į knygų apie tai rietuvę. Ir tada supratau: metas. Pati Visata man sako, kad turiu šito imtis, ir sako jau tiek sykių. Reikia klausyti, nes paskui pasakys garsiau. : ) Taigi. Kultinė japonų autorė Marie Kondo siūlo unikalią namų tvarkymo, o tiksliau – daiktų pertekliaus atsisakymo sistemą, visame pasaulyje įtraukusią jau milijonus žmonių. Neaprašinėsiu pačios sistemos: kaip autorė, gerbiu kitų sukurtus dalykus ir siūlyčiau įsigyti knygą (ji pasirodė ir lietuviškai), jei norite iš pagrindų pertvarkyti namus, visam likusiam laikui pakeisti požiūrį į daiktus, o drauge – išjudinti užsistovėjusią gyvenimo tėkmę: kad atsikratant senienų į namus plūstelėtų gaivos ir permainų, lemiančių sėkmę. Autorė yra griežta (tą aš mėgstu), o tvarkymosi seansai vyksta labai įdomiai. Nemeluosiu, kad lengvai.… Skaitykite toliau

Trumpa apklausa: apie akmenį su skylute

  By

Rengiu tekstą apie tai, kaip susiję šie procesai: panorėti / patikėti / pastebėti. Pasirinkau patyrinėjimui tokį nekasdienį ir nedažną objektą kaip jūros ar ežero pakrantėje rastą akmenį su skylute. Užpildykite šį trumputį klausimyną (NET jei nesate radę nė vieno akmens su skylute per visą gyvenimą – iki šiol), ir prisidėkite prie informacijos rinkimo. Jei nepamenate tikslaus rastų akmenų su skylutėmis skaičiaus, nurodykite, Jūsų manymu, artimiausią galimą skaičių (galima rinktis ir nulį): http://goo.gl/forms/XKHyberOHCKIKsHG2 Atsakymus ir jų sąsajas ketinu apžvelgti gausiai iliustruotame tekste šiame puslapyje, www.ilzes-dirbtuves.lt. : ) AČIŪ! Skaitykite toliau

Apie rašymą kaip terapiją

  By ,

Labai mėgstu gerus klausimus. 🙂 Žurnalistė Rasa Derenčienė, rengdama temą žurnalui „7 dienos”, pakvietė atsakyti į kelis tikrai įdomius jos klausimus: pažvelgti į tekstus iš poetės perspektyvos. Tuo metu kaip tik buvau pakeliui į tarptautinį literatūros festivalį Portugalijoje – klausimus atsakinėjau oro uoste, auštant, tykiai gerdama kavą, ir, tiesą sakant, seniai taip mėgavausi taikliais klausimais ir lengvai gimstančiais atsakymais. Ilze, esi sakiusi, kad eilėraščius rašai nuo vaikystės. Gal pameni, kaip radosi tas rašymo impulsas? Kas tada tave įkvėpė, pastūmėjo? Ar pameni savo pirmajį eilėraštį? Tą eilėraštį pamena mano mama, nes pati buvau dar labai, labai maža. Paguldyta pietų miego, nuobodžiavau ir pradėjau pati sau pasakoti eilėraštį: “trū tū tū, trū tū tū, miega vaikas po pietų”. Vėliau vieną žiemos vakarą pradėjau kitą tekstą: “naktis temtis, iš lempų sninga…” O pradinėje jau rašiau ilgus eiliuotus tekstus. Manau, didžioji dauguma jų atsirado iš gyvenimo grožio pajautimo. Dalis tekstų gimė kaip pokštas, nes… Skaitykite toliau

Tu esi daugiau

  By ,

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos mokyklose sutikau labai daug paauglių, iki skausmo susitapatinusių su savo pažymiais, būsimais egzaminais, mokytojų ir tėvų viltimis ar atviru spaudimu „būti geriausiu”. Buvo merginų, kurios man prisipažindavo miegančios tik po 4 valandas, kad „turėtų geriausius rezultatus”, merginų, kurioms su begaline įtampa dėl pamokų prasidėdavo valgymo sutrikimai, imdavo trikti menstruacijų ciklas, krikti nervai. Aš manau, kad „būti geriausiu” ir „geriausi rezultatai” yra mūsų dienų prakeiksmas. Esu sutikusi žmonių, kurie gal ir turėjo tuos „geriausius rezultatus”, tačiau, deja, daugiau neturėjo nieko – jie gebėjo kalbėti ištisomis citatomis, vardinti datas, pyškinti iškaltas teoremas, tačiau paklausti, ką PATYS galvoja apie vieną ar kitą dalyką, jie pritrūkdavo žodžių. Tiesiog užsikirsdavo. Jie priminė mašinas, atrajojančias daug sykių nurytą ir pervirškintą informaciją – mašinas, taip ir neišmokusias mąstyti savarankiškai, suvokti ir įvardinti savo jausmus, kalbėti apie savo vertybes, ginti savo poziciją. Mašinas, kurios sutrikdavo, gavusios tokią užduotį pirmą sykį per dvylika iš… Skaitykite toliau