Dar, dar ir dar sykį – atrodo, kad visas pasaulis bunda ir blaivosi iš stipraus apsinuodijimo neigiama informacija. Visame pasaulyje pasigirsta vis daugiau balsų, sakančių: mums to nereikia, tai labiau kenkia nei padeda, tai labiau griauna nei kuria. „Kokią įtaką organizmui daro blogos naujienos žiniasklaidoje?” (dėkui už nuorodą Mildai G.) – šios citatos greičiausiai bus puikus paaiškinimas tiems, kas pailsėję nuo negatyvo ar bent jau stipriai sumažinę jo jaučiasi kur kas geriau, nei prieš tai:
– „Duodama interviu New York Times, psichologė Anita Gadhia-Smith pažymi, kad žiaurumo įtaka psichikai individualus dalykas, tačiau daugumai mūsų labiausiai tikėtini du efektai. Viena vertus, tai jautrumo sumažėjimas, iš kitos pusės – stiprėjantis pažeidžiamumo ir bejėgiškumo jausmas.”
– „Kuo daugiau neigiamų siužetų žmogus stebėjo, tuo stipriau buvo veikiama jo psichika. Tokia įtaka labiausiai paveikė ekstravertus. (…) Šių simptomų pasireiškimo stiprumas irgi tiesiogiai priklausė nuo naujienų žiūrėjimo trukmės.”
– „(…) galinčius matyti necenzūruotus smurto vaizdus, šio fenomeno destruktyvumas irgi veikia: jiems pasireiškia nerimas, psichologiniai ir socialiniai sutrikimai, somatizacija (kūniškų simptomų pasireiškimas, susijęs su neigiamomis emocijomis), depresija ir didesnis potraukis alkoholiui.”
– „(…) prastos naujienos daro įtaką ir mūsų pačių požiūriui į aplinkinį pasaulį: nerimaudami ar nusiminę, mes pasąmoningai nusiteikiame nemaloniems įvykiams ir netgi į neutralius įvykius reaguojame kaip į negatyvius. Taip atsiduriame užburtame rate.”
– „(…) traumuojantis naujienų poveikis labiau pasireiškia tiems, kas ir šiaip labiau linkęs į depresiją, nerimą ir prislėgtą nuotaiką.”
Visas straipsnis „Kokią įtaką organizmui daro blogos naujienos žiniasklaidoje?” yra čia, puslapyje Psichika.eu. O štai čia galite rasti, spėju, verstinio straipsnio šaltinį ir didesnį The New York Times straipsnį šia tema – su psichologų patarimais, kaip elgtis, augant nerimui dėl nuolatinių pranešimų apie nelaimes. (Straipsnis neturintiems The New York Times prenumeratos taip pat yra ir čia.)
Pabaigai – optimistiška gaida: mano subjektyviu vertinimu, būtent tie – jautrieji, prislėgtieji, labiausiai lyg skęstantysis vandens pririję svetimų nelaimių, patiria didžiausią „informacinės dietos” naudą. Naujausioje EŽD eksperimento grupėje pasirinkimą „Jaučiu, kad stipriai sumažėjo depresijos simptomų / nerimo epizodų / panikos atakų” jau pažymėjo virš 27 procentų žmonių, šiuo metu baigiančių devynias savaites.
27 procentai. Be medikamentų, be individualios ar grupinės terapijos, be relaksacijos pratimų ir meditacijos pamokų, be akupunktūros, „tikrų” atostogų, masažo, baseino ir t.t. – TIK sumažinus aplinkos destrukcijos triukšmą – TIK perjungus žinias, TIK anksčiau išjungus naujienų portalą, TIK paspaudus „unfollow” agresyviai FB žvaigždei, TIK vieną kitą sykį anksčiau baigus telefoninį pokalbį su pagiežą pilstančia giminaite ar svetimas paklodes uostinėjančia bičiule.
TIK sumažinus negatyvo kasdienės informacijos lėkštėje.
Čia – kitos grupės apklausos atsakymai. Dalyviai vertino savo būseną prieš EŽD eksperimentą ir po jo – akivaizdu, kad vos dviejų mėnesių trukmės atostogos nuo negatyvo, sąmoningiau stebint ir dozuojant gaunamą bei skleidžiamą informaciją, labai stipriai pagerino bendrą būseną:
Tai jokiu būdu nereiškia, kad devynios savaitės „informacinės dietos” yra medikamentų ar terapijos alternatyva. Tačiau tai neabejotinai reiškia, kad žmonės, kurie jaučiasi prastai, galėtų jaustis kur kas geriau išties pakeitę ne tiek ir daug. O tie, kurie jau gauna specialią pagalbą – galėtų dar pagerinti savo būseną nieko labai ypatingo nedarydami, tik pritildydami vieną kitą negatyvą transliuojančią priemonę (ar burną) savo aplinkoje.
Darsyk – dieta veikia tik tiems, kas jos laikosi. Informacinė dieta veikia taip pat.
Norėtume į naujausią grupę registruoti tik tuos, kurie yra nusiteikę devynias savaites atsisakyti mažesnių dalykų vardan didesnių: