Kategorija: Kūrybinis rašymas

Kaip aš pirmąsyk skridau lėktuvu, arba kūrybinio rašymo pamoka

  By ,

Na va, pirmą sykį gyvenime skridau lėktuvu. Ir baisu, ir žavu kažkaip buvo viduj. Maniau, kad sėdėsiu prie lango. Atėjau, ir pasirodo, mano vieta ne prie paprasto lango, o prie atsarginio išėjimo (kuris irgi su langu). Stiuardesė kažką angliškai man sakė, nesupratau, nes labai jaudinausi ir nelabai moku angliškai, bet rodė į šituos paveikslėlius. Iš pradžių pamaniau, kad turiu tik pažiūrėt šiuos nurodymus. Bet kai jos pačios ėmė lėktuve dėtis ir pūsti gelbėjimosi liemenes, atseit imituodamos gelbėjimąsi, ir vėl kažką pasakė apie tą mano atsarginį išėjimą, pagalvojau, reikia ir man padaryt ko paveikslėliuose prašoma, kaip ir jos kad mieruojasi tas liemenes pagal paveiksliukus. Na ir padariau viską, kaip čia buvo parodyta. Nuleidau, numečiau, atidariau, patraukiau, išmečiau į lauką. Nesupratau, ko visi taip pyko, nes tikrai padariau kaip parodyta, pagal eiliškumą. Tada mus visus kažkodėl persodino į kitą lėktuvą. Burnojo labai žmonės, sakė vėluosim. Kitam lėktuve man jau nieko nereikėjo daryt… Skaitykite toliau

Žmonės – kaip pieštukai: kuo dažniau krenta, tuo dažniau lūžta

  By ,

Rinkdama nuo stalo spalvotus pieštukus po piešimo, staiga prisiminiau tokį dalyką. Vaikystėje puikiai žinojom (gal pradinėj taip paaiškino, o gal tėvai pamokė), kad kai numeti pieštuką ant grindų, jo šerdis skyla. Kuo dažniau mėtai – tuo daugiau sykių įtrūksta pieštuko šerdis. Ir tada, po kurio laiko, piešiant pieštukas ima ir nulūžta. Žinoma, pieštukas gali nulūžti tiesiog spaudžiamas į lapą, ir vis tik – dažnesni būdavo tie mįslingi užlūžimai, kai spalvini spalvini ir šast – iškrenta spalvotos šerdies gabaliukas. Tada reikia drožti. Tuomet pamanau, juk žmonės – kaip pieštukai: kuo dažniau patys krenta žemėn ar kuo dažniau mėtomi kitų, tuo dažniau kažkas skyla jų viduje, kažkas įtrūksta. Išoriškai to gali ir nematyti – lygiai kaip ir ką tik numestas pieštukas atrodo sveikas, kai keli jį nuo žemės. Tiesus, malonaus medžio, jei naujas – tai dar net blizgantis, išoriškai sveikut sveikutėlis pieštukas. Tačiau viduje jis ką tik įtrūko ir vieną dieną dėl… Skaitykite toliau

Keli reklaminiai skelbimai – ieškantiems darbščių darbininkų

  By ,

UAB „Bebradirba” greitai ir kokybiškai atlieka darbus jūsų kieme jums nežinant. Medžių pjovimo, vertimo, apdirbimo ir nužievinimo darbai ištisus metus. Paslaugos nemokamos, darbštūs savanoriai atvyksta į darbo vietą savo transportu jiems patogiu metu jums nesant namie, medieną išsiveža (jei spėja). Pastabas galite išsakyti kokybės telefonu. **** Vargina medžių gausa sodybos kieme? Pabodo įprasti medžiai? O gal sklypą apžėlę krūmai? UAB „Bebradirba” lengvai įveiks šiuos sunkumus. Atsiliepimų jau nestokojanti brigada su šauniuoju prarabu priešaky atvyks, išsimatuos, supjaus, nužievins, susmulkins ir nugenės viską, kas atsikišę. Ekologine filosofija gyva įmonė taip pat ruošia malonius siurprizus gamtos mylėtojams: mažųjų laukia šmaikščios šakomis užmaskuotos pragarmėlės, o didieji plaukdami baidarėmis galės galynėtis su žavingomis užtvankomis. UAB „Bebradirba” – kokybė, greitis, natūralumas. Kokybiškai atliktų darbų nuotraukas pridedame. Įsitikinkite patys! Skaitykite toliau

Lietuvos miškuose siaučia retam pažįstamas sparnuotas monstras: vaizdai šokiruos!

  By ,

Įsivaizduoju klikbaitines portalo antraštes, pagal klikbaitiškumą: „Lietuvos miškuose siaučia retam pažįstamas sparnuotas monstras: vaizdai šokiruos!” „Vasarotojai pritrenkti: rado išniekintą pušynėlį (nuolat atnaujinama)” „Jaunų ūkininkų sodybą nusiaubė svečias: pamatyk nuotraukas pirmas!” Iš tiesų neseniai socialiniame tinkle įkėliau tokią nuotrauką: Ir prirašiau: Čia dar vienas gamtos stebuklas. Trisdešimt metų Žemėje nugyvenau nežinodama tokio dyvo, ir tik prieš kelerius metus išsiaiškinau. Žodžiu, mūsų pačių sodintam pušyne vis matydavau šiškų (liet. kankorėžių), suverstų vienon krūvon. Maniau, tėvai. Ale kodėl jie tas šiškas vienan daiktan vis sudeda? – ėmė rastis smalsumas kažkurią vasarą. Galop užklausiau. – Ilze, ČIA PAUKŠČIAI! Čia paukščiai taip padaro! – Nu baikit bajerius, – sakau. – Kodėl jie turėtų tas šiškas nešt į vieną vietą? Tipo TVARKOSI? – Ilze, jie įspraudžia šišką į medžio žievę, kad tvirtai laikytųs, ir išlesa, kas ten jiems skanu. – A cha cha cha! – labai juokiausi. – Ta prasme, gi ne balandžio pirma! – Pažiūrėk pati!… Skaitykite toliau

Kūrybinio rašymo praktika – vakar

  By ,

tebūnie paslaptis – gal aš mėlyna kovo naktis – ir gal nieks negirdės kaip lyg vėjas ateisiu tavęs tarp žibintų lėtai – per mieguistas Žvėryno gatves ir per snaudžiantį parką – kur vien inkilų kuždesys   tebūnie paslapčia – kaip kaštonuos pakibus delčia buria Žemei iš delno pavasarį – jis prasidės su lakštingalos ašara po pirmutinės liūties ir į žmones žiūrės žalios akys iš miško – kaip čia   tebūnie neramu – liūdesys juk neturi namų kaip kasmet jis bastysis ilgai ir kažkur valkataus kol kiti jį jaukinti pradės ir galiausiai priglaus pavadins jį savu ir augins ligi metų kitų   tebūnie taip trumpai – lyg vaikų paleisti aitvarai – dienos plakas ore – bet vėliau jas po vieną pames – –   ir prie mėlyno lango tu klausi ir klausi savęs ar pavasarį šį – – ar gyvenimą šį – – iš tiesų ar tikrai gyvenai Skaitykite toliau

Keli efektyvūs triukai kūrėjams: pradedantiems

  By ,

Man tenka dalyvauti įvairiose iniciatyvose, kur susiduriu su pradedančiais kūrėjais. Kartais mane kviečia į kūrybos vertinimo komisijas, kartais – pasidalinti įžvalgomis, kartais – dėstyti kūrybinį rašymą ir kūrybinio mąstymo principus paaugliams, mokytojams, įmonių ir organizacijų darbuotojams. Aš linkiu, kad mūsų šalyje būtų kuo daugiau kūrybiškų žmonių, pačiose įvairiausiose srityse kuriančių kokybišką turinį, originalius sprendimus ir pridėtinę vertę sociumui. Tad sugalvojau pasidalinti vienu kitu universaliu dalyku su savo skaitytojais. Keli efektyvūs triukai pradedantiems kūrėjams yra tai, ką būčiau pati norėjusi sužinoti prieš daug metų. Taigi. Jei norite kurti lengviau, sklandžiau, kokybiškiau ir su didesniu džiaugsmu… PADOVANOKIT TYLOS SAVO AUSIMS.   Vien atsiriboję nuo pasaulio triukšmo, užmezgame tikresnį, gilesnį ryšį su savimi, geriau „girdime” tai, kaip jaučiamės, ką galvojame. Kūrybinius impulsus – taip pat. Kartais man tenka pasakyti: – Sorry, arba išjungiam šitą death-metal’ą, arba einu užsidarysiu kitame kambary. Aš negaliu rašyti, jei muzika, griaudinti išorėje, nesutampa su atėjusio teksto ritmu. Kartais muzika man padeda rašyti, tačiau… Skaitykite toliau

Jau antrąsyk šiemet viešiu Londone kaip autorė

  By ,

Dievinu Londoną. Esu praleidusi ten porą labai gražių dienų mums keliaujant į Pietų Ameriką, o šiemet Londoną lankiau jau ne kaip turistė, o kaip literatūros autorė. Pavasarį viešėjau legendinėje Londono knygų mugėje – Lietuvos kultūros institutas pasirinko pristatyti mano vertimus, su kolegomis plunksnos broliais iš Estijos ir Latvijos dalyvavau poezijos skaitymuose pačioje mugėje ir specialiame Baltijos šalių vakare. Tam tikra prasme esu Londone ir dabar. Čia vyksta poezijos knygų mugė, kurioje vieši mano naujasis leidėjas Lawrence Schimel ir jo leidykla išties turbūt poetiškiausiu mano girdėtu pavadinimu – A Midsummer Night’s Press. Jų stende yra ir nauja, šviežutėlė poezijos rinktinė anglų kalba „Caravan Lullabies”, kurios autorė esu. 🙂 Rinktinės vertėjas – geriausiu metų vertėju neseniai paskelbtas, unikalią poetinę klausą turintis JAV lietuvis Rimas Uzgiris. Projektą rėmė ir mane kaip autorę globojo šaunusis Lietuvos kultūros institutas, nuėmęs nuo pavargusių mano pečių visą vadybos naštą. Ir štai: Žavingasis fotomodelis su mano knyga – lietuvių… Skaitykite toliau

Metas atsisveikinti, metas pasisveikinti

  By ,

Tai – tradicinis Naujųjų išvakarių tekstas, kuriuo dalinuosi su savo skaitytojais. *** Staiga Tavo viduje pasidaro tyku, ir suvoki, kad tuoj reiks atsisveikinti. Dar vieni Tavo metai lyg neregimas milžinas stoviniuoja prie išėjimo. Šis nematomas, tačiau tankų, kone apčiuopiamą energijos kūną turintis džinas suverptas iš Tavo gyvenimo nutikimų, kurie vyniojosi iš tikimybių lauko lyg raumenų atplaišos ir nematomomis rankomis buvo lipdomos ant šio milžino skeleto. Pažiūrėk, koks šiandien jis didelis ir stiprus – jo glėbyje jautiesi lyg kosminėse įsčiose. Šiandien Tavo džino kojos suaustos iš visų Tavo nukeliautų kelių, džino rankos sutvirtėjusios nuo visų darbų, Tavo padarytų per dvylika mėnesių, nuo visų Tavo rankos paspaudimų, visų apsikabinimų ir paglostymų. Džino nugara plati kaip siena – ji išlaikė visus darbus, kuriuos kroveisi, nes Tavo milžinas Tau nežinant visą laiką tykino greta, kraudamasis Tavo reikalus ant savo pečių. Taip, šiandien dar vienų Tavo metų džinas yra pavargęs ir jau turi kuprą. Greičiausiai… Skaitykite toliau