Rugsėjo pirmąją padariau tai, ką jau buvau padariusi prieš porą metų – išsitryniau FB telefone.
Pamažėl pajutau, kad ir iš kompo tikrintis FB nebesinori – kaskart prisijungus ima tiesiog dusinti kaugė laiškų. Nesinori – ir nesijungsiu, pamaniau.
O dangau, koks geras tai buvo sprendimas. O dangau, kiek daug per šį vieną mėnesį nuveikiau savo viduje ir savo gyvenime. Kiek sprendimų priėmiau, kiek slėgusių situacijų išrišau, kiek biurokratinių kebeknių išnarpliojau, kiek atsakomybės sugebėjau sugrąžinti kolegoms, kiek keliavau, kiek buvau gamtoje, kiek ilsėjausi, kiek vaikščiojau, kiek plaukiojau baseinuose ir kiek sykių buvau pirtyje. 🙂 Kiek dėmesio ir energijos galėjau skirti labiausiai apleistoms, pamirštoms savo gyvenimo sritims. Kiek rudens tonų ir pustonių galėjau pastebėti atsivėrusioje tykumoje. Kokią dozę malonumų, įspūdžių, gerų patirčių, netikėtų susitikimų, kokybiškų pašnekesių gavau. Kiek Lietuvos pamačiau – tiek, kiek turbūt nemačiau per kelerius pastaruosius metus.
Tai buvo spalvingiausias, derlingiausias ir galbūt, po ilgo laiko, ramiausias mano rugsėjis ever, nepaisant didžiulio informacijos srauto dėl poezijos festivalio Niujorke ir kitų su užsienio šalių projektais susijusių susirašinėjimų, nuo kurių pabėgti aš nebegaliu.
Bėda viena – nebūdama FB, „pamečiau” kontaktus merginos, su kuria susipažinome autobuse aną savaitę. Prisijungusi po tiek laiko matau šūsnį nepažįstamų žmonių requestų, o jos – ne, ir vien pagal vardą rasti negaliu. Tačiau tikiu, kad mes dar susitiksim. 🙂
Nuotraukoje žemiau – Lajų takas Anykščiuose, pranokęs mano lūkesčius tūkstanteriopai. Taip ilgai laukiau, kol „atsiras laiko” jį aplankyti, ir galiausiai aš tiesiog sukūriau to laiko – tam, ir daugeliui kitų dalykų.
Jei kažkam iš jūsų nuolat „trūksta laiko”, jei „kažkaip nelieka energijos” tam, kas svarbiausia (ar tai ne keista?), jei įtariate, kad jūsų gyvenime yra kažkokia juodoji skylė, siurbianti ir laiką, ir energiją – ieškokite tos skylės ir ją užkiškite. 🙂
Gal kažkieno atveju tai irgi bus FB, gal kažkam tai bus destruktyvus ryšys, kuris iš pažiūros atrodo kaip „draugystė”, gal kažkam tai bus negatyvus vidinis dialogas, suėdantis visą gyvenimo džiaugsmą, ar pernelyg lengva ranka išdalinti „gerų darbelių” įsipareigojimai, lyg dėlės mintantys jūsų gyvastimi – kas tai bebūtų, ieškokite, raskite ir išspręskite tai.
Patikėkite, laikas ir energija, kuriuos atgausite, yra to verti.
