Kaip gimsta išsipildymai: įkvėpimui ir priminimui, kaip tai veikia


Sako, niekas taip neįkvepia, kaip kitų, kažką iš esmės pakeitusių savo gyvenime, istorijos. Jei būčiau nors truputį labiau disciplinuota, skelbčiau jums tokias istorijas kasdien. Deja, dažnai tiesiog fiziškai pritrūksta laiko „išžvejoti“ iš pašto dėžutės kažką konkretaus tai minčiai, tai dienai… (O kartais laiko turiu, bet darau labai svarbų darbą – kuriu kačių komiksus.)

Vis tik parengiau šį tekstą – tiems, kieno santykiai su darbais ir pinigais pašliję, tiems, kas lindi skolose ar nuoskaudose, tiems, kas nori naujo darbo, bet bijo net CV išsiųsti, ar mano, kad gyvenime „reikia lipti per kitų galvas“ (o jie to negali ir nenori). O labiausiai – tiems, kurie „daug žino, bet nieko nedaro“. Šįsyk – kelių istorijų kvintesencija su trumpais mano palinkėjimais skaitytojams. Visas šias mini istorijas vienija žmonių apsisprendimas dirbti su vidinėmis savo nuostatomis ir jas keisti savo naudai – vaduojantis iš negatyvių įsitikinimų ir kūrybiškiau žvelgiant į gyvenimiškas situacijas:

 

„Jautresni aplinkiniai pastebi mano vidinę ramybę, nors man jos ir anksčiau nestigo, tačiau aš žinau, kad išmokau pakovoti už savo nuomonę, savo intelektinį kuriamą produktą, ir savo naujas nuostatas. O man labiausiai “pasitarnavo” Gausos ir Stygiaus filosofija – dabar atrodo, nieko nepakeičiau, net nuostatos nespėjau pakeisti, o pinigai lanko mane visokiais tikėtais ir netikėtais būdais… Pirmasyk gyvenime turiu santaupų.“

 

PRADĖKIT TURĖTI SANTAUPŲ! Nesvarbu, kiek Jums metų – pradėkite šiandien. Santaupos ištiesia žmogaus nugarą, tada nuo jo lyg vanduo nuo žasies „nuvarva“ visokie agresyvūs užsakovai, žeminantys darbai, slogūs, neadekvatūs darbiniai santykiai.

Santaupos tvirtina vidinį stuburą ir saugo nuo „darbo iš reikalo“ (ar juoba „darbo iš bėdos“). Turėdamas nors truputį santaupų, žmogus lengviau atsipalaiduoja. Atsipalaidavę pradedame į savo gyvenimus traukti visiškai kitos kokybės situacijas, idėjas ir galimybes, nei amžinai įsitempę ir spinduliuodami baimę bei nepriteklius.

Atsidėkite, kiek galite. Jei negalite daugiau – atsidėkite mažiau. Tačiau atsidėkite – nors truputį – jau šiandien.
Jei patogiau taupyti grynais – taupykite grynais. Jei patogiau atsidaryti papildomą banko sąskaitą – atsidarykite ją. Tačiau priimkite sprendimą ir veikite.

Užduokite naują natą jau dabar, šią akimirką.

***

„Pasigailėjau, kad šios praktikos neradau prieš kokius 7 metus, nes šiomis dienomis būčiau pilnai apsirūpinusi.“

 

LIAUKITĖS GAILĖTIS! TAČIAU PRADĖKIT KAŽKĄ NAUDINGO DARYTI JAU ŠIANDIEN! Niekada nesigailėkite, kad kažko nedarėte vakar, užvakar ar nuo mažens, bet pradėkite daryti jau šiandien. Gailestis veda į niekur, darymas veda į kitokį rytojų. Galima ilgus dešimtmečius save plakti už tai, ko nepadarėme, o galima ilgus dešimtmečius nuo dabar rinktis daryti tai, kas naudinga – asmeniui, jo šeimai, jo sveikatai, jo materialinei gerovei, jo emocinei sveikatai.

Kad ir kokį patobulinimą esate savo gyvenimui sugalvoję – liaukitės jį atidėlioti, liaukitės gyventi iliuzijoje „kaip bus, kai bus“, liaukitės nukėlinėti geresnę gyvenimo kokybę „kada nors“. Priimkite sprendimą veikti – ir priimkite jį dabar. Ir pradėkite veikti šiandien.

Net jei tai bus „tik“ ilgesnis pasivaikščiojimas gryname ore – rezultatus netruksite pajusti.

***

 

„Trumpai tariant praktikos rezultatas toks, skolų sumažėjo per pusę, dar po 6 mėnesių mes jų nebeturėsim.“

 

KELKIT SAU TIKSLĄ IŠSIMOKĖTI SKOLAS! Nepasiduokite visuotinai formuojamai nuomonei, kad gyventi lindint skolose ir visą gyvenimą jas mokėti yra „norma“. Normas sukuriame sutikdami. Aš atsisakiau sutikti, kad skendėjimas skolose ir kredituose yra norma, kad darbą ir algą prarasti kasdien bijantis žmogus gali sėkmingai funkcionuoti kūrybine ir dvasine prasme. Aš nenorėjau tokio gyvenimo ir jo atsisakiau. Ir gyvenu gyvenimą be skolų. Tai yra vienas kertinių dalykų, kuriančių mano gerą savijautą ir vidinę laisvę.

Kviečiu ir jus vaduotis iš tokio pasaulėvaizdžio, kuriame skolos yra „savaime suprantamas dalykas“. Jei jų turite – kelkite sau tikslą jas grąžinti. Jei tai atrodo neįmanoma, negalvokite kol kas nei apie būdus, nei apie detales – tiesiog išsikelkite sau tokį tikslą. Dabar, šią sekundę. Išsikelti tikslą juk nieko nekainuoja. O gerai suformuluotas tikslas gyvenime pakeisti gali labai daug.

***

 

„Rodos, per tas savaites nulipdžiau save iš naujo. Ir šiandien aš tikrai kitokia… Tai daugiau nei tik biologinio fakto konstatavimas, tai tikras pojūtis ir tikra savijauta. Ilze, kur tu buvai, kai buvo man 16?“

 

Nežinau, kada tai buvo, bet jei PRIEŠ 16 METŲ? Tada aš pati buvau nelaiminga, kompleksuota, sociofobiška, depresyvi paauglė, ir turėjau dar suvalgyti pūdą druskos ir išsrėbti nemažą karminio š… dubenį, kad šiandien galėčiau su jumis dalintis dalykais, kurie tikrai veikia. Viską, kuo dalinuosi, esu išbandžiusi „ant savęs“. Todėl ir galiu pasakyti: veikia tai, ką veikiame mes.

Tačiau prieš 16 metų tikrai negalėjau padėti niekam kitam.
Tuomet negalėjau padėti net sau.

Tad neklauskime vieni kitų, kur buvome prieš dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų. Klauskime savęs, kur norime būti po metų, penkerių ir dešimties. Geri klausimai traukia gerus atsakymus. Geri atsakymai tampa nauju adresu mūsų gyvenimo GPS’e.

***

 

„Rezultatas – iš 3 įmonių mane dirbti pakvietė net dvi. (…) Maža detalė – be įvairių pliusų, kurie lėmė, kad pasirinkau vieną iš įmonių, mano pasirinktoji idealiai atitiko mano vizualizacijas, kurtas tik gavus pirmą NKP užduotį:)“

 

SVAJOKITE! Svajokite, svajokite, svajokite, ir darykite tai sąmoningai – nepalikite to atsitiktinumams, ir nepalikite vietoje svajonių tuščio vakuumo – neleiskite kitiems privaryti jums į galvas svetimų svajonių, svetimų programų, nors norinčių tikrai bus.

Gryninkite savo svajones, maitinkite jas ir regėkite jas išsipildant.

***

 

„Labai padėjo susistyguoti ir kai kuriuos jau žinomus ar girdėtus dalykus sudėjo į naudingą praktiką, kuri davė puikių rezultatų.“

 

MES LABAI DAUG ŽINOME, BET LABAI MAŽAI DAROME. Nuolat kaupiama, bet nenaudojama informacija slegia, sekina, ir tikrai neatneša jokios naudos, net priešingai – nes kuo aiškiau žinome, ko nedarome ir kaip tai galėtų pakeisti mūsų gyvenimus, tuo labiau pykstame ant savęs, kitų ar aplinkybių.

Aš kviečiu pradėti taikyti tai, ką daugelis „kažkur girdėjo“, intuityviai nujaučia ar yra skaitęs – tačiau mano kvietimas nėra rasotom rožėm padabintas, aš kviečiu tai daryti pasitelkusi aiškią struktūrą ir konkrečius autorinius pratimus.

***

„Anksčiau, kad pasiekčiau tikslą, reikėdavo brautis alkūnėmis. O mano ramus būdas man to daryti neleisdavo. Atrodo, rašai, darai, stengiesi, bet rezultato, kaip nėra, taip nėra. Dabar gi, atrodo viskas vyksta savaime.“

 

VIENAS BAISIAUSIŲ MITŲ, su kuriais teko kovoti man pačiai ir kurį girdėdavau nuo vaikystės – kad kažko pasiekti, kažką sukurti žmogus gali tik „braudamasis alkūnėmis“ ir „lipdamas per kitų galvas“. Melas – nežinau, kodėl nuo mažens esame maitinami tokiu melu, tačiau tai tikrai melas.

Begalė žmonių nė nepabando įgyvendinti savo idėjų vien dėl to, jog tiki, kad „reikės lipti per kitų galvas“ (kas šiaip jau yra koktu, o tykaus būdo žmogui – ir tiesiog neįmanoma). Tačiau paklauskite savęs, kiek pažįstate laimingų, išsipildžiusių, klestinčių žmonių, kurie lipo per kitų galvas?

Dabar apstu „įtakos darymo“, „pavaldinių valdymo“, „galios pozų“ ir net „vyrų perminkymo iš liurbio į genijų“ kursų.

Tačiau didžiausi mūsų laimės priešai slypi mūsų viduje, ne išorėje. Vietoje brovimosi alkūnėmis, agresyvaus kitų „valdymo“ ir lipimo per galvas aš siūlau atsigręžti į savo vidinių demonų – baimių, ydų, silpnybių – dresavimą. Atpažinti ir nugalėti vidinį žvėrį – išankstinį negatyvų nusistatymą, seną nuoskaudą ar salsvą iliuziją – yra viena svarbiausių kovų, kurias galima laimėti. Ir pergalė, duodanti didžiausią grąžą.

Visos tekste buvusios citatos – tai atsiliepimai žmonių, kurie skyrė truputį gyvenimo laiko ir truputį dėmesio savo pačių santykiui su materija, dalyvaudami NKP. Aš nieko jiems nebūriau, nevaliau čakrų, netryniau krištolinių rutulių, nesiūliau jiems kosminių energijų subalansavimo virgulėmis. Viso labo pasidalinau tuo, ką išbandžiusi esu. Paprastais, žemiškais, konkrečiais dalykais.

Paskutinė iki vasaros Nuostatų keitimo praktikos grupė jau registruojama:
http://www.ilzes-dirbtuves.lt/nuostatu-keitimo-praktika/

Pastaruoju metu galvoju: gamta yra pilna geriausių iliustracijų viskam, kas vyksta mūsų viduje. Įsisenėję, atsiskleisti ir augti trukdantys, surambėję įsitikinimai – lyg ledas, dengiantis žemę. Negatyvus nusiteikimas kausto žmogų, noras veikti stingsta: „kam jau kam, o man tai tikrai nepasiseks“, „aš nesutverta tam ar anam“, „niekada neišmoksiu“, „niekada neišdrįsiu“… O dėmesys ir atidumas lyg pavasario saulė atšildo ir tirpdo tuos ledus. Kad po pagaliau nutirpusiu senu suplūktu sniegu, gavusios gryno oro ir šviesos, pradėtų žaliuoti ir galiausiai žydėti ten galbūt jau labai ilgai glūdinčios sėklos. Geriausios idėjos, gražiausios mintys, vertingiausios asmeninės savybės.

To ir linkiu.


Bookmark the permalink.

Comments are closed