Apie naudingų minčių derlių vaduojantis iš skolų


Įkvėpimui. Smaugiamiems skolų, tačiau norintiems iš jų vaduotis ne dar pasiskolinant. Ir ne visiškai atsisakant visų gyvenimo džiaugsmų. (Ir be magiškų “tinklinio marketingo”, “investavimo į auksą” ir kt. “verslo nuo nulio” triukų.) Apleidusiems svajones. Gyvenantiems su negatyvių įsitikinimų turinčia antrąja puse. Ir kitiems: apie naudingų minčių derlių, vaduojantis iš skolų. Tai dar vienas gyvas, gražus liudijimas, ką gali vidinis apsisprendimas, sąžiningas darbas su savimi ir savo įpročiais, kūrybiškas požiūris, atidumas savo poreikiams ir – galbūt tai užvis svarbiausia – išgrynintas noras.

Labai gera matyti, kaip žmonėms suveikia paprasti, elementarūs (galbūt pernelyg paprasti, kad apie tai pagalvotų) būdai vengti švaistymo, kopti iš skolų ir taupyti: dalykai, kuriuos labai sėkmingai taikiau ir pati, vaduodamasi iš turėtų skolų ir palikdama gyvenimą nuo algos iki algos už nugaros.

Priešingai, nei sufleruotų raginantys grąžinti skolas per sukąstus dantis, per kruvinus krumplius, paskutinius marškinius nusiplėšus, visiškai visko atsisakant”, aš kadais net pašėlusiai intensyviai “atidirbinėdama” didžiausias savo gyvenimo skolas siekiau išsaugoti gyvenimiškus džiaugsmus. O dabar kviečiu tą daryti kitus, turinčius tikslą grąžinti skolas.

Nes tikiu, kad gyvenimas gali ir turi teikti džiaugsmą net tuomet, kai taisome savo klaidas, kai keičiame senas vidines programas naujomis, ir kai turime laikinai atsisakyti mažesnių dalykų dėl didesnių, kaip kad grąžindami skolas.

Ir nieko labai dramatiško pripažinti, kad šiandieninė situacija yra tikrai ne svajonių gyvenimas. Kad kažkas dirba tikrai ne svajonių darbą. Kad gauna tikrai ne svajonių atlyginimą. Jokios dramos tame. Nes:

sukūrėm, tą ir turim


Tačiau tai, ką sukūrėm, visada galim perkurti. Netikit? Jei galėjau perkurti aš (vangi, lėta, neiniciatyvi, nedrąsi) – tikrai galite ir jūs.

Kiekvieną savaitę man plūsta įrodymai, kad labai daug kas įmanoma, jei tikrai to nori, tvirtai nusprendi ir skiri tam laiko:

 

Laba, Ilze, rašau jau gerokai po Nuostatų keitimo praktikos, bet būtinai noriu parašyti… Mano tikslas buvo pragyventi iš savo kūrybos. Prisipažinsiu iškart, šioje srityje pajudėjau nedaug, iškyrus tai, kad savo darbe atkovojau numuilintą“ priedą. Ir tai priimu kaip savo laimėjimą 🙂 Tačiau daugiau padaryti aš negalėjau, nes tikslą blokavo kitas dalykas – mano šeima turėjo skolų.

Kai užsirašiau į praktiką, mes turėjom daugiau nei 4 tūkstančius skolų, ir mėnesio gale minusinę sakaitą. Aš net nežinau, ar dirbau su savo nuostatomis, dažnai atrodydavo, kad jų net neturiu, turbūt labiau tai buvo nemaitinta, apleista sritis. Bet dalinausi labai nemažai su savo vyru.

Man net nepatogu sakyti, nes aš jaučiausi labiau dirbanti su savo vyru, nei pati su savimi, bet matyt, to ir reikėjo, nes jis tų neigiamų nuostatų turėjo tikrai. O mano galva paprasčiausiai užsipildė teigiamomis.

Trumpai tariant rezultatas toks: skolų sumažėjo per pusę, dar po 6 mėnesių mes ju nebeturėsim.

Susitaupėm nemažai, pritaikę paprasčiausią daiktų sąrašų metodą, malonias smulkmenas keitėm maloniais pojūčiais gamtoj. (…) Bet pagrindinis įvykis dėl kurio aš ir rašau… Mūsų taupomojoj sąskaitoj šiandien yra daugiau nei 4 tūkstančiai eurų. (…)

(…) šitas periodas su Nuostatų keitimo praktika buvo bandymas – “na, netikiu, bet bandysiu vistiek”. Ir turbūt pirmą kartą mano gyvenime pinigai atėjo lengvai, reikėjo tik paprašyti.

Taigi, dar sykį labai dėkinga Jums. Na kad įmetat į kažkokį sūkurį, ir viskas pradeda dėliotis kaip kaleidoskopo stikliukai į spalvotą piešinį. Ačiū, Ilze, ir geros kloties!”

 

Sąmoningai praleidžiu vietą, kaip šeima išsprendė finansines bėdas ir ką darė vaduojantis iš skolų, nes, pirma, visada saugau dalyvių anonimiškumą, ir antra, tai palieka erdvės kitų fantazijai sprendžiant asmenines situacijas.

Kitaip tariant, nenoriu skatinti tokio gajaus žmonių įpročio kopijuoti sprendimus. Kopijuoti sprendimai nebūtinai yra geriausi, o dažnu atveju – visiškai pro šalį. Savas klaidas ištaisyti galime tik perpratę, kaip surėdyta pati situacija, tik išjautę patį principą, veiksmo ir atoveiksmuo mechanizmą, o ne aklai kopijuodami kažkieno papunkčiui surašytus sprendimus. Būtent todėl visada kviečiu tyrinėti, eksperimentuoti, žaisti, stebėti, kurti, o ne kopijuoti.

Tikiu, kad jei šiandien išgyvenate nusivylimą savo finansine situacija, paieškoję tikrai rasite jums geriausią, saugiausią, kūrybiškiausią sprendimą.

PS.


O jei norite išbandyti tai, kas padėjo vaduojantis iš skolų man pačiai (ir aukščiau cituojamai mano kursų dalyvei), kas leido man paversti mėgstamą veiklą pajamų šaltiniu, bet nepaskęsti amžinų nemokamų paslaugėlių kaulytojų ir zyzlų jūroje, ir kas, išaugus pajamoms, padėjo man jas išsaugoti ir sėkmingai investuoti, užuot iššvaisčius (nors anksčiau sirgau siaubinga švaistūniškumo liga) – – nauja Nuostatų keitimo praktikos grupė darbą pradeda netrukus.

Na o dėl “sūkurio”, į kurį, anot laiško autorės, įmetu dalyvius (ar veikiau jie patys įsisuka tame sūkuryje) – išnaudokit tą “sūkurį”. Į detales čia nesileisiu, tačiau tas sūkurys tikrai svarbus. Ir tas sūkurys netrunka amžinai. Tai viena priežasčių, kodėl prašau dalyvauti kurse iškart jį įsigijus, o ne pirkalioti vieną mano praktiką po kitos, bet dėtis jas į stalčių. Praktikos stalčiuje neveikia.

Veikia tai, ką veikiame mes.

Ką sukūrėm, tą ir turim.

Tačiau visada galim tai po truputį perkurti.

Kad – kai ateis metas pjauti – mums labai patiktų tai, ką pasėjome.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.