Jūsų tekstai gali būti gyvesni, ryškesni, drąsesni, labiau įtraukiantys, originalesni ir geriau atskleidžiantys asmeninį Jūsų braižą. Naujas mano kūrybinio rašymo kursas LAISVASIS TEKSTAS skirtas būtent tam.
Turbūt keistoka prisistatyti ilgamečiams savo skaitytojams, tačiau dalis žmonių mane iš tiesų pažįsta tik kaip FB tekstų autorę, dalis – kaip autorę to, kuo dalinasi „Ilzės dirbtuvės”.
Tačiau aš esu daugiau nei tai.
Trumpa kūrybinio rašymo vieno žmogaus gyvenime istorija
Poeziją rašau nuo pradinės, autorefleksinius tekstus ir svajones – nuo šeštos klasės. Nuo studijų metų virš dešimtmečio rašiau reklaminius tekstus, šūkius, klipų scenarijus ir net reklamines dainas: dirbdama agentūrose ir kaip laisvai samdoma tekstų kūrėja.
Visą tą laiką, kasdien, kažką rašiau ir savo malonumui: kačių istorijas, pokalbių fragmentus, dienoraščius, tekstinius iššūkius, žaidimus žodžiais. Ir eilėraščius. Eilėraščiai sugulė į knygą „Karavanų lopšinės” (2011).
Sulaukusi vos dvidešimt kelerių, buvau įtraukta į kūrybiškiausių Lietuvos autorių dvyliktuką (2012), gavau ne vieną prizą už ryškiausią poetinį debiutą, ir (tiesa, reikšmingą turbūt tik rašytojų tarpe) Zigmo Gėlės premiją.
Sėkmė lydėjo ir mano prozą. Autentiško žanro knyga „Atleisk savo šefą” (dienoraštis su know-how įžvalgomis ir įstatymais) savo pasirodymo metais, 2013-aisiais, man atnešė beveik 100 000 litų.
Nors kai kurie kolegos plunksnos broliai ir labai griežė dantį dėl „Atleisk savo šefą” („kaip gera poetė galėjo taip nusiristi, kad užsiimtų komerciškai sėkminga leidyba”), mano poezija taip pat išliko vertinama: pasirodė antroji poezijos knyga „Karnavalų mėnuo” (2014), o 2016-aisiais mano poezijos rinktinė anglų kalba išleista ir JAV. Rinkinys Caravan Lullabies 2020-aisiais įvardinamas kaip vienas stipriausių verstinės poezijos pavyzdžių. Su poezija apkeliavau dešimtis literatūros festivalių Europoje ir JAV (išsamų mano literatūrinį CV galima rasti čia).
Tačiau (kad ir kaip burnojo kai kurie kolegos) man neišėjo būti tik poete. Nuolat kūriau kažką nauja ir skelbiau tai soc. tinkluose. Sulaukusi vos trisdešimt kelerių, jau turėjau dešimtis tūkstančių skaitytojų, kurie skaito mane būtent dėl tekstų, o ne dėl „žinomumo” ar galimybės pasiniauti ir pasitaškyti rudžiu komentaruose (nes prenumeratoriai mano paskyros komentuoti negali).
Nors kategoriškai atsisakau būti „influencere”, pardavinėti savo „nuomonę” už pinigus ar asmeninį gyvenimą TV laidoms bei blizgiems žurnalams, mano skaitomumas kasmet auga, mano autorinėse dirbtuvėse iššluota jau n-iolika tūkstančių vietų, o šis (pripažinkime, labai kuklus, samadielkiškas ir biednai atrodantis) mano puslapis, www.ilzes-dirbtuves.lt, 2020-aisiais šventė savo apvalų laimėjimą: tai, kad buvo aplankytas jau virš milijono kartų.
Aš visiškai neinvestuoju į formą, „paviršių”, „įvaizdį” (nekenčiu šito žodžio), tačiau kasmet turiu tūkstančius lankytojų ir pirkėjų. Net 9 iš 10 baigusių mano kursus rekomenduoja juos draugams (tikiuosi, kad rekomenduoja ne per įkyriai).
Kodėl man atsisakant „investuoti į žinomumą”, auga dirbtuvių dalyvių ratas? Nes mano kursus „parduoda” pats jų turinys. Ir viešai prieinami mano tekstai (labai ilgi, kaip šiems akvariumų žuvyčių dėmesio laikams). Ir tie tekstai skaitomi dėl… to, kas yra tuose tekstuose.
Visa tai ne atsitiktinumas
Visa tai nutiko per žodį, sakinį, tekstą, jo gyvastį, ritmą, struktūrą, regimą ir paslėptą prasmę.
Rašymas man yra ir aistra, ir hobis; ir laisvalaikis, ir darbas; ir duona, ir sviestas, ir ikrai; ir žaidimas, ir terapija (tą itin ryškiai pajutau pandemijos metais).
Nors iki pandemijos buvau nuolat (nepabijosiu to žodžio) net ir labai agresyviai kaulijama rengti kūrybinio rašymo dirbtuves, ir net už labai gerus pinigus, niekada nenorėjau to daryti bet kaip, bet kam, bet kur, nežinant, kas ir kaip panaudos tai, kuo dalinuosi.
Tekstas yra labai galingas ginklas, ir tikrai nesinori jo įduoti bet kam.
Tačiau mano dirbtuvėms švenčiant 7 metų sukaktį pajutau labai aiškų norą būtent ilgamečiams dirbtuvių dalyviams parodyti tai, kas sukaupta per tiek metų, ką pasilaikydavau sau, ką padėdavau į stalčių ar atidėdavau „kada nors”. Taip vienas po kito gimsta nauji kursai visiškai naujomis temomis.
Jaučiu, kad atėjo metas pasidalinti ir savo kūrybine filosofija, kūrybine higiena, kūrybine disciplina ir kitais dalykais, kurie palengvina tekstų gimimą, augina autoriaus drąsą, grynina jo braižą, aštrina plunksną ir platina mostą.
Taip gimė kūrybinio rašymo kursas LAISVASIS TEKSTAS.
Tačiau apie laisvę galima kalbėti su tais, kurie supranta, kad laisvė eina tik iš paskos atsakomybei. Aš nežadu kalbėti apie infantilią, savitikslę, destruktyvią kūrybinę laisvę, nes man pačiai visiškai neįdomi kūryba dėl kūrybos ir rašymas dėl rašymo.
Todėl tai kursas tiems, kurie jau suvokia atsakomybę už savo žodžius, yra pajutę asmeninio ketinimo jėgą, supranta tikslo svarbą, kontakto su savimi pačiu būtinybę, autentikos ir autorystės terminus.
Kūrybos diena gyvai
Tiesa tokia, kad 2020-ųjų pavasarį rengiausi pakviesti savo ilgamečius dirbtuvių lankytojus į gyvas visos dienos kūrybinio rašymo dirbtuves po atviru dangumi: milžiniškame seno dvaro parke, su begale užduočių, skirtų lavinti ne tik kūrybinę raišką per žodį, bet ir kūrybines jusles. (Kūrybinių juslių treniruotė © man visada atrodė ne mažiau svarbi nei pratybos lape.)
Tačiau tą pavasarį pasaulis staigiai, stipriai ir neapibrėžtam laikui pasikeitė. Mano planai išsivesti savo skaitytojus į žydinčius parkus ir čiulbančias girias žlugo (ar buvo įšaldyti neribotam metui).
Tik ar dėl to turiu rautis plaukus (pandemijos metais užaugusius iki 77 cm)? Jau beveik girdžiu taip seniai matytą savo kirpėją, su siaubu sakančią: Gospadi, niet niet niet.
Lai plaukai lieka ant galvos. O visos svarbiausios su rašymu susijusios žinios ir metodikos lai pasiekia tuos, kuriems tai svarbu, įdomu ir aktualu.
Jei norėsite, kūrybinio rašymo dirbtuvės įvyks Jūsų namuose.
Arba Jūsų mėgstamame miške.
Ar ten, kur pasiimsite savo užrašus.
Kitaip tariant, ko nebegaliu Jums perduoti gyvai susitikusi – sudedu į dar vieną intensyvų ir efektyvų savo kursą. Šįsyk – kūrybinio rašymo kursą. Kurio teorinis įvadas su praktinėmis užduotimis trunka 10 savaičių, o savarankiškų pratybų dalis – dar 4 savaites.
Kviečiu į nekasdienę kelionę paskui žodį, mintį, nuotaiką ir prasmę – į tylą, baltą švarų lapą – ir į pasakišką, turtingą, daugiaspalvį ir daugiasluoksnį tekstinės kūrybos pasaulį.
Kuo šis pasaulis taps Jums asmeniškai – priebėga nuo negandų, kūrybine terapija, saviraiška, intelektiniu žaidimu, amatu, nauja profesija ar mėgstamu darbu – spręsite Jūs, ir Jūsų rašanti ranka.
Kas čia bus ir ko nebus
Ko tikrai neišmokysiu kūrybinio rašymo kurso metu?
Kurti drungnų, puslavoniškų, politkorektiškų tekstų (nes pati tokių nevirškinu). Kurti sachariniškai saldžių ir isteriškai optimistiškų tekstų (nes mane nuo tokių krato). Kurti primityviai užjausmintų, infantiliai emocionalių tekstų (nes man pačiai tokius skaityti gėda).
Aš netikiu iškentėtais, išprotautais, dirbtinai sustrateguotais tekstais, gimstančiais per dideles „balto lapo kančias”. Man visad daug klausimų kelia autoriai, kurie dievagojasi, kad jų tekstai parašyti per kentėjimus: kam ta kančia, vardan ko ji? Aš žinau, kad kurti galima lengvai, įsitraukus, ir su begaliniu malonumu: tereikia vos kelių žingsnių, kad pasiektume gyvą kūrybinę tėkmę (vadinamąją „flow” būseną). Būtent šioje būsenoje rašau eilėraščius, trumpesnius ir ilgesnius tekstus, kuriu ištisus savo kursus (kurių kiekvieno apimtis yra kaip atskiros knygos), žaidžiu žodžiais FB.
Esu tekstų pankė ir chameleonė: drąsiai improvizuoju, keičiu formą, stilių ir temų lauką; kai įdomu, rašau apie meteorus, kai man atrodo svarbu, apie depresiją, kai noriu prajuokinti – apie kates ar tarpukario madas; aš ignoruoju man primetamas pretenzijas, teisuolių tetulių lūkesčius, kas „pridera”, ir kas „nepridera” poetei / moteriai / dirbtuvių apie kalbos magiją autorei / lietuvei. Aš juokiuosi iš cukrinių dvasuolių pamokymų rašyti „gražiau”, ir iš tėtukiškų vyresnio amžiaus dėdžių nurodymų, kad rašyčiau „mandagiau” vien todėl, kad esu moteris. Šis pageidavimų koncertas po mano tekstais yra tik dar vienas inspiracijos šaltinis.
Aš buvau išlaisvinta savo pačios tekstų: nuo prievolės dirbti, nuo pareigos patikti, atitikti, pateisinti kažkieno lūkesčius, ir nuo vakarykštės savęs. Aš esu laisva tekste: aš jame žaidžiu, ilsiuosi, išdykauju ir augu. Ir mano tekstas yra laisvas: nuo nepažįstamų žmonių pretenzijų, kažkieno reikalavimų ir ribų, o kartais – ir nuo manęs pačios.
Tačiau norinčius tikrai išmokysiu rašyti be kančių: atsisakyti kaustančio perfekcionizmo, išvengti alinimosi nepasiekiamais tikslais ir lyginimosi su kitais.
Norinčius tikrai išmokysiu rašyti lengviau, sklandžiau, gyviau, spontaniškiau, autentiškiau.
Tad norinčius tikrai išmokysiu rašyti be kančių: atsisakyti kaustančio perfekcionizmo, išvengti alinimosi nepasiekiamais tikslais ir lyginimosi su kitais.
Norinčius tikrai išmokysiu rašyti lengviau, sklandžiau, gyviau, spontaniškiau, autentiškiau.
Ir, svarbiausia, aš išmokysiu Jus pajusti kur kas didesnį paties proceso malonumą ir magiškumą:
– kaip liautis plakti save už netobulumus ir tobulėti su aistra?
– kaip atsisakyti „išvargtos”, negyvos kūrybos, ir imti kurti spontaniškiau, gyviau?
– kaip vaduotis iš svetimų „iškentėtos” kūrybos istorijų?
– kaip atsikratyti klaidingų nuostatų, kad knygos rašomos labai ilgai ir sunkiai?
– kaip lavinti savo pastabumą ir aštrinti kūrybines jusles?
– kaip rasti sau naudingą balansą tarp laisvės ir kūrybinės disciplinos?
– kaip lengviau patekti į kūrybinę tėkmę ir ilgiau joje išlikti?
– kaip pamatyti savo, kūrėjo, galimą ateitį ir drąsiau ją kurti?
– kaip išsigryninti kūrybines intencijas?
– kodėl kūrėjas kartais neturi „iš ko” kurti?
– kas pražudo dar negimusias idėjas?
– kaip kurti savo „kūrybinį kokoną”, kuriame kūryba gimsta lengvai?
– kodėl ne tik kritika, bet ir palaikymas gali pražudyti mūsų idėjas?
– kaip rasti asmeniškai kūrybiškiausią metą paroje?
– kaip išsaugoti kūrėjo širdį drąsią?
– kaip apsaugoti savo kūrybinį jautrumą nuo sudiržimo ir surambėjimo?
– kaip parašyti 320 puslapių knygą per… 70 valandų?
(Ir tai dar tik pirmi 5 skyriai iš 14 kurso savaičių…)
***
– Ką tu jiems padarei? – paklausė manęs amerikietis tarptautiniame literatūros festivalyje, pamatęs mano studentus, išeinančius po kūrybinio rašymo užsiėmimo. – Jie išėjo švytėdami. Niekad nemačiau nieko panašaus.
– Aš tiesiog priminiau jiems, kad prieš užrašydami, turime pajusti, – juokdamasi pasakiau.
Sąmoninga tyla, kūrybinių juslių treniruotės, autorefleksija, gamtinis gaivalas ir idėjų „gaudymas iš oro” – netradiciniai, tačiau labai svarbūs mano kūrybinio rašymo elementai.
Kūrybinio rašymo kursas LAISVASIS TEKSTAS
Laisvė kurti:
a) atmosferą,
b) charakterius,
c) save.
Laisvė rinktis:
a) žodį,
b) ritmą,
c) toną.
Laisvė nepatikti:
a) kritikams,
b) davatkoms,
c) ir netgi vakarykščiam sau.
*
PS.
Labai svarbu: rekordiškai augant dalyvių skaičiams, turėjome skubiai spręsti registracijos problemą.
Dabar turime atskiras registracijas:
1) vieną registraciją tiems, kurie „Ilzės dirbtuvių” mokymuose dalyvaus pirmą kartą, t.y. kurie dar niekada nėra dalyvavę jokiame kitame mano kurse;
2) antrą registraciją tiems, kurie jau yra dalyvavę kituose mano rengtuose kursuose, t.y. grįžtantiems lankytojams, kurie jau žino, ko tikėtis, todėl registracija jiems yra palengvinta ir supaprastinta.
Registracija dar niekada nebuvusiems jokiuose mano kursuose: čia.
Registracija grįžtantiems dalyviams, t.y. tiems, kurie jau yra dalyvavę bent viename nuotoliniame mano kurse: čia.
PS. Primenu, kad saugau savo dirbtuvių ir kursų atmosferą. Todėl asmenys, mano blokuoti socialiniame tinkle, seminaruose ir kursuose yra nepageidaujami. Kadangi jau buvo užtektinai bandymų apeiti šią taisyklę, įspėju, kad paaiškėjus tokiam faktui, jie iš praktikos šalinami be papildomo įspėjimo, o jų pavedimai aukojami gamtos gerovei: nuo 2016 metų „Ilzės dirbtuvės” gamtos ir gyvūnų gerovei jau skyrė virš 20 000 eurų.