Artėjant Jaunačiai (ji stoja šį vakarą, 22.12 val.), norisi dar įlieti šlaką kitą alyvos tiems, kurių įgūdis svajoti prigesęs ar kurie veikiau iš viso tingi pasvajoti, nes netiki išsipildymais. Gal netiki, nes nėra patyrę – aš juos suprantu. Tačiau jei neišeina iš pradžių patikėti kuo didesniu, patikėkim mažesniu, paprastesniu išsipildymu – ir jis, jei viską paskui darysim teisingai (tiksliau – jei nekenksim pačiam išsipildymui), įvyks.
Ką tik gavau šį laišką pavadinimu „Mano išsipildžiusi „smulkmena”. (Iš principo drįsčiau ginčytis, ar tai smulkmena, nes žinau, kiek kartais užtrunka rasti jaukią, poreikius atitinkančią vietą, kurioje gali kurti norimą atmosferą. Taip pat ir todėl, kad maži išsipildymai veda mus į didesnius. Bet Jaunaties vakaras, ginčytis vengiu. : ) )
„Sveika, Ilze
Ilgai galvojau ar rašyti, nes gal čia visai smulkmena, kaip man įvyko, bet kaip B. Bartonas yra pasakęs „kartais, kai regiu, kokius padarinius sukelia smulkmenos, imu manyti, kad smulkmenų nėra apskritai” 🙂Taigi, prieš keletą dienų skaičiau jūsų postą apie jaunatį, visus žmonių atsiliepimus kas kam yra išsiipildę ir prisiminiau, gi ir aš rašiau kadaise dienoraštyje savo svajones, norus… (pernai gruodi pradėjau ežd eksperimentą virtualiai), rašiau savistabos dienoraštį, tikėjau viduje, bet ar buvau visiškai tikra, nežinau, tiesiog rašydavau, stebėdavau ir palikdavau tai likimo, Dievo, visatos valioje.Ir va dabar iš smalsumo po visų žmonių pasidalinimo savo svajonėmis, aš peržiūrėjau savo įrašus. Ir ką jūs manote – 2016 12 29 irašas „Jaunatis – norai pildosi) – prirašyta visko daug ir tarp eilučių smulkiomis raidėmis matau sakinį:„Ačiū, kad turiu savo jaukią salytę su veidrodžiais, joje sportuoja apie 12-15 merginų. Nuoma 200 eurų”Nežinau, kodėl aš taip tiksliai viską užrašiau, bet kažkodėl man tai buvo svarbu, nes įterpta tarp visų mano gražių sakinių mažom raidėm.Esu kalanetikos trenerė, kai rašiau tai, vedžiau treniruotes visur, viename darželyje nuomodavau, bet labai brangiai ir ten nebuvo jauku ir tai nebuvo mano. Ir žinote, nuo 2017 birželio aš jau turiu savo salytę, kurios nuoma 209 euro, joje telpa 8 merginos, bet kadangi turiu dvi grupes paeiliui, tai per vakarą ateina ir 15. Pasiremontavau ir turiu – išsvajotus veidrodžius!!! 🙂Neįtikėtina, kaip taip tiksliai VISATA išgirdo. Ir dar momentas – rašiau dienoraštyje kad turiu „salytę” – kaip parašiau, taip ir turiu, nes jei bučiau rašiusi studiją, salę, gal turėčiau ir didesnę 🙂 tik šiaip tokia mintis atėjo, kad kaip tiksliai savo norus reikia įvardinti 🙂 🙂Tai mano svajonė, kuri atėjo išlauktai, rodos, natūraliai, apie kurią net pamiršau – ir še tau kad nori. Smulkmena kuri tapo stebuklu.Ačiū jums.p.s. prikabinu kaip atrodo ta mano salytė 🙂Egle Dagienekalanetikos trenerė ir žurnalistė
Kalanetika su Egle„
****
DĖKUI Eglei ir visiems rašantiems savo išsipildymų istorijas. : )
Niekad nenuvertinkit savo sukurtų dalykų, savo istorijų, savo būdo svajoti ir – ypač – savo išsipildymų. Nes – darsyk – mažesni išsipildymai veda mus į didesnius. Jei tik juos pastebim, suvokiam, atpažįstam ir vertinam.
To šią tokią gražią Jaunaties pavakarę ir linkiu – pastebėti ir vertinti tai, kas jau įvyko. Ir norėti iš naujo.
PS. Eglės salytės nuotrauka (jei Juozapas pasveiktų ir būčiau kiek laisvesnė nuo kasdienio darbo kačių slauge, manau, eičiau pas kalanetikos trenerę, kuri svajoja : ) užuot ėjusi pas tą, kuri sakytų, kad gana čia svajot ir neskrajok padebesiais).
