Pora metų prižiūrint kalbą: nuo naujų darbų iki tuoktuvių


Paskaičiau, ir liko guzulas gerklėj. Kaip tik artėjant Jaunačiai, dalinuosi su tais, kurie pamiršę svajoti ar paskendę „jau man tai niekada nepasiseks“ litanijose. Tai istorija apie norėjimo ir tikėjimo galią – vienišiams, intravertams, verčiantiems save viršyti savo galimybes, taip pat manantiems, kad darbas (net jei iškart po magistrantūros) turi būti tik „darbelis“, o atlyginimas – tik „algelė“. Ir ypač moterims ir merginoms, mėgstančioms pokštus apie senmergystę, ar turinčioms išankstinių nusistatymų, kur galima ir kur „nedera“ susipažinti su būsimu vyru. 🙂

Gyvi pavyzdžiai griauna ribojančias nuostatas ir primena, kad viskas prasideda nuo mūsų:

„Laba diena, Ilze, jau kurį laiką galvoje sukosi mintis, kad noriu Jums parašyti ir pasidalinti savo patirtimis po Efektyvių žinučių dirbtuvių. Praėjusią savaitę vėl sugrįžau prie EŽD medžiagos ir tai buvo dar viena paskata pagaliau Jums parašyti.

EŽD dalyvavau 2016 m. sausį (o gal vasarį, pamenu, jog tai buvo paskutinis mėnesio sekmadienis ir man pasirodė simboliška, kad prasidės nauja pradžia). Tuo metu man atrodė, kad esu laiminga, bet, dabar, apmąstant savo pastaruosius metus, rodos, kad nelabai tokia buvau, o veikiau bandžiau save tuo įtikinti.

Turbūt, būtų geriausia aprašyti per tuos dvejus su trupučiu metus įvykusius pokyčius, tad ir pradėsiu :).

* Du kartus pakeičiau darbą. Antrasis darbas atrodė ne mano nosiai ir jaučiausi, jog turiu sukaupti ilgametę profesinę patirtį, kad galėčiau jį dirbti. Taip jau nutiko, kad pradėjau jį dirbti praėjus keliems mėnesiems po magistro studijų baigimo. Atlyginimas, palyginus su pirmuoju darbu, išaugo dvigubai. Dabartinis (trečiasis) darbas atrodė dar labiau ne man, bet, dėl nepaaiškinamų priežasčių, pabandžiau. Pirmasis konkursas buvo nesėkmingas, antrasis – man pavyko 🙂 Atlyginimas, palyginus, su pirmuoju darbu, padidėjo trigubai.

Pradėdama naujus darbus, visada mintyse prašydavau, kad kolektyvas būtų draugiškas, padedantis ir kuriantis aplinką, kurioje norisi būti. Noras išsipildė. Juokinga tai, kad ieškodama antrojo darbo, svajojau apie važiavimą į jį vienu autobusu, be persėdimų 😀 Buitiška, bet ir tai įvyko. Ieškodama trečiojo darbo, norėjau vaikščioti į darbą pėsčiomis. Dabar kiekvieną rytą keliauju į darbą taip, kaip ir svajojau. […]

* Sutikau mylimą žmogų. Kiek pamenu, pagrindinė priežastis, atvedusi mane į EŽD, buvo stagnacija mano asmeniniame gyvenime (paskui tą žodį pradėjau keisti, kaip Jūs ir sakėte […]). Atsirasdavo žmonių, kurie rodydavo dėmesį, bet viskas pasibaigdavo tuo, jog arba iš manęs buvo reikalaujama didelių pokyčių (esu intravertė), arba paaiškėdavo, jog esu viena iš daugelio.

Paskatinta Jūsų straipsnių apie Jaunatį, kitų dalyvių istorijų, pradėjau švęsti Jaunatį. Prisipažinsiu, pirmus kartus perkant pyragėlius, verdant arbatą dviems – sau ir įsivaizduojamam Jam, buvo keistoka ir juokinga. Bet palengva per asmenines Jaunaties šventes atsirado mano gražiausios suknelės ir raudonai padažytos lūpos 🙂 Susikūriau […] sąrašą ir toliau kuopiau namus, pirkau pyragėlius ir švenčiau Jaunatį. Jums padovanojus man ir mano tėčiui dovanų bilietus į Nuostatų keitimo praktiką, po kurio laiko užsiregistravau pažinčių svetainėje (kas man iki tol atrodė žeminantis dalykas). Rezultatas – sutikau žmogų, kuris net viršija tai, ką surašiau savo sąraše, o vasaros pabaigoje sukursime šeimą 🙂

Beje, iki dalyvavimo Jūsų seminaruose, su draugėmis turėjom juoką, kaip visos trys įkursim senmergių rojų ir veisim šunis. Po to tokio juoko atsisakėm, ir, keista, o gal ir ne, bet ir jų asmeniniai gyvenimai pasikeitė į labai gerą pusę.

Kadangi jau ir taip išsiplėtojau, pasidalinsiu ir dar viena SUTAPIMO istorija. Pradėjusi pažintį su būsimu vyru, galvojau dar apie kelis žmones iš praeities ir nedaviau sau ramybės, klausdama savęs, ar jie vienokiu ar kitokiu būdu pasirodys vėl mano gyvenime ar vis tik turėčiau savo laiką ir dėmesį skirti santykiui su nauju žmogumi. Aplinkybės susidėliojo taip, jog norėjau nueiti į vieną spektaklį, bet laisvų vietų tebuvo tik pačiame salės viršuje, kur gal prasčiau matosi scena, bet labai matosi kiti žiūrovai. Ir gavau atsakymą – abi praeities simpatijas pamačiau su antrosiomis pusėmis. Beliko tik padėkoti už atsakymą 🙂 […]

* dalį atlyginimo atsidedu šviesiai ateičiai 🙂

* labai pasikeitė mano santykis su tikėjimu. Buvo laikas, kai ėjimas į šv. Mišias buvo retas ir mechaniškas, t. y. atbūnu, uždarau duris ir viskas. Dabar, ne tik einu į jas kiekvieną sekmadienį, bet ir stengiuosi, kad uždarius duris, išgirsti žodžiai mane lydėtų.

* mokausi kokybiškai leisti laiką susitikimų su draugėmis metu. Be pletkų, bėdavonių (jos kartais neišvengiamos, bet patrumpinti ar ieškoti jų sprendimo visada galima).

* mano santykis su pačia savimi, pasikeitęs savivertės suvokimas.

Rodos, kad taip pagrindiniai pokyčiai. Visą šį laikotarpį buvo gausu sutapimų/atsitiktinumų, reikalingų susitikimų, kartais net per radiją ar spaudą išgirsdavau/perskaitydavau tai, kas atliepdavo į mano klausimus.

AČIŪ JUMS. Į šiuos mano žodžius telpa milžiniška padėka už įvykusius pokyčius, už tai, ką Jūs kuriate ir dalinatės su kitais.

Šviesių dienų, įkvepiančių patirčių ir kasdienybės džiaugsmo.

Dėkodama,
X.“

***

Labai dėkoju už tai, kad parašote. Kartais pati labai apkiaustu, liaujuosi dalintis tokiais laiškais, vis „nerandu laiko“. Tačiau pastebiu, kad tokios istorijos labai išjudina ir kitus žmones, strigusius, pristigusius vilties, o kartais ir aiškaus įsivaizdavimo, kad VISADA GALI BŪTI GERIAU. Dėkui įkvepiantiems tuos, kurie yra pakeliui. Ir, neslėpsiu, mane pačią.

Siekiantiems apvalyti savo gyvenimą nuo bereikalingo svetimų norų, idėjų ir pretenzijų ūžesio, nušviesinti vidinį dialogą, geriau girdėti savo norus ir atgauti daugiau jėgų jiems pildyti – nauja nuotolinio EŽD eksperimento grupė darbą pradeda netrukus.

Norintiems peržiūrėti savo darbinius ir finansinius tikslus, suvokti priežastis, trukdančias įsidarbinti, dirbti ir uždirbti, pažinti dalykus, atitraukiančius nuo svarbiausių tikslų, aptikti ir pašalinti laiko, energijos bei įkvėpimo „vampyrus“ –  jau galima registruotis į naują Nuostatų keitimo praktiką, taip pat vykstančią nuotoliniu būdu.

Na ir nauja Jaunaties praktika, iš kurios dalyvių dar jai nesibaigus jau turiu labai gerų atsiliepimų, vėl startuos šį rudenį.

Visus nuotolinius mano kursus galima kartoti savarankiškai (nes visa medžiaga lieka dalyviui), ir iš laiškų matau, kad daugelis žmonių taip ir daro.

Tad jei jau dalyvavote EŽD eksperimente ar Nuostatų keitimo praktikoje, primenu, kad visai netrukus stoja Jaunatis – jei norite kartoti kursą, kitą penktadienį puikus metas pradėti tą daryti.

PS. Tai jau kelintas laiškas iš eilės, įrodantis man, kad tikrąjį, didįjį pokyčių derlių imame praėjus kiek laiko nuo tada, kai pradedame taikyti žinias praktiškai. Pokyčiai, žinoma, vyksta išsyk, tačiau pati geriausia žinia ta, kad jei nenuleidžiame rankų, jei nemetame, jei tęsiame – jie su metais tik gražėja ir auga. Kaip tikras išsipildymų sodas.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.