Nesu daiktų žmogus. Gal todėl, kad nuo ankstyvos jaunystės iki pat pirmųjų savo namų gyvenau klajūnišką gyvenimą ir daug krausčiausi (n-iolika kartų per gyvenimą), man ėmė patikti gyventi su mažiau daiktų ir daugiau laisvės, mažiau rūpesčių ir daugiau mobilumo, mažiau dulkių ir daugiau muzikos (ar daugiau pokalbių, ar daugiau knygų skaitymo) vietoje dulkių valymo. Daugiau pokalbių ir daugiau knygų, žinoma, ugdė mane labiau nei prijuostėlė ir šluostelė rankoje, ir augdama VIDUJAI aš atradau dar daugiau priežasčių mėgti erdvę, bet ne jos užstatymą, mėgti laisvą vietą lentynose ir darbo grafikuose, bet ne užgrūstumą ir sausakimšumą. Ir atradau dar daugiau priežasčių leisti pinigus savo ir artimųjų džiaugsmui, geriems įspūdžiams ar geresnei sveikatai, bet ne leisti pinigus daiktams – dėl daiktų.
TAČIAU. Yra daiktų, kurie į mano gyvenimą įneša net labai daug laimės. Galėčiau juos vadinti superdaiktais – daiktais, turinčiais tam tikrą galingą nedaiktišką, nematerialų užtaisą. Tas užtaisas vienu atveju gali būti džiaugsmo, kitu atveju gal „tik” patogumo, bet tas patogumas galbūt toks neįkainojamas, kad vienu biednu daiktuku nepaliauji žmogus džiaugtis n metų.
Toks superdaiktas (na, vienas iš superdaiktų) mūsų namuose yra siurblys-robotas.
Pirkom jį seniai, 2015 rudenį, ir nuo to rudens mūsų namuose išnyko gal 90 % konfliktų, nes jie būdavo dėl buities. Vėliau, žinoma, atradome kitų priežasčių pyktis, tačiau tuomet mes išgyvenome lyg kokį medaus mėnesį.
Ir iki šios dienos tai, mano vertinimu, yra geriausias mūsų buičiai įsigytas prietaisas.
Tuomet jis kainavo tarp 400-500 eurų. Tada atrodė tikrai brangiai (lyginant su „normaliais” siurbliais), ir vis tik galiu pasakyti, kad tai fantastiškas pirkinys, reikalaujantis minimalios priežiūros ir nuveikiantis maksimalų darbą.
Šiandien įkišau nosį į tą parduotuvę, kur mes pirkom siurblį, dabar ten tokios pat serijos robotų yra ir nesiekiančių 400, ir viršijančių 1000 eurų. Bet dabar, žinodama, kiek sutaupau laiko ir geros nuotaikos, pirkčiau tokį siurblį ir už 1000.
Kiek mūsų įsikišimo reikia tvarkant namus? Na, mes užkeliame fotelį ant sofos, nes fotelį siurblys sunkiai apeina (tiksliau, užlipa ant fotelio skersinio ir pakimba), taip pat užkeliame kėdes ant virtuvinio stalo.
Ir viskas.
Paleidžiam siurblį.
Stengiamės neturėti paviršių, nuo kurių reikia valyti dulkes – svetainėj tai tik patefono spintelė, staliukas ir židinio atbraila, viskas. Na, gerai, dar palangės.
Ai, dar kolonėlės. D. padarė tokias įmautes garso kolonėlėms, nes siurblys važinėdamas švelniai, tačiau daužosi į kelyje sutiktus objektus. Todėl baldų apačia (pvz., staliuko kojos) būna kiek apdaužytos. Nežymiai, ale vis tiek. Tai kolonėlių daužyti jau neleidžiam.
Baigęs darbą siurblys pats važiuoja pasikrauti. Tada jį galima išvalyti, tai netrunka ilgai – kartais užtenka iškrėsti bakelį (jis, mums gyvenant su dviem katėmis, beveik visad būna artipilnis), kartais prireikia išrinkti ir išvalyti siurblio šepetukus, „rankelę” ir t.t.
Tradiciškai namus siurbiu kasdien ar beveik kasdien. Gyvenant kačių pūkų fabrike, tikrai kasdien ir yra ką siurbti.
Na ir sakoma, įvertini, kai prarandi. Siurblys-robotas neseniai buvo jau visai pasiligojęs, tepasiurbdavo pusvalandį, paskui sustodavo ir po keliolikos minučių. Jau ne pirmą sykį jam teko keisti akumą. Pirmąjį kartą keitėm, kai dar galiojo garantinis. Dabar teko mokėti, akumas kainavo berods 100 eurų (nežinau tiksliai, mokėjo D.). Tai nepigu, tačiau jis vėl dirba kaip naujas ir aš viliuosi, kad dar kokius trejus metus laikys.
Su nauju akumu siurblys-robotas varo beveik pusantros valandos, mums užtekdavo jo visam butui mūsų paskutiniuose išsinuomotuose namuose (60 kv. m.), savo namuose siurbiam jau per du kartus (atskirai svetainę su virtuve, atskirai miegamąjį su darbo kambariu; viso 75 kv. m.).
Nenoriu virš kitų kelti konkretaus gamintojo ar tiekėjo, bet teisybės dėlei pasakysiu, kad naudojame iRobot Roomba.
[Kai tik parašau apie ką nors teigiamai, mane užplūsta prašantys, o neretai ir reikalaujantys kažką aprašyti laiškai – tuoj atsiųs man kokį šūdą, o aš turėsiu jį aprašyti. Yeah, sure. Tai aš tiesiog darsyk infomuoju: nesu „influencerė”, nerašau pagal užsakymus, nei už dyką, nei už pinigus – pagal svetimą planą nerašau NIEKO, nei atsiliepimų, nei įspūdžių, nei sufeikintų „nuomonių”. Būčiau labai dėkinga už netrukdymą. Ačiū.]
Žinau, kad pasisvečiavę pas mus, robotu-siurbliu susigundė ne vienas žmogus. Ir taip pat teisybės dėlei turiu pasakyti, kad ne visi yra tokie patenkinti kaip mes. Vieniems ne idealiai išsiurbia, kitiems reikia nešioti į antrą aukštą, ir t.t.
O aš labai patenkinta.
Taip, jis nesiurbia idealiai. Tačiau tikrai padeda palaikyti švarą.
Tarkim, šiandien man laisvadienis po visų kelionių. Aš visą dieną ilsėjausi, skaičiau knygą, miegojau pietų miegą. Tiesa, dar aiškinausi su „Senukais” dėl hamako, kurį pirkau naują, o atvežė man seną, nudėvėtą, nešvarų. Nepaisant tokių nemalonių reikalų ir to, kad „visą dieną nieko neveikiau”, mano nuotaika gera, svetainė spindi švara, miegamasis tuoj išsisiurbs pats.
Kai iš darbo grįš D., aš būsiu pailsėjusi, pasikrovusi, gero ūpo, ir be kankinės veido išraiškos gaminsiu vakarienę, graudžiai su savigaila nesapaliodama, kad „aš nieko neveikiu, tik namus tvarkau”. Gaminsiu ne todėl, kad „tokia žmonos pareiga” (nušaučiau, jei kas man taip sakytų), o todėl, kad norėsiu gaminti. O dulkes nuvalysiu kitą savaitę, niekas nemirs, jei to nepadarysiu dabar. O gal dar ir šiandien nuvalysiu, jei tik nepradėsiu savęs gailėt. 😀
Ai. Yra keli niuansai, kuriuos verta žinoti prieš svarstant robotišką šeimos narį (aš remiuosi tik mūsų roboto-siurblio patirtimi ir tuo, ką girdėjau – bet ne skaitytomis apžvalgomis):
1. Siurblys-robotas arba netiks namams, kuriuose ant žemės nuolat mėtosi daug smulkių daiktelių, arba tai teks reorganizuoti. Tarkim, jei tai vaikų kambarys, pilnas LEGO, siurbiant jį galima tiesiog uždaryti. Tačiau net įsiurbta kačių meškerėlė ar plaukų gumytė visiškai sustabdo šį tykų dulkių karį.
2. Siurblys-robotas nėra atsparus vandeniui, ir nuo tam tikro vandens kiekio jam gali kažkas užsitrumpinti – gal akumas, gal kažkas, nelabai aš išmanau techniką. Tai svarbu žinoti, jei paliekate gyvūnų gėralą ant žemės. Mes siurbdami užkeliame dubenėlius ant palangės. Sako, įsismarkavęs siurblys gali tokius dubenėlius išversti.
3. Siurblys-robotas labiau tinkamas grindims, grindjuostėms, parketui ir plytelėms, bet ne kilimams. Mes visuos namuos turim tik durų kilimėlį ir vieną mažytį kilimuką kačių poguliui. Kilimukų nenusiurbia taip gerai, kad sakyčiau OK.
4. Siurblys-robotas nenorėdamas gali pridaryti škadų. Girdėjau istoriją savo seminare, kai užėjo kalba apie laiką ir žmogų tausojančius sprendimus, ir kaip pavyzdį pateikiau robotą-siurblį. Tai žodžiu vienas siurblys siurbdamas ištrynė šuns kakų per visą kilimą. Tikiu, kad džiaugsmo pamačius „valymo rezultatus” buvo nedaug. Nors taip pat tikiu, kad siurblys gi ne iš piktos valios.
5. Yra ir grindis plaunančių siurblių. Jeigu ką.
6. Siurblys-robotas, kaip ir visi kiti robotai, gali vieną dieną sukilti prieš žmoniją. (Apie tai žmones daug sykių yra įspėję fantastai.)
Todėl aš niekada, niekada nekeikiu siurblio jam girdint. 🙂