Kas keičiasi išgyvenus informacinę detoksikaciją


Ką galima patirti, stipriai išvalius savo informacinę erdvę ir savo pačių kalbą? Tegul žmonių patirtys kalba pačios. Pateikiu kelias laiškų ištraukas ir kelis ištisus laiškus, su mažyčiais savo komentarais keliose vietose.

“Keista, tačiau jaučiuosi “palengvėjusi”, atidaviau daug savo rūbų bei kitų daiktų labdarai, nudžiugo daug žmonių, tad nudžiugau ir aš:) Kartais dar tenka pakovoti su vidiniu burbesiu, tad nusprendžiau nuo rytojaus vėl kartoti eksperimentą, tol kol visi minčių procesai, pozityvumas taps man įprastu reiškiniu. Taip pat pajutau, jog atsirado tikslai, nauji norai, nebesijaučiu pasimetusi gyvenime – juk nepradėjus nebus ir rezultatų! Jūs taip pat labai padėjote mano mamai, tad ačiū! Kalbant su ja apie minčių galią, abi ėmėme žymiai labiau sutarti ir gelbėti viena kitai.

Galiausiai šios devynios savaitės man labai padėjo išsliaužti iš “depresijos”. Tai kokia buvau po magistro – na negaliu lyginti viso to su dabartimi. Kartais vis dar trūksta entuziazmo, bet kuomet pagalvoju apie visus jūsų patarimus, atsikeliu ir imu planuoti, skaityti, daryti dalykus… prieš tris mėnesius net atsikėlimas iš lovos atrodė tarsi didelė misija – ačiū jums!!! Labai!! Tikiuosi ateiti į jūsų sekančias dirbtuves. Esate puiki įkvepianti asmenybė!”

 

Noriu itin padėkoti šio laiško autorei. Prisikelti po perdegimo moksluose ar darbe – itin sunku, tačiau jai pavyko visų pirma dėl to, ką ji pati darė. Taip pat vis siekiu paneigti mitą, kad esu ypatingai įkvepianti ar labai “pozityvi”, kaip man žmonės kartais rašo laiškuose – esu visiškai paprastas žmogus, mano gyvenime, kaip ir daugelio žmonių, pilna sunkumų, sudėtingų dienų, nuovargio, rūpesčių. Tačiau būtent dėl to, kad esu paprastas žmogus, labai gerai žinau, kiek šviesos, aiškumo, kūrybos ir jėgos į mūsų gyvenimus įneša viso labo šiek tiek sąmoningesnis požiūris į tai, ką kalbame, į tai, ką mąstome, ir į tai, ką įsileidžiame į savo vidų.

Su džiaugsmu dovanoju šio laiško autorei vietą nuostatų keitimo dirbtuvėse, apie kurias ji užsimena laiške. Jeigu ji, atpažinusi savo laišką čia, man parašytų asmeniškai, būčiau dėkinga, o jei ne – pati ieškosiu jos labai dideliame laiškų kalne. : )

Jei pokyčius, galinčius nutikti EŽD eksperimento metu, reikėtų atskleisti vienu dviem sakiniais, iš šios grupės rinkčiausi šias eilutes:

“Devynių savaičių laikotarpis man nuo šiol asocijuosis su laiku, per kurį gali pasikeisti labai daug.”

***

“Ačiū už galimybę pabandyti kalbėti kitaip, tikrai prašviesėjo galva, pasidarė lengviau reikšti mintis.

***

“Manau, per tas savaites tiek mano gyvenimas, tiek mano šeimos gyvenimas pasikeitė, nes jame atsirado daugiau šviesos, gerų žodžių bei laimingų akių.”

***

“Pastebėjau, kad atsirado daug energijos ir pozityvumo. (…) Šią paskutinę savaitę, kažkodėl tapo lengviau, pradėjo atsirasti sprendimai, atsirado savotiškas ramumos jausmas. (…) Darbai kažkaip savaime pasidarydavo, buvo gera nuotaika, lengviau sekėsi bendrauti. ”

***

“Vis dar sėkmingai pastebiu “nuodus” ir bandau koreguoti savo kalbą, mažiau saviplakos. Nežinau, kaip tai susiję, bet rečiau norisi ir vyno taurės.  Pasikeičiau vieną slaptažodį, pridėdama metus, ir sėkmingai susidėliojau kelias naujas afirmacijas:)”

***

“Apibendrinant visą eksperimentą – tai džiaugiuosi esanti visą galvą aukštenė už save 2015-ujų metų pradžioje. Sveikesnė, turinti daugiau energijos, sumanymų ir mylinčius žmones aplink.”

 

 

Dažniausiai eksperimente dalyvauja moterys, tačiau būna ir vyrų:

“Pastebėjau, kad mažiau save kritikuoju, iškart stengiuosi pereiti prie sprendimų ieškojimo, kurie kažkaip greičiau atsiranda. Kadangi su šeima dabar gana intensyviai užsiimame būsto įsigyjimu, tai pastebiu, kad naudojantis tavo atsiųstomis užduotimis (pratimais), tie norai ir tikslai gana greitai ir lengvai dėliojasi, randasi sprendimai, kaip juos įgyvendinti. Apibendrinant galiu pasakyti, kad EŽD seminaras ir šis eksperimentas privertė nustoti kažkur skubėti, nurimti viduje, pažvelgti giliau į save ir savo artimuosius, aplinką. Ech koks smagus tas pažinimo ir atradimo jausmas… :)”

 

 

Pokyčiai mumyse neišvengiamai paliečia esančius greta. Būtent dėl to tai, kas vyksta mumyse, svarbu mūsų santykiams. Šis laiškas buvo puikus to pavyzdys, dalinuosi ištrauka:

“Apibendrinant, kas per šias savaites buvo kitaip nei ankščiau, galiu papasakoti kaip pasikeitė prie manęs esantis mylimas žmogus.

Nesimatėm mes labai ilgai, apie vykdomą eksperimentą jam nieko nesakiau, o susitikom tik besibaigiant jam. Tad galėjau stebėti kaip jis reaguos į mano elgesį, ar kas nors pasikeis bendravime.

Grįžo jis lyg ir toks pat, kaip jį išleidau, tik akys buvo praradusios gyvybę… Per kelias bendravimo savaites jo akys ne tik atgavo blizgesį ir aštrų žvilgsnį, bet pradėjau jausti, kad šalia manęs jis elgiasi vyriškiau – tiesi laikysena, švelni, bet kartu santūri globa, asistavimas, apgalvoti sprendimai įvairiose situacijose, bendradarbiavimas, net šokant atsirado vedimas, tikslumas ir užtikrintumas savimi. Tokio staigaus pokyčio jame niekad nebuvo, tad man peršasi išvada, kad toks pasikeitimas yra atsakas į mano pasikeitimą.

Todėl išvada – per šias savaites daug kas pasikeitė. Vienus dalykus pati savyje pastebiu, o kitus išduoda pasikeitęs bendravimas su aplinkiniais.”

 

 

Pastebiu, kad dalis EŽD eksperimento dalyvių sprendžia darbinius reikalus: stiprėjant pasitikėjimui savimi, augant savivertei ir “garsėjant” vidinio balso vedimui, jie palieka vietas, kurias yra seniai “išaugę”, randa naujas arba… kyla pareigose. Čia trys ištraukos iš trijų moterų laiškų:

“Patiko tai, jog nustojusi blogai kalbėti, mąstyti, pradėjau į pasaulį žiūrėti kur kas pozityviau. Tiesa, kaip jau anksčiau rašiau, pirmiausiai mane užplūdo neigiama informacija, tačiau jau mokėjau į ją žiūrėti kitaip, t. y. pastebėti ir ignoruoti, o ne svarstyti ir kalbėti apie ją. Pamačiau, kiek laiko žmonės (o anksčiau ir aš) sugaišta apkalboms ir svetimų bėdų nagrinėjimui. Šito irgi neliko. Galiausiai nusprendžiau atsisakyti seno ir įgrisusio darbo, kurį dirbau jau beveik 23 metus, taigi, dabar ilsiuosi tarp dviejų darbų:)
Galiu pasakyti, kad šį nuostabų eksperimentą tęsiu ir toliau.
Ačiū.”

***

“Didžiausią įvertinimą gavau darbe – tai direktoriaus pasakymas, kad esu geriausia darbuotoja ir atlyginimo pakėlimas. Šis darbas man labai patinka, daug išmokau naujų dalykų, ir tai yra patvirtinimas, kad einu teisingu keliu, ir noriu toliau jo mokytis ir tobulėti. Labai įdomu save stebėti iš šono ir gaudyti ištartus žodžius ar pagalvotas mintis.”

***

“1) nuo kitos savaitės pradėsiu dirbti naujoje įmonėje, kuri patenka į top dvejetuką mano prioritetinių darbo vietų sąraše (įdomu tai, jog ši įmonė kaip tik tuo metu ieškojo naujų darbuotojų; dar įdomiau, kad jų reikalavimų neatitikau); 2) jaučiuosi mylima ir mylinti; 3) suvokiau, jog gyvenimą noriu gyventi blaiviai mąstydama/ matydama.”

 

Kone kiekvienoje grupėje būna žmonių, kurie pabrėžia, kad kalbos priežiūra teikiamai veikia ir fizinę savijautą ir begalę kitų susijusių dalykų. Ši moteris gražiai tai pavadino “grandine”:

“Rūpinimasis fiziniu kūnu, gerbūviu yra sveikintina, bet rūpinimasis minčių sveikata yra prioritetas – tvarkant galvą ir kūnas ima visai kitaip jaustis, keičiasi savęs vertinimas, o toliau ir visa grandinė kitų dalykų.

Kas man pačiai buvo svarbiausias atradimas – atsisakius skaitymo, žiūrėjimo, klausymo to, kas nuodija, vagia laiką, veikia nuotaiką, nusiteikimą, atradau, kad energiją galima skirti naujų dalykų kūrimui, idėjų brandinimui ir įgyvendinimui – rezultatas – ėmiau dėlioti, svarstyti, brandinti idėją veiklai, kuri ilgą laiką atrodė tolima ir neįgyvendinama, ir jei tai netaps nauju startu, viliuosi, jog taps pomėgiu ar maloniu atokvėpiu!

Taigi, praėjus IX savaitėms, galiu pasakyti: taip, šis eksperimentas reikalauja laiko, sąmoningumo, stabtelėjimo, įsiklausymo, taip, tai tikros dirbtuvės, nes dirbi su savimi, o su savimi dirbti nėra pats lengviausias iššūkis ir tikrai galiu pasakyti (pirmiausia sau) – “taip, tai veikia!”

 

Kiek pamenu, kiekvienoje grupėje atsiranda rašančių man, kad švara mintyse įkvepia atsisakyti vienų ar kitų blogų įpročių – būna metančių rūkyti, būna atsisakančių svaigalų, žmonės taip pat dažnai rašo apsivalantys nuo nereikalingų daiktų:

“Dabar madinga nesisvaiginti“. Šiuos žodžius pasakau, kai yra pasiūloma  pagurkšnoti svaigiųjų gėrimų. Gyvenu be svaigalų. Periodiškai prasivalome nuo nenaudojamų daiktų. Šeimai nereikalingais kokybiškais daiktais pradžiuginame kitas šeimas.

Eksperimento dėka visą savo energiją atiduodu savo šeimos (ne kitų šeimų) gerovės stiprinimui. Žinoma, tai pavyko padaryti, kai savo dėmesį visiškai nukreipiau nuo svetimų gyvenimų.”

 

Absoliučiai visose EŽD eksperimento grupėse be išimties dalyviai mini tai, kad atsiranda daugiau energijos ir daugiau laiko (beje, tai dažniausiai ir vienas pirmų pokyčių, kuriuos pastebi dalyvaujantys eksperimente, nors tai tikrai nėra “laiko valdymo” kursai – aš nenoriu laiko valdyti, tačiau dalinuosi dalykais, kurie padeda atrasti laiko ir jį leisti prasmingiau):

“Ilze, per paskutines devynias savaites įvyko labai daug dalykų: pagerėjo santykiai su aplinkiniais, ėmiau atviriau reikšti savo nuomonę, sakyti teigiamus dalykus, visada ieškau gerosios bet kokių dalykų ar įvykių pusės, manau, kad viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio; ir praeitame laiške minėjau, kad atsirado daugiau energijos, daugiau “erdvės” mintyse; ėmiau skatinti kitus žmones sakydama jiems teigiamus dalykus; stengiuosi save kontroliuoti, jei kyla koks nesutarimas su aplinkiniais ir vadovautis ne emocijomis, o į viską žvelgti objektyviai – tai padeda, tačiau manau, kad tam įtakos turi ta atsiradusi “erdvė” mintyse – dėl to lengviau rasti sprendimus susidariusiose situacijose. (…)

Labai džiaugiuosi dalyvavusi šiame eksperimente. Taip pat manau, kad kartosiu jį iš naujo.
Ačiū, Ilze, eksperimentas labai šaunus ir pavykęs, tikrai jaučiu pokyčius, tikrai norisi dar ir dar stengtis ne vien dėl savęs, savo aplinkos, bet ir dėl kitų.”

 

Žmonės atsigręžia į save, pačia geriausia šių žodžių prasme:

“(…) Antras dalykas, kur pavyksta sėkmingai išvengti – tai kalbų apie tai, kas blogo nutiko kažkokiam kaimynės pažįstamui ar tiesiog skaityta spaudoje ar matyta per TV. Anksčiau muistydavausi, kaip močiutė sakydavo „kaip lašinys ant petelnės“, bet išklausydavau, kai kada ir pavystydavau temą, kad ir paneigti bandydama. Čia mano mama profė, chrestomatinis Jūsų seminaro pavyzdys 🙂 : turi baisių istorijų, nutikusių kažkur kažkam visiems gyvenimo atvejams, ir linkėjimai „kad džiaugsmo netrūktų“, ir nuoširdus rūpestis „ kaip sekasi darbe, ar jautiesi užtikrintai, na ką padarysi, kad tiek daug darbo, svarbu, kad turi, pražūtum be darbo“ ir t.t. 🙂 Taigi, dabar drąsiai keičiu temą, o mamai jos istorijas taip išvartau, kad viskas baigiasi juokais. O ir su kitais dejuotojais susitvarkau greičiau, nesusigadindama ūpo visai dienai. (…) Ketvirtas dalykas, išmokau žymiai konkrečiau formuluoti savo norus ir svajones.”

***

“Grįžau kokį dešimt metų atgal ir dabar matau, kad galima eiti kitu keliu. Keliu, kurio pabaigoje nebūtinai visuotinis džiaugsmas laukia, bet bent jau nereikės gyventi taip, kaip nori kiti, daryti tai, ko nenori, ir iš naujo atrasti seniai užmirštą save.

Ačiū Ilze. Jūsų dirbtuves pasidovanojau sau Gimimo dienos proga. Iki tol jau seniai neskaičiavau savo gimtadienių, o šis bus ypatingas – tas, nuo kurio prasidėjo tai, ko labai ilgai neturėjau ir nesąmoningai ieškojau! Dabar jau atmerktomis akimis žiūriu ne tik į pasaulį, bet ir į pačią save. Ačiū! Ačiū! Ačiū :))))”

 

 

Kone kiekvienoje grupėje būna rašančių, kad pokyčiai viduje labai teigiamai atsiliepia ir išorei – kone visad džiūgaujama dėl tirpstančių kilogramų (tai irgi galima paaiškinti mokslu), kartais dalyvės rašo sulaukiančios komplimentų dėl švytinčios odos ir akių, kartais štai taip:

“Devynios savaitės pralėkė kosminiu greičiu, net nesitiki. Labiausiai per šias savaites man patiko, kad pagaliau pradėjau stebėti savo kalbą ir ką sakau, kad pratebėjau pastebėti, ką ne taip sakau. Ir tai buvo nauja bei įdomu. (…) Geriausiai pokyčius manyje įvertino draugė, kuri nematė manęs visą šį laikotarpį: “tu kažkokia kitokia, žvilgnis kitoks, ramus…”. Vadinasi, pokyčiai vyksta.
Ačiū. Pradėtą darbą tęsiu ir toliau.”

 

Keičiantis mamoms, keičiasi ir jų šeimų gyvenimai:

“Norėčiau pasidžiaugti, kad šios 9 savaitės praėjo visiškai kitaip nei iki šiol. Labai aiškiai supratau, kad viską, ko noriu, galima pasiekti ir kad pati esu savo likimo kalvis 🙂
Patiko labiausiai tai, kad į nepasisekimus pradėjau žiūrėti kaip į man suteiktas pamokas…
Kaip ir minėjau prieš 4 savaites, pradėjau sportuoti (vyras ir dukra taip pat kartu), einame į treniruoklių salę, o aš dar į jogos užsiėmimus. (…)
Manau, kad visi pokyčiai tik į naudą… visiems.
Ačiū dar kartą!”

***

“Kaip jau minėjau anksčiau, tapau ramesnė. Dar visko būna, po sunkios dienos, ar savaitės, prasiveržia nuovargio ar pykčio pabambėjimai. Bet dabar greičiau pastebiu savo bambėjimus ir imu analizuoti, kas sukėlė tokias mano emocijas. Kol išsianalizuoju ir nurimstu 🙂 Mano vaikai ramesni. (…)

Sau buvau labai kritiška, jau tapo įpročiu save girti 🙂 Save palaikyti 🙂 išeidama į darbą veidrodyje sau mirkteliu, šis veiksmas visada sukelia šypseną 🙂 (…)

Labai smarkiai dėkoju ir apkabinu už suteiktas žinias!!!!!! Jas ir toliau taikysiu savo ir kitų gyvenime.”

***

“Ir dukrai pradėjau akcentuoti mąstymo ir nusiteikimo svarbą gyvenime… Gerai, kad mano vyras iš savęs yra toks, kaip po Jūsų 5 seminarų  🙂 😉 Nors nėra buvęs nė karto. Jo žodžiais aš nelabai tikėjau, ar neradau motyvacijos. Reikėjo balso iš šalies. Ir jau po dirbtuvių supratau, kad jūs abudu kalbat ta pačia kalba 😉

Taigi reziumuoti galiu, kad pokyčiai tik teigiami, nors ir ne visada lengva įgyvendinti naujas užduotis ir persiprogramuoti… Bet negraužiu savęs dėl to, juk vis tiek einu pirmyn 😉 Ačiū!”

 

 

Dalyvė žada, kad pokyčiai bus “ne vienmečiai”:

“Vitaminai – vartojimas vyksta be pastangų! (niekada nemokėjau “glostyti” savęs, o dabar – lengvai natūraliai  “glostau” ir kitus…) (…) Pasirodo, pasėti daigai auga ir minimaliai maitinami… Ilze, sėkite, o aš purenu dirvą, ieškau laiko ir energijos resursų tiems daigams prižiūrėti. Jau dabar neabejoju, kad žiedai ir vaisiai bus spalvingi, kvepiantys, ryškūs, skanūs ir matomi. O jūsų pasėti augalai – tikrai ne vienmečiai. AČIŪ!”

***
Šios konkrečios grupės progresą galėjote stebėti skaitydami jų atsiliepimus įpusėjus EŽD eksperimentą. Baigę visas devynias savaites, jie man rašė labai, labai ilgus laiškus – tiesą sakant, retai taip džiaugiuosi, gavusi ilgų laiškų.
: )

Man vis dar kelia nuostabą, kaip skirtingai tą pačią medžiagą panaudoja žmonės, kaip skirtingai ją pritaiko, kaip giliai kai kurie ją ima tyrinėti ir, galiausiai, kiek žmonių savo aplinkoje “užkrečia” sąmoningesniu požiūriu į savo kalbą, mintis ir kasdienę informacinę erdvę, kurioje vienaip ar kitaip mirkstame.

Pasirengę tyrinėti mūsų informacinio lauko ir mūsų žodžių įtaką gyvenimui nuosekliai devynias savaites, gali registruotis į naują nuotolinio EŽD eksperimento grupę.

20150416_163926

 


Bookmark the permalink.

Comments are closed.