Krizės, išbandymai, praradimai, nesėkmių ruožai ir kitokios perturbacijos yra normali šio gyvenimo dalis. Kai atrodo, kad viskas griūva, svarbiausia yra pirma sakinio dalis: atrodo. Gal griūva, bet tikrai ne viskas.
Ir tai, kad kažkas gyvenime strigo, sprogo ar byra į šipulius, nereiškia, kad esame nevykėliai, netikšos, kad “taip lemta”, “tokia karma”, “kitaip nesugebam” – tai reiškia, kad viso labo išėjome (ar buvome gyvenimo išspirti) iš šiltnamio sąlygų, ir nūnai bręstame, augame, vystomės.
Taip, kartais augame per diskomfortą. Taip, kartais bręstame per skausmą. Kartais tobulėjame per didelius nuostolius. Bet augame, bręstame ir tobulėjame. Ir būtent nesėkmių ir išbandymų ruožuose mes… turime galimybę:
Turime galimybę ūgtelėti ypač stipriai, jei…
Kontroliuojame savo reakcijas.
Kaip reaguojame į tai, kas vyksta, ką su tuo nuveikiame, ką tame išmokstame, ką savyje pakeičiame, stipriai kuria mus pačius ir mūsų gyvenimus.
Tai kuria mus labiau, nei tai, ką veikiame sėkmių periodais, lydimi plojimų ir rampų šviesų. Būtent tai, kaip išgyvename nesėkmes, kuria tam tikrą fundamentą, pamatą, atramos tašką viskam, ką vėliau statysime. Kas man atrodo ypač svarbu didelių gyvenimiškų “tornadų” akivaizdoje: stabtelėti.
Pasiimti pauzę.
NEGRIAUTI dar labiau, nei griauna prasidėjusi griūtis. Nei karjeros, nei santykių, nei finansinio stabilumo, nei savo sveikatos – nieko, kas griūva, negriauti papildomai.
O ką daryti?
Verta pažvelgti į situaciją.
Ką ji rodo?
Ką praneša?
Apie ką manyje tai kalba?
Kaip leidau susikurti tam, kas vyksta?
Dar tik neseniai mane skaitantys turbūt laiko mane kažkokiu laimės kūdikiu – kaip patys rašo, miškų fėja, gyvenančia svajonių sodyboje, ganančia ežius, skinančia vaistažoles, verdančia pienių medų ir rašančia eilėraščius. Praktiškai elfė. Nežemiška būtybėlė, plasnojanti žydinčiuose laukuose.
Tačiau iš tiesų aš labai tvirtai stoviu ant žemės. Ir savo gyvenime turėjau išmėžti nemažai šūdo, kad susikurčiau tokį gyvenimą, kokį gyventi man įdomu, malonu ir prasminga. Turėjau daug prarasti, daug išmokti, iš daug ko iškopti, ir suvalgyti nemažai druskos.
Ir šiandien galiu pasakyti: būtent sąmoningai sutikti ir išgyventi praradimai, o ne “sėkmės” ir “laimėjimai” sukūrė svarbiausius dalykus mano gyvenime, esminę mano pasaulėžiūrą, vertybių sistemą, ir tą jėgą, kuria būna užpildyti mano žodžiai. Nes aš kalbu iš patirties, o ne saldžiai postringauju cituodama amerikietiškas ar rusiškas savipagalbos knygeles.
Būtent todėl galiu padėti ir kitiems: nes esu ne teoretikė, o praktikė.
Taip pat iš savo patirties, ir ypač pandemijos metais, primenu: neužmikite, neužsnūskite ant laurų, neleiskite, kad “svetimų gyvenimų serialai” užimtų daugiau vietos jūsų gyvenime nei pats jūsų gyvenimas. Neišleiskite savo sielos į prastovas, net jei sunku, net jei nekyla rankos, net jei nyku, pilka, nūdna, britku.
Man irgi būna nūdna ir britku. O ką, aš ne žmogus? Paskaitau kliedesius FB – noriu vemti. Pamatau žinias – noriu vemti.
Bet nei FB kliedesiai, nei žinios nėra mūsų gyvenimas.
Gyvenkim taip, kad nepykintų žiūrint į savo gyvenimą.
O tam yra labai labai daug paprastų, efektyvių, prieinamų būdų.
Jei galėjau aš – galite ir jūs
Jei aš galėjau išgyventi mėnesį be blogų kalbų, ir taip peržengti į visiškai naują gyvenimo kokybę, iš varguoliškos nuolat aplinkybių įkaite besijaučiančios niurzgos į savarankišką ir atsakingą savo gyvenimo kūrėją – tikrai galite ir jūs.
Jei aš galėjau uoliau panagrinėti savo pačios nuostatas, atsisakyti prastai apmokamų darbelių ir padaryti galą nemokamų paslaugėlių erkėms, galite ir jūs.
Jei aš galėjau sveikai išpurtyti savo norų sąrašus nuo primestų, įteigtų dalykų, ir išmokti svajoti bei kūnyti savo svajones daug efektyviau, gyviau ir asmeniškiau – tikrai galite ir jūs.
Pasaulyje, kur taip dažnai perkami “atsiliepimai” ir “nuomonės”, aš sulaukiu nesiliaujančio srauto tikrų atsiliepimų iš žmonių, kurie išdrįsta pabandyti mano siūlomus dalykus. Ne, jie neina pas mane kas savaitę gyvai, ir ne, jie nepalieka po 50, 100 ar 200 eurų už konsultaciją kas savaitę. Jie dirba savarankiškai, savo namuose, visą kursų medžiagą gaudami internetu. Nes esu sudėliojusi medžiagą taip, kad ji būtų maksimaliai efektyvi.
Čia ištrauka, aktuali būtent dėl buvimo krizėse:
“Sąžiningai atlikinėjau užduotis ir radau savyje daug vidinių blokų, kuriuos panaikinau arba po truputį bandau įveikti. Taigi, kas įvyko. Vienas didžiausių pokyčių – jau pusę metų trunkanti infomacijos švara. (…) Mano galvoje švaru ir ramu. Nesibaiminu, nekyla pyktis kažkam. Aplinka jau apsiprato, kad neturiu ką pasakyti aktualijų klausimu, o man taip ramu ir gera, kad nebenoriu grįžti prie šio nesveiko įpročio. Turiu daugiau laiko pomėgiams, mintims ir jaučiuosi laisva. Laisva nuo baimių.
Taip pat nuo mano vidinės ramybės ir EŽD įgytų įgūdžių (sustoti, pamąstyti) pagerėjo šeimoje santykiai, nes susilaikau nuo bereikalingos kritikos, santykių aiškinimosi.
Tiesa, įsitikinau ir tuo, kad visata tikrai yra kopijavimo aparatas, priimantis mūsų mintis. Seniai norėjau konsultacijų dėl šeimos mikroklimato, nes daugelį metų su vyru balansavome ant skyrybų ribos, dėl chaotiškų mūsų santykių.
Pradėjus laikytis EŽD ir NKP praktikų, padėtis šeimoje ėmė gerėti, o nuo rudens pasitaikė proga nemokamai gauti psichologines konsultacijas mūsų šeimai. Mano ilgalaikis noras buvo išgirstas visatos!
Netrukus baigsime konsultacijų ciklą ir jau dabar abu su vyru pripažįstame, kad mūsų santykiai nurimo, tvarkosi, ir mes esame laimingi. Tikiu, kad praktikoje atlikti savo minčių ir elgesio pakitimai buvo vienas pirmųjų žingsnių prie šių gerų pokyčių.
Nuostatų keitimo praktikoje atradau savyje daug neigiamų nuostatų, susijusių su pinigais. Pasigailėjau, kad šios praktikos neradau prieš kokius 7 metus, nes šiomis dienomis būčiau pilnai apsirūpinusi 
”
Visas dalyvės laiškas su išsamiu mano komentaru yra čia.
Jei sunku, ieškokite būdų padėti sau.
Nesiūlau individualios ar porų terapijos alternatyvų, tačiau daug mano kursų dalyvių vėliau parašo, kad derino mano kursus su individualia arba porų terapija, ir tai davė lengvesnių, greitesnių rezultatų.
Galiausiai, ne visi nori, ne visi gali, o ir ne visiems reikia vaikščioti pas terapeutą. Jei žmogus nori gauti instrumentų dirbti su savimi savarankiškai, jei darys tai su atsakomybe ir įsipareigojimu su pačiam – jis tikrai susikurs rezultatų mano kursų metu. Šie kursai vyksta šitiek metų tik todėl, kad jie veikia, ir dalyviai nuolat siunčia man laiškus ar rekomenduoja mane viešai.
Nuo ko pradėti?
Tiems, kurie dar nedalyvavo jokiame mano dirbtuvių kurse, tradiciškai rekomenduoju pradėti nuo EŽD eksperimento, tačiau dabar vietų turime jau tik kitam mėnesiui.
O nauja Nuostatų keitimo praktikos grupė staruoja netrukus, ir vietos šluojamos iš anksto, nes tai vienintelė grupė artimiausiu metu.
Baigusiems EŽD eksperimentą, pajutusiems, kiek daug yra mūsų pačių rankose (bei galvose), rekomenduoju NKP kaip nuoseklią “antrą klasę” savo dirbtuvėse. Sykį išmokę dirbti su savo baimėmis, negatyviais įsitikinimais ir išankstiniu nusistatymu, šį instrumentą galėsite sėkmingai naudoti begalėje sričių visą gyvenimą.
Nors NKP kursas skirtas daugiausia vidiniam santykiui su darbu, uždarbiu, finansinei elgsenai koreguoti, dalyviai plačiai pritaiko jį ir asmeniniame gyvenime.
Kad ir kame dabar esate, žinokite: visada yra sprendimų, būdų, kaip padėti sau, išeičių, metodikų. Jei norite nuoseklaus mano vedimo visas dešimt savaičių, išbandykite EŽD ar NKP.