Juodoji prognozių ir pranašysčių magija


Dėl kokių priežasčių žmonės skaito astrologines prognozes ir pranašystes, klausosi jų? Tik iš smalsumo ir neturėjimo ką veikti? Ar tikėdamiesi sužinoti sėkmingesnius periodus, planuoti darbus, sužinoti savo stiprybes, galimybes? Deja, man tenka sutikti žmonių, kurie prisiskaitę prognozių ir pranašysčių ne traukia sėkmę į savo gyvenimą, o daro viską, kad atbaidytų ją: apauga baimėmis ir įtarimais, mintyse ima sukti juodžiausius scenarijus, o tariamos negeros nuojautos ir vidinės abejonės tampa kasdienėmis palydovėmis.

Šįsyk nutariau pažvelgti į blogų prognozių ir blogų pranašysčių poveikį jų “vartotojui” – skaitytojui, klausytojui ar žiūrovui.

Beje, nors nuolat pabrėžiu, kad mano seminaruose neužsiimame egzotiškomis “dvasinėmis praktikomis”, neatvėrinėjame čakrų ir netriname krištolinių rutulių, periodiškai sulaukiu žmonių (kartais jau tapusių seminarų turistais), norinčių “nusiimti užkeikimą”, “sužinoti savo karminę misiją” ar “gauti užkalbėjimo tekstą išėjusiam vyrui susigrąžinti”.

Darsyk: tikrai neužsiimu tokiais dalykais. Mano seminarai ir nuotolinės praktikos grįstos kūrybišku požiūriu, gebėjimu prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, ir mokslu. Jų tikslas yra augintis savistabą, įsisąmoninti savo mintis, žodžius ir veiksmus, o reikiamus – keisti savo bei artimųjų labui. Ir nors kai kurie dalyviai vėliau kalba apie nutikusius “stebuklus”, nuolat kratausi stebukladarės šleifo ir neadekvačių ekspektacijų. Rezultatus sukuria juos kuriantis – ne krištolinio rutulio trynimas, ne dvasingas dūsavimas užvertus akis, ir ne lektorė juos kuria seminaro dalyvį.

Taip, aš jau daug metų savo skaitytojus, seminarų ir praktikų dalyvius kviečiu švęsti Jaunatį, tačiau ir čia – anokia magija. Tai tėra sąmoninga savo gyvenimo scenarijaus kūryba. Mano žiniomis, tarp dešimties Dievo įsakymų nėra draudimo svajoti, nėra draudimo ir žiūrėti į Mėnulį. Nežinau, kaip atsitraukimas nuo kasdienybės purvo, atleidimas, namų ir minčių susitvarkymas galėtų prieštarauti tikėjimui. Tad jokių “būrimų” čia nėra. Kad savo svajonėms sveika skirti laiko, tvirtina ir psichoterapeutai. Na o kad Mėnulis veikia Žemę ir mus, jos gyventojus, įrodymų matau užtektinai.

Mėnulio kalendorius

 

Nuo vaikystės labai mėgau žiūrėti į Mėnulį, o paauglystėje pradėjau domėtis Mėnulio fazių įtaka žmogaus gyvenimui, Mėnulio paromis, jų reikšme.

Vis tik praktiniai tyrinėjimai man visad buvo įdomesni už teorijas. Kad pilnatis veikia žmones, daug sykių yra patvirtinę įvairiausi bičiuliai ir pažįstami (aš nuolat juos lyg tarp kitko apklausiu). Tie, kurie dirba lankytojams atvirose vietose, kurie susiduria su dideliais žmonių srautais ar sulaukia daugybės skambučių, kone visi be išimties tvirtina: per pilnatį būna sunkiau, srautai didesni, daugiau lankytojų, skambučių, daugiau laiškų, daugiau ne visai adekvačių užklausų, vairuotojai mažiau atidūs, daugiau avarinių situacijų.

Aš juokais sakau – jei pilnatis judina pasaulio vandenynus, tai ką jai reiškia pajudinti vandenį mūsų smegenyse? 😀

Pati per pilnatį kone visada sulaukiu neadekvačių komentarų potvynio FB, kartais nespėju valyti savo sienos. Blokuojant žmogų, yra būdas pažiūrėti visus jo rašytus komentarus. Neseniai blokuodama vieną reiklią tetą aptikau, kad per kelerius metus VISI jos komentarai, rašyti man, buvo rašyti per pilnatis, ir VISI buvo nei į tvorą, nei į mietą. Sutapimas? Žinoma. Ir kad po pilnaties būna visiškai tyku, sutapimas taip pat.
: )

Tačiau po pilnaties ateina tvarkymuisinebereikalingo atsisakymui ir idėjų inventorizacijai tobula delčia. O po jos – gerų permainų, naujų impulsų, atsinaujinimo ir gaivos užtaisą turinti Jaunatis. Kad per Jaunatį pasėtos minčių sėklos sudygsta lengviau – daugiau nei tik subjektyvus mano įspūdis, remiantis asmenine patirtimi, jau šitiek metų sąmoningai sutinkant kiekvieną Jaunatį. Tą man šimtus sykių yra liudiję ir mano seminarų bei nuotolinių praktikų dalyviai, o dažniausiai – žmonės, švenčiantys Jaunatis pagal mano rekomendacijas.

Tad – taip, aš naudojuosi Mėnulio kalendoriumi, ir darau tai jau septynioliktus metus – daugiau nei pusę gyvenimo. Buvo laikas, kai prognozes sekdavau kasdien, tačiau galiausiai supratau, kad taip tampu Mėnulio kalendoriaus įkaite ir jis man veikiau trukdo, nei padeda.

Dabar į kitas astrologines tendencijas žvelgiu atsargiai arba jas visai ignoruoju – būna daug mėnesių, kai neskaitau jokių prognozių, tik pasižiūriu, kada Jaunatis, ir užverčiu kalendorių. Tiesa, stengiuosi pasiruošti užtemimams ir jų metu esu atsargesnė, o jei pasiseka – dirbu ir su konkretaus užtemimo aktualijomis.

Tradiciškai namuose turiu kelis skirtingų autorių parengtus Mėnulio kalendorius. Atrodo, kam, jei neskaitau prognozių?

Ir štai ką tik sužinojau, kam.

Tie patys metai, tos pačios žvaigždės – skirtingos realybės

 

Neseniai vis tik perskaičiau vieną mėnesio prognozę savo ženklui viename Mėnulio kalendorių. Į akis krito vienareikšmis negatyvumas: nieko neplanuokite, nieko nepradėkite, neverta, nesiseks… Oho, pamaniau. Perskaičiau kito mėnesio – vėl tas pats. Trečio – irgi ne geriau. Atrodo, iš viso reiktų spintoj slėptis. Pagalvojau, jei visad skaityčiau tokias prognozes ir dar tikėčiau jomis – nelabai ką norėtųsi veikti. Juk mėnesiai laukia blogesni viens už kitą, pavojai ir grėsmės, suokia priešai pikti iš pakrūmų tamsių… 😀

Atsiverčiu kitą kalendorių – visai kitas įspūdis. Taip, yra ir įspėjimų, ir nuorodų kažko vengti, tačiau žodynas skiriasi, formuluotės skiriasi, skiriasi negatyvių žinučių koncentracija. Ir skiriasi kalendoriaus nešama žinia iš esmės.

Pasidarė smalsu: jei žmogus turi tik vieną šių kalendorių, ir jei nutaria išsyk perskaityti kelių mėnesių prognozes? Kiek negatyvių žinučių gauna vienu ir kitu atveju?

Nutariau imti ir paskaičiuoti.

Nesiekiu kiršinti ar aptarinėti žmonių už akių, tad neįvardinsiu kalendorių autorių. Vieną kalendorių vadinsiu tiesiog kalendoriumi X, kitą – kalendoriumi Y.

Ir frazė juodoji magija mano tekste – tai tiesiog destruktyvus prognozių ir pranašysčių poveikis asmeniui: keliamas bejėgiškumo jausmas, baimė ar panika, pradanginamas gyvenimo džiaugsmas, naikinamas savarankiškumas, ugdoma priklausomybė nuo prognozių ar pranašysčių. Kaip pamatysite netrukus, prognozės tam pačiam mėnesiui gali skirtis kaip diena ir naktis. Šio teksto paskirtis – pasidalinti įspūdžiu apie tai, ką su mumis gali padaryti būtent juodos prognozės ar pranašystės, ir kaip į savo santykį su pranašystėmis įnešti daugiau sveiko požiūrio.

Šiame tekste nenagrinėju planetų vaidmens žmogaus gyvenime apskritai ir nemokau apsisaugoti nuo tikros juodosios magijos (jei kyla pastarasis poreikis, rekomenduoju kreiptis į egzorcistą; čia ne pokštas).

Kaip skaičiavau negatyvias žinutes

 

Ėmiau keturių mėnesių prognozes – 2017 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio.

Kalendoriuje X nėra bendrų prognozių – yra tik skirtos kiekvienam zodiako ženklui, tad čia skaičiau po dvi prognozes kiekvienam mėnesiui – savo bei dar vieno ženklo, visad to paties. Negatyvias žinutes skaičiavau šiose dviejose prognozėse. Rinkausi dvi prognozes kiekvieną mėnesį, kad būtų daugiau teksto tyrinėjimui.

Kalendoriuje Y skaičiau tik bendras prognozes ir skaičiavau žinutes tik jose. Šiame kalendoriuje nėra atskirų prognozių kiekvienam mėnesiui visiems ženklams, tad, deja, negalėjau palyginti bendrų prognozių arba atskirų prognozių negatyvumo abiejuose kalendoriuose, nors tą padaryti būtų labai įdomu. Vis tik tyrinėjau tai, ką turėjau namuose, ir taip, kaip atrodė teisinga.

Pateikiu pavyzdžių, kokius žodžius ar frazes skaičiavau.

“Nesiseks”, “nusivilsite”, “neteksite”, “nuliūdins”, “nesitikėkite”, “nerizikuokite”, “nesipildys”, – tokiais atvejais skaičiavau po vieną negatyvią žinutę.

“Sėkmė aplenks”, “draugai nusisuks”, “konkurentai džiaugsis”, “saugokite šeimą” – skaičiavau kaip vieną: nors atskirų negatyvių žodžių nėra, pati žinučių prasmė negatyvi.

“Palengvėjimo nesulauksite”, “neplanuokite darbų”, “pasisekimo nebus” – tokiais atvejais taip pat užskaičiau tik po vieną negatyvią žinutę (daugiau žodžių, bet vienas neiginys).

“Galimi dideli nusivylimai ar nuostoliai” – skaičiavau jau kaip dvi negatyvias žinutes (atskirai nusivylimai ir nuostoliai). “Neplanuokite nieko naujo” – irgi kaip dvi (du negatyvūs žodžiai). “Laukia nemalonūs praradimai” – irgi dvi.

“Didelė avarijų, traumų, teroro aktų tikimybė” – jau trys (avarijos, traumos ir teroras). “Saugokitės aferistų, apgaulių, vagysčių ir neištikimybės” – keturios. Ir taip toliau.

 

Pastaba:

Kaskart, dalindamasi kokiu nors savo tyrimu, sulaukiu tam tikro tipo žmonių – neigėjų – komentarų: “čia nieko neįrodo”, “netiksliai padaryta”, “ne taip reikėjo”, “neaišku, kas yra priežastis, kas pasekmė”, “neįtraukėt to ir ano”, “nebuvo tokio ir tokio klausimo”. Tai šįsyk iš anksto jiems pasakau: padarykit geresnį tyrimą ir pasidalinkit, visiems bus naudinga. Tuščių ryponių tikrai neketinu skaityti. Jei šiems neigėjams pavyks padaryti tyrimą, kuris atitiktų iškart visų 30 000 skaitytojų lūkesčius ir poreikius, nukelsiu skrybėlę.

4 mėnesių negatyvo dozė

 

Nujaučiau, kad skirtumas bus, tačiau kad šitoks – tikrai nesitikėjau. Rezultatai atrodė taip:

Taigi: perskaitę keturių mėnesių prognozes viename kalendoriuje, gauname kone pustrečio karto daugiau negatyvių žinučių, nei kitame.

Dar turėčiau pasakyti, kad teksto (žodžių) kalendoriaus X atveju buvo kur kas mažiau nei kalendoriaus Y, tad negatyvo koncentracija pirmuoju atveju – tiesiog didesnė. Būtų įdomu paskaičiuoti negatyvių, neutralių ir pozityvių žodžių santykį abiejuose kalendoriuose, tačiau prisipažinsiu: jau patingėjau.

Atsisakau daryti prielaidas ir spėlioti priežastis, kodėl yra, kaip yra. Tačiau turbūt sutiksite, kad informuoti žmogų apie grėsmę ir rekomenduoti, kaip galima saugotis – viena. Ir visai kas kita – įbauginti, prikraupinti ir nupiešti juodžiausią laukiančių metų scenarijų.

Todėl kviečiu atidžiau rinktis informaciją, kuria naudojatės, atidžiau ją tyrinėti, stebėti, kaip jaučiatės po to ir ką paskui su tuo darote.

Kartais gali paaiškėti, kad žmogus, visai to nenutuokdamas, lėtai ir sistemingai nuodija save – jei ne juodomis astrologinėmis pranašystėmis, tai kassavaitinėmis portalų žinutėmis apie “neišvengiamą” karą.

Blogiausi metai to nežinant

 

Tik ruošdama šį tekstą įdomumo dėlei paskaičiau ir bendras prognozes praėjusiems – 2016-iems – metams. Mano Zodiako ženklui, anot vienos astrologės, metai turėjo būti gana blogi.

Gal gerai, kad to nežinojau? Slaugiau susirgusią katę, toliau tyliai dirbau savo darbus, toliau kantriai ieškojau naujų namų, dalyvavau tarptautiniuose poezijos festivaliuose, rašiau eilėraščius.

Katė sveiko, darbai dirbosi, 2016-aisiais “Ilzės dirbtuvės” sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, EŽD eksperimentas vien dėl išbandžiusių rekomendacijų tapo visišku bestseleriu, gimė naujas nuotolinis kursas – Nuostatų keitimo praktika, mes radome ir įsigijome ilgai ieškotus namus, JAV buvo išleista mano knyga anglų kalba, toliau rašėsi trečioji mano poezijos knyga lietuvių kalba, ir dar atradau irklentę. Viskas vienaip ar kitaip vyko.

Jei būčiau iš anksto žinojusi (gal reiktų rašyti kabutėse, “žinojusi”), kad tie metai man “turi būti” vieni nesėkmingesnių, gal būčiau gulėjusi visą laiką ant sofos, žiūrėjusi į lubas ir sakiusi:
– Ai, tai vis tiek neverta nieko daryti – šie metai nesėkmingi, norai nesipildys, planų įgyvendinti nesiseks, laukia sunkūs mėnesiai, išbandymai, kliūtys…

Klausimas: kaip, transliuojant sau tokias žinutes, būtų iš tiesų atrodę 2016-ieji metai mano gyvenime?

Ką su žmogumi daro juodos pranašystės?

 

Man yra tekę sutikti žmonių, visiškai intoksikuotų negatyvių astrologinių pranašysčių ir bauginančių asmeninių konsultacijų. Mačiau žmonių, kurie kažkur prisiskaitę ar prisiklausę blogų prognozių tampa neįgalūs spręsti, ką jiems gyvenime veikti, ką dirbti, kokius santykius kurti, net – kur gyventi.

Lygiai taip pat mačiau žmonių, kuriems svetimos negatyvios prognozės tapo destruktyviomis asmeninėmis programomis. Kartais pranašystės būdavo tiesiog kraupios – apie tai, kad pora niekad negalės turėti vaikų ar kad tie vaikai mirs. Įsivaizduokite, kaip gyventi, kaip pradėti, gimdyti ir auginti vaikus su tokia įsodinta programa?

Skyrybų įteigimas, apie ką ne sykį pasakojo seminarų dalyviai, po tokių dalykų atrodo tik gėlelės. Tačiau tokia – “išburta tiesa” – kai kuriais atvejais lengvai gali tapti realybe. Bijodami kažko, vis daugiau apie tai galvojame, įtarinėjame, imame pastebėti “patvirtinimus”. “Patvirtinimai” maitina stiprėjančią negatyvią nuostatą, neįsisąmoninta ji ima diriguoti visam orkestrui, auga įtampa. Vis dažniau mintyse kuriame vienareikšmį – nors tarsi ir nepageidaujamą – scenarijų, maitiname jį savo dėmesio energija. Štai ir išpranašautos (ar tiesiog sukurtos) skyrybos – ilgai laukti turbūt neteko? Žmonės, atėję į mano seminarus peržiūrėti savo žodyno ar nuostatų, gyvai yra pasakoję – nuo “būrėjos” pranašystės apie skyrybas iki įvykusio fakto praėjo… pusė metų. Būta ilgiau užtrukusių.

Žmonės, “nulaužę” svetimas pranašystes, neįgyvendinę juodžiausių įteigtų scenarijų iki galo, sakė, kad atsilaikyti buvo labai sunku. Būtent todėl Efektyvių žinučių dirbtuvėse visad prašau atidžiai saugoti savo galvą ir širdį nuo primestų, įteigtų, svetimų dalykų. Išsisaugoti nuo destruktyvių programų, sąmoningai rūšiuojant gaunamą informaciją, tikrai lengviau, nei nežinant įsileisti į pasąmonę Trojos arklį.

Apskritai linkėčiau turėti tvirtą tikėjimo pamatą, kad nereikėtų juodas pranašystes suokiančių “būrėjų” ir kad jokie destruktyvūs scenarijai nepriliptų prie sąmonės, neįleistų šaknų į pasąmonę ir neperaugtų gyvenimo kiaurai.

Tačiau tvirtas tikėjimo pamatas dažnai nėra sukuriamas per dieną. Jei jaučiatės paleidę gyvenimo vairą po susitikimų su “būrėjais”, jei atrodo, kad jau esate “užprogramuoti” juodų pranašysčių, siūlyčiau paprašyti pagalbos “iš kitos barikadų pusės”. Mažų mažiausiai – pasimelsti. O gal ir pasikalbėti su kunigu. (Kažkam toks mano siūlymas skambės labai netikėtai, tačiau tai išbandyta ir veikia.)

Koks yra prognozių tikslas?

 

O kol išlieka pranašysčių ir astrologinių prognozių poreikis, siūlau žvelgti į turinį atsargiai ir perklausti savęs, koks yra to tikslas:

Prigąsdinti ar informuoti?
Įbauginti ar apsaugoti?
Kalbėti tik apie grėsmes ar ir apie būdus jų išvengti?
Kreipti mintis į savo trūkumus ar savo potencialą?
Kreipti dėmesį į trukdžius ar galimybes?
Barti ar auklėti?
Puoselėti godumą, lengvabūdiškumą, ar dorybes?
Primesti sprendimus ar auginti asmeninę atsakomybę?
Nusvarinti kažkam rankas ar išauginti sparnus?
O gal tik generuoti klikus ar didinti TV laidos žiūrimumą?

 

Žmonėms, kurie yra itin patiklūs, itin pagaulūs slogiai informacijai, siūlau pabūti sveikai kritiškais. Prisiminkite, kad tiek žiūrėdami televiziją, tiek naršydami internete esame pardavinėjami. Pardavinėjamas yra mūsų dėmesys. Kuo daugiau laidos žiūrovų – tuo geresni reitingai – tuo daugiau reklamos užsakovų – tuo daugiau pinigų. Tas pats internete – kuo daugiau paspaudimų, tuo geresni reitingai, tuo brangiau parduodama reklama.

Kiekvienąsyk, kai matote bauginimą, dramatišką antraštę, karo ar pasaulio pabaigos pažadą, pamatykite už to slypintį kabliuką. Tai masalas. Prarysite jį – paspausite antraštę, pakelsite kažkieno reitingą, kažkas parduos reklamą brangiau. O kaip jausitės jūs po šito? Ar antraščių kūrėjams bei reklamos pardavėjams tai įdomu, kaip manote?

Koks skaitančiojo prognozes tikslas?

 

Pats skaitytojas, žiūrovas ir klausytojas turi saugoti save ir rūšiuoti gaunamą informaciją. Manau, įnikus į astrologines prognozes, pranašystes, ar net pajutus savotišką priklausomybę nuo tokios informacijos, verta sau užduoti kelis klausimus:

Noriu sužinoti geriausias tendencijas ar blogiausias?
Ieškau tinkamesnio meto veikti ar pasiteisinimo neveikti?
Šios prognozės man labiau padeda ar labiau trukdo įgyvendinti planus?

 

Noriu pajusti ramybę, pasitikėjimą gyvenimu, ar nerimą ir įtampą?
Noriu tikėti to, ką darau, prasme, ar pasinerti į neviltį?

 

Noriu būti savarankiškas savo gyvenimo kūrėjas ar nuo kito sprendimų priklausomas prognozių “vartotojas”?

Kaip sąveika su tokia informacija veikia informacijos vartotoją?

 

Žmogus nėra išsižiojęs informacinis vėdaras, kurį galima iškimšti destruktyviausia informacija. Jeigu žmogus pats nenutaria tokiu būti.

Patiklesniems, labai godžiai ryjantiems ir ypač retransliuojantiems visą kelyje pasirodančią informaciją, siūlau užduoti sau kelis klausimus.

Kalendorius, astrologinės prognozės, seminaras, lektorius:

– pripildo gyvenimą baimės ar vilties?
– įkvepia ar demotyvuoja?
– sklaido iliuzijas ar augina jas?
– padeda veikti ar stabdo, riboja?
– padeda augintis asmenines įžvalgas, budrumą, ar užliūliuoja, užčiūčiuoja?
– padeda spręsti problemas ar kuria jų daugiau?
– padeda gydytis priklausomybes ar kuria jų daugiau?
– padeda atgauti orumą ar menkina savivertę?
– augina savarankiškumą ar daro priklausomu?

 

Linkiu būti sveikai kritiškais, reikliais, savarankiškais, ir atidžiai rinktis informacinį maistą sau bei savo šeimai.

Informacija, kurią “vartojame” kasdien, yra ne mažiau svarbi, nei maistas.
Galbūt – šimtus sykių svarbesnė.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.