Apsaugota: Apie (ne)gebėjimą džiaugtis ir to pasekmes
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.
Kategorija: Nuostatų keitimo praktika
Apsaugota: Apie nekenčiamus darbus ir kenčiant uždirbtus pinigus
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.
NAUJIENA: blogo šefo voodoo lėlytė, tik 9.99 €
Naujas dalykutis mūsų el. parduotuvėje. O iš tiesų tai esu lengvai pritrenkta to, kokias užklausas nurodo kai kurie besiregistruojantys į naujos praktikos grupę… Dar niekad nesu atsijojusi tiek žmonių. Manau, bus naudinga informuoti, ko čia tikrai nebus: – Užkeikimų nuėmimų. – Blogo šefo / blogo darbuotojo voodoo lėlytės badymo. – Krištolinio rutulio trynimo, spiritizmo seansų, vaikščiojimo per žarijas, čakrų atvėrinėjimo, kundalini energijos kėlimo ir panašių pramogų. – Visažinystės, aiškiaregystės ir pranašavimų. – Lengvo būdo uždirbti milijoną. Per devynias savaites. Nieko nedarant. – Asmeninių konsultacijų.- Bokso kriaušės prikauptam pykčiui. Kas čia bus? Darbas su savimi. Klausimai sau ir atsakymai sau. Kūrybiškas požiūris į kasdienybę ir buitį. Vaizduotės mankšta. Svajonių treniruotės. Darsyk, ko tikrai nebus, ir dėl kokių priežasčių: – Užkeikimų nuėmimų. Ypatingais atvejais, dažniau mėnuliui pilnėjant, kai kurie žmonės ima reikalauti, kad nuimčiau užkeikimą, pašalinčiau susikaupusią blogą energiją, pažiūrėčiau, kas nužiūrėjo, ar padaryčiau stebuklą. Gerbiu žmonių… Skaitykite toliau
Apie kitokio požiūrio derlių
2012-ųjų vasarą buvau bedarbė, pavasarį netekusi darbo žeminančiomis aplinkybėmis – reklamos agentūroje, kurioje tarpo mobingas, vokeliai ir atviros patyčios iš žmonių. Kadangi mobingui pasipriešinau ir tapau vieninteliu žmogumi tos įmonės istorijoje, per devyniolika metų išsikovojusiu išeitinę kompensaciją, man buvo subtiliai užsiminta, kad „Vilnius mažas, kito darbo gali ir nerasti”. Išties kitą darbą susirasti pasirodė ne taip ir lengva. Po truputį lindau į neviltį, drauge – į skolas. Tai buvo neeilinė proga pamąstyti apie kitokio požiūrio derlių gyvenime. Akimirka, kurią suvokiau kaip visišką dugną Tais metais buvo labai graži – šilta, saulėta – vasara. Atrodo, tik džiaukis, važiuok į sodybą ir tysok prie ežero su knyga. Tačiau viduje nuolat ruseno nerimas ir smilko augantis siaubas. Atrodė, kad neturiu teisės ilsėtis, reikia kažką daryti. Kartais nuvažiuodavau iki tėvų sodybos, tačiau tikrai buvau praradusi gebėjimą džiaugtis. Vieną sekmadienį, ruošdamasi namo į Vilnių, krausčiau sodybos virtuvės spinteles ir kroviausi į kuprinę grikius ir perlines kruopas (kurių ten visad yra… Skaitykite toliau
NAUJA: Nuostatų keitimo praktika
Anksčiau ar vėliau, tai turėjo nutikti. Pagaliau iščiūčiavau ir į gyvenimą paleidžiu Nuostatų keitimo praktiką. Nuostatų keitimo praktika – tai nuotolinė devynių savaičių programa siekiantiems atrasti įsitikinimų ir gyvenimiškų išsipildymų ryšius, norintiems sąmoningesnio santykio su savo praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Atsižvelgdama į didžiulę EŽD eksperimento naudą, kurią liudija daugelio dalyvių laiškai ir gyvi atsiliepimai po eksperimento grįžus į kitus mano seminarus, parengiau medžiagą ir nuotoliniam darbui su savimi, peržiūrint ir keičiant nuostatas. Nuostatų keitimo praktika – tai idėjos, įžvalgos, pratimai ir savistabos dienoraštis devynių savaičių individualiam darbui, vykstančiam labiau žaidimo ir tyrinėjimo forma. Tai devynių savaičių kelionė tiems, kurie jaučia, kad yra stipriai stabdomi ne objektyvių aplinkybių savo gyvenime, bet negatyvaus vidinio nusiteikimo, iš tėvų „paveldėtų” įsitikinimų, baimių ir netikrumo. Jei EŽD eksperimentas labiau susijęs su informaciniu mūsų lauku, mūsų pokalbių temomis, tariamais žodžiais ir jų prasmėmis, kitaip tariant, kasdienės kalbos magija, tai Nuostatų keitimo praktika susijusi su mūsų pasirinkimais tikėti vienais ar kitais dalykais tiek apie save,… Skaitykite toliau
Apie šiukšles mūsų galvose
Jei įsivaizduotume savo galvą kaip rankinuką, kai kurias mintis galėtume palyginti su senais popiergaliais – suglamžytais čekiais, nuolaidų, kuriomis neketiname naudotis, skrajutėmis ar vizitinėmis, kurių mums niekada neprireiks. Šiuos popiergalius kažkada per neapdairumą įsimetėme vidun, paskui pamiršome. Jie ten, rankinuko dugne. Užima vietą ir, atrodytų, net kažkaip mįslingai toliau dauginasi, mums lyg ir sąmoningai ten nieko naujo nebebrukant. Tai tiesiog šiukšlės rankinėje, kurios trukdo mums rasti lūpų blizgesį ar parkerį, kai jų prireikia. Lygiai taip pat senos, ydingos mintys mums kartais trukdo rasti sprendimus, keltis tikslus ir strateguoti žingsnius jų link. Yra ir gera žinia. Tiek rankinuko, tiek galvos šiukšles galima sėkmingai perrinkti, išrūšiuoti ir – jaučiant begalinį palengvėjimą ir švaros jausmą – su tomis šiukšlėmis atsisveikinti. Kadangi nuo ankstyvos paauglystės domiuosi žodžių ir minčių įtaka žmogaus gyvenimui ir kadangi nuo jaunumės tyrinėju minties ir jos išsipildymo kelią, sakau tai iš asmeninės patirties: mintis iš tiesų galima perrinkti, išrūšiuoti ir išvalyti lyg rankinuko… Skaitykite toliau
Apie nepaleidžiamas augti idėjas
Įsivaizduokim moterį, kuri būdama devintą mėnesį nėščia staiga sako: – Ai, nesu tikra, ar būsiu gera mama, ar sugebėsiu išauginti savo vaiką doru žmogumi, neįsivaizduoju, kaip jį reikės auklėti. Tai tiesiog negimdysiu. Toliau vaikščiosiu nėščia, – ir ji užsispyrusi negimdo, ir vaikšto toliau nėščia. Jos vaikas vis auga, jai vis sunkiau su tuo pilvu, tačiau ji toliau metų metus nešioja savo kūdikį. Jam šešeri, bet ji vis dar negimdo. Nes vis dar nėra tikra, ar būtų gera mama. Skamba visiškai absurdiškai, ar ne? Tačiau būtent tai kai kurie žmonės daro su savo idėjomis. „Turiu vieną mintį, ji jau ūgtelėjusi iki visai rimtos, bet ai, negimdysiu. Nežinau, ar mokėsiu ją išauginti teisingai.” Kas yra „teisingai”? Koks gyvenimas to vaiko, kuris visam laikui lieka mamos pilve ir nemato dienos šviesos? Aišku, įsčiose saugu, tačiau jis taip niekad ir neišsitiesia visu ūgiu, neįkvepia oro savais plaučiais, nevaikšto savom kojom. Mano palinkėjimas – išdrįskim… Skaitykite toliau
Apie sėkmės ir išsipildymo baimę
Ar būna, kad lyg ir siekiate kažko, lyg ir norite kažko, tačiau drauge suvokiate – bijau tos sėkmės, bijau to išsipildymo, lyg ir siekiu, bet tuo pat metu lyg ir stumiu nuo savęs. Tarsi norėtume šviesos namuose, bet patys laikytume langines aklinai uždarytas. Ko konkrečiai bijome? Kartais žinom, ko konkrečiau bijom, kartais ne. Yra būdų ir technikų pasikapstyti po save ir pabandyti atsekti, kas glūdi po ta paviršine baime. Tai gali būti ir asmeninio ugdymo pratimai (kelis efektyvius naudojame nuostatų keitimo praktikoje), tai gali būti ir laisvasis rašymas, keliant sau klausimus, tai gali būti ir individuali terapija ar grupinis darbas, moderuojamas profesionalo. Manau, vien jau tai, kad ima kilti klausimas, iš kur šita mano baimė, reiškia, kad anksčiau ar vėliau mus pasieks mums tinkamas būdas su ta baime susitikti akis į akį ir pažvelgti, kas slypi už jos. Baigiantis vienos grupės, dalyvaujančios EŽD eksperimente, devynių savaičių kelionei, kaip tik gavau vieną labai atvirą… Skaitykite toliau
Apie nemokamų paslaugėlių kaulytojus
Kaulytojai, prašinėtojai ir sąmoningumo stokojantys laiko vagys, paprašaikinantys dirbti už dyką, turbūt yra neišsemiama tema. Vakar dalyvau LRT radijo laidoje “Paraštės” pas Beatą Tiškevič, ir mes tiek prieš laidą, tiek jos metu taip įsikalbėjom apie nemokamas paslaugėles ir nuolaidėles, kad, atrodė, būtume tęsusios dar gerą valandą, jei ne iki paryčių (laidos įrašas yra čia). Iš mane pasiekiančių atsiliepimų suprantu, kad tema vis dar labai opi. Atrodo, kad daugeliui žmonių vis dar reikia padrąsinimo ar net patvirtinimo, kad TAIP, mes turime teisę ginti savo laiką, ir TAIP, mes visi turime teisę imti kažką mainais, kitiems duodami tai, ko jiems reikia. Ko kaulija kaulytojai? Ar kada įsiklausėte, kaip skamba žodis “kaulyti”? Spėčiau, kad jis kilęs iš kaulų ir šuniško kaulijimo to, kas lieka nuo stalo. Kaulijama išėdų, liekanų. Kaulijama iš bado. Tačiau jei atkreipsite dėmesį į tuos, kurie jūsų dažniausiai prašo padirbėti už dyką, greičiausiai atrasite įdomią tendenciją. Panašu, kad dažniausiai tie žmonės galėtų mokėti. Esu pastebėjusi, kad tie, kurie tikrai negali mokėti už… Skaitykite toliau
Kai atsisakyti reiškia atrasti. II dalis
Parašiusi pirmą šio teksto dalį, pamačiau tokį juo besidalinančios moters komentarą: „Šitas straipsnis turėtų tapti mano biblija. Tol, kol namuose atsiras kuo kvėpuoti. Ir paskui būtų gerai neužsimiršti.” Džiugu, jei tekstas įkvepia gyventi švariau ir su mažiau. Šįsyk iš namų išeinam ir į lauką. Bet pradedam dar nuo namų: Mažiau smulkmės – daugiau tvarkos. Smulkmenos kaupia dulkes, jų priežiūra siurbia laiką ir energiją. Tai viena priežasčių, dėl ko kaip katė nuo lupamos citrinos bėgu nuo visokių mugių ir turgelių, kur kupstai ir kupsteliai daiktų žvaliai dairosi naujų aukų – oi, atsiprašau, šeimininkų. Bilda medinės piestos, braška kubilų šonai, plasnoja drožti ereliai, skleidžias verbos, staiposi medinės mentelės, klastingai dirželiais moja lininės prijuostės. Neturiu nė vienos prijuostės. Turiu tik vienui vieną pjaustymo lentelę ir tik dvi menteles. Mėgstu švarą, tačiau dar labiau mėgstu turėti laisvo laiko. Tad man geriau išvengti mažmožių, nei prikaupti jų ir paskui trinti kiekvieną šluoste. Tikrai turiu ką veikti ir… Skaitykite toliau