„Atrodo, viskas vyksta savaime“


Gavau laišką. Skaičiau ir galvojau… ne, iš pradžių nieko negalvojau, iš pradžių mano galvoje buvo vakuumas. Iš netikėtumo. Jaunas vyras, tylutėliai sudalyvavęs abiejose mano nuotolinėse praktikose, parašė man vieną brangiausių visų laikų laiškų.

„Pradžioje, pateiksiu keletą mano gyvenimo detalių:

Dirbu samdomą darbą, tačiau turiu mėgstamą veiklą, kuri man jau neša pajamas. Augau alkoholiko tėvo šeimoje, paauglystėje netekau mamos. Nuo vaikystės domiuosi psichologija, saviugda ir pan. dalykais. Todėl tai, ką rašot, man nėra visai nauja, bet ir dvasinių klejonių esu patyręs.

Dalyvavau abiejose Jūsų nuotoliniuose seminaruose – EŽD eksperimente ir Nuostatų keitimo praktikoje.

Skaitydamas kitų dalyvių atsiliepimus matau daug „labiau, geriau, smagiau, įdomiau..iau, iau, iau“ komentarų. Suprantama, kad po eksperimento tikrai daug kas einasi lengviau, smagiau, įdomiau, ir tai labai didelis pokytis ir malonumas. Tačiau tokį rezultatą sunku įvertinti ir pamatuoti. Todėl aš antrinu, kad viskas tikrai lengviau, smagiau ir taip toliau, tačiau dar pabandysiu pasidalinti ir konkretesniais rezultatų pavyzdžiais.

Pirmiausia, iš atminties surašau konkrečius po konkrečios praktikos atsiradusius rezultatus, o toliau – bendrus įspūdžius.

Per/po EŽD eksperimento:

  • Mano atlyginimas darbovietėje padvigubėjo;
  • Visiškai, absoliučiai baigėsi man artimo žmogaus isterijos priepuoliai;
  • Mano tėvas visą tą laiką savanoriškai atsisakė alkoholio.
  • Visiškai neskausmingai ir su malonumu įsigyjau man tikrai labai reikalingų daiktų, kurių labai norėjau, bet anksčiau laikiau man per brangiais.
  • Turiu hobį, kuris neša man pajamas, tačiau eksperimento metu mano įkainis paaugo maždaug 20proc., padaugėjo užsakymų.

Per/po Nuostatų keitimo praktikos:

  • Mano santaupos išaugo 1000 eurų;
  • Mano pajamos pakilo trigubai.
  • Gavau įdomaus darbo pasiūlymą, kurį galiu dirbti ir neišeidamas iš savo samdomo darbo.

Išvardinau labiausiai atmintyje įstrigusius, pamatuojamus rezultatus. Tačiau tuo metu nutiko daug malonių, įdomių, mielų, naudingų staigmenų – susitikimų, „atsitiktinumų“, suvokimų, puikių akimirkų. Visų jų nevardinsiu, nes laiškas pavirstų paklode. Tiesiog noriu patikinti, kad pokyčiai yra akivaizdūs.

Dabar keletas bendrų pastebėjimų:

Kai kada žmonės teigiamus gyvenimo pokyčius mėgsta nurašyti atsitiktinumui. Tarkime, jei pradėjus eksperimentą, gyvenimas pagerėja, tai ryšio tarp pagerėjimo ir eksperimento jie nemato. Štai ką aš apie tai manau.

Po eksperimento daug mąsčiau apie ribą tarp saldaus pozityvumo ir konstruktyvumo, taip pat perskaičiau kažkurį Jūsų FB postą apie tai, kad neturime būti saldžios daržovės ir pradėjau kvestionuoti tai, ar nesu per daug dogmatiškas EŽD eksperimento medžiagos atžvilgiu. Gal kai kur galiu ir supykti ar pabumbėti…

Taip po truputį atleidau vadeles ir grįžau prie senų įpročių. Spėkit, kas tada nutiko su mano gyvenimu? Viskas pradėjo ristis žemyn – aplinkinių emocinė būklė, mano paties nuotaika, rezultatai darbe ir universitete, pajamos krito, išlaidos augo… Gerai, nurašykime ir tai atsitiktinumui – taip jau nutiko, kad pradėjus eksperimentą, viskas pagerėjo, nustojus taikyti žinias praktikoje – atsitiktinai pablogėjo. Bet kodėl tada vėl pradėjus eksperimentą, vėl viskas pradėjo tvarkytis, atrodo, savaime? Turbūt, atsitiktinumas…

Kitas svarbu aspektas, kurį patyriau eksperimentų metu – „savaimiškumas“. Anksčiau, kad pasiekčiau tikslą, reikėdavo brautis alkūnėmis. O mano ramus būdas man to daryti neleisdavo. Atrodo, rašai, darai, stengiesi, bet rezultato, kaip nėra, taip nėra. Dabar gi, atrodo viskas vyksta savaime. Žinau, kad taip rašo daugelis, bet noriu šiek tiek išgryninti mintį.

Žinoma, kad kažką pasiektum, turi veikti, negali tiesiog sėdėti. Tačiau tas veikimas dabar yra malonus, lengvas, todėl ir atrodo, kad viskas vyksta savaime.

Galiausiai, svarbu pasakyti, kad per ar po eksperimentų nebuvo taip, kad viskas staiga išsisprendė ir nemalonumų nebenutinka. Vis dar nutinka. Nemalonūs pokalbiai, situacijos, atsitikimai, klaidos. Tačiau dabar viskas yra kitaip.

Jei nutinka kažkas nemalonaus, pirmiausia, pradedu suvokti, už ką ir kodėl man Visata siunčia tokias situacijas. Tai leidžia: a) jas tinkamai kontroliuoti; b) reaguoti ramiau, žinant, kad dabar tavo veiksmai yra dori, teisingi arba tiesiog tinkami; c) tokių situacijų išvengti ateityje.“

****

Šis jaunas vyras tapo man dar vienu, tačiau – neįkainojamu, gyvu įrodymu, kad… veikia tai, ką veikiame mes. Tiesą sakant, po jo laiško supratau, kad… turiu kur pasitempti pati. : )

Dėkui rašantiems man apie savo pasiekimus. Jūs esate labai svarbūs tiek mano seminarų, tiek nuotolinių praktikų bendrakūrėjai, savo įžvalgomis ir pavyzdžiais praturtinantys kaskart naujai tobulinamą, augančią medžiagą. Net man, žodžio žmogui, sunku rasti tinkamus žodžius, kad galėčiau išsakyti, koks svarbus man yra toks – konstruktyvus – grįžtamasis ryšys.

O jūsų pačių laimėjimai įkvepia ne tik mane, bet ir mano skaitytojus.

Tegul jums sekasi! Tegul vėjai būna palankūs ir horizontai – platūs.

laivai


Bookmark the permalink.

Comments are closed