Apie sėkmės ir išsipildymo baimę


Ar būna, kad lyg ir siekiate kažko, lyg ir norite kažko, tačiau drauge suvokiate – bijau tos sėkmės, bijau to išsipildymo, lyg ir siekiu, bet tuo pat metu lyg ir stumiu nuo savęs. Tarsi norėtume šviesos namuose, bet patys laikytume langines aklinai uždarytas.

Ko konkrečiai bijome? Kartais žinom, ko konkrečiau bijom, kartais ne. Yra būdų ir technikų pasikapstyti po save ir pabandyti atsekti, kas glūdi po ta paviršine baime. Tai gali būti ir asmeninio ugdymo pratimai (kelis efektyvius naudojame nuostatų keitimo praktikoje), tai gali būti ir laisvasis rašymas, keliant sau klausimus, tai gali būti ir individuali terapija ar grupinis darbas, moderuojamas profesionalo. Manau, vien jau tai, kad ima kilti klausimas, iš kur šita mano baimė, reiškia, kad anksčiau ar vėliau mus pasieks mums tinkamas būdas su ta baime susitikti akis į akį ir pažvelgti, kas slypi už jos.

Baigiantis vienos grupės, dalyvaujančios EŽD eksperimente, devynių savaičių kelionei, kaip tik gavau vieną labai atvirą laišką. Dalyvė rašė, kad į eksperimento pabaigą aiškiai pajuto bijanti išsipildymų, bijanti sėkmės.

Noriu pasidalinti savo įspūdžiais tiek iš asmeninių patirčių, tiek iš patirčių žmonių, kurie po mano seminarų pasidalina panašiais nuogąstavimais.

 

– Apie žodžio “sėkmė” pavojus –

 

Pats žodis “sėkmė”, mano manymu, yra rizikingas. Man jis siejasi su amerikietiškais motyvatoriais, plieninėmis šypsenomis garsiai rėkiančiais “TU GALI!” – nors nė velnio jie nežino, galiu ar ne.

Viena nuostatų keitimo dirbtuvių dalyvė labai gražiai pasakė, kad ir žiniasklaidoje sėkmė dažnai nušviečiama kaip laimingas atsitiktinumas, laimės žvaigždės žybsnis – žmogus jau gimė “sėkmingu”, jam viskas nukrito… Kiek už to buvo darbo, kiek atkaklumo, kiek mokymosi, kiek investicijų, kiek klaidų – visa tai neretai pamirštama ar tyčia nutylima.

Tad “sėkmę” šiame tekste kaitalioju su žodžiu “išsipildymas”, kuris man asmeniškai yra labai gražus ir daug geriau įkūnijantis esmę, taip pat žodžiais “pagerėjimas” ir “pasisekimas”, kurie irgi reiškia, kad reikalai taisosi, tačiau be tos įsirėžusios amerikietiškos šypsenos.

Taigi:

 

Sėkmės ir išsipildymų bijoti yra natūralu.

 

Labai sveikinu tuos, kurie suvokia tokią savo baimę, nes su tuo, ką suvokiame, jau galime dirbti.
Bijome to, ko nepažįstame, bijome to, ko negalime prognozuoti. Bijome, kad reikės mokytis naujų dalykų. Kartais galime bijoti netgi išlepti. Aš asmeniškai, prisipažinsiu, šito labai bijojau.

 

Pagerėjimas dažnai siejasi su nežinia ir nesaugumu.

 

Jei esame įpratę prie vargo (ar materialaus, ar emocinio, dvasinio), jis yra tapęs mūsų kasdienybe, tam tikra prasme – komforto zona. Čia iš serijos “vyras muša, bet bent jau turiu vyrą”, o kas bus palikus mušantį vyrą – gi nieks nežino. Gal ir bus geriau, bet reikės mokytis naujų dalykų…

Mane pradėjo vis dažniau kviesti į tarptautinius renginius – festivalius, konferencijas. Baimė sakytų: atsisakyk, Ilze, kam tau tie rūpesčiai, kam tos kelionės, kiek streso, gulėk ant pečiaus sau ramiai ir tingėk saugiai… Kadaise visai gerai kalbėjau angliškai, nes dariau tai kasdien – darbe, o dabar liežuvis aptingęs, kompleksuoju, strypinėju kalbėdama su užsieniečiais telefonu kaip zuikis. Atsisakyk, Ilze, kam tau tie rūpesčiai…

Tačiau iš Vedų psichologijos praktikumo išsinešiau labai svarbią žinutę: komforto zonoje mūsų siela neauga. Todėl sakau TAIP daugeliui pasiūlymų, kur tenka stipriai pasistiebti.

 

– Išsipildymai gali reikšti praradimus.

 

Ar bent jau mes taip slapčia manome. Praturtėsiu – nusisuks giminės. Gausiu gerą darbą – draugė pavydės. Uždirbsiu daug pinigų – su manimi norės būti tik visokie alfonsai. Gerai gyvensime – vaikai išleps ir pradės vartoti narkotikus…
Praradimo baimių būna ir keistų, ir juokingų – nuostatų keitimo dirbtuvėse žmonės neretai garsiai juokiasi, pratimų metu atradę, ko konkrečiai bijo.

 

– Kai kuriems mūsų pasisekimas kelia kaltės jausmą.

 

Aš nevertas tokios laimės”, “aš nieko nepadariau, šita sėkmė yra atsitiktinumas”, “yra daug labiau sėkmės nusipelniusių žmonių”. Kognityvinės terapijos šalininkai sako, kad depresyvūs žmonės yra linkę nuvertinti savo pasiekimus, o šie nuvertinimai toliau kuria depresyvias nuotaikas. Tai užburtas ratas, iš kurio išsiplėšti galime tik sąmoningai pakeitę požiūrio kampą.

Kaltės jausmas taip pat traukia bausmę ir tuos, kurie toliau zulina mūsų kaltės mazolį.

– Mes labai gerai gyvenam, – sykį nuostatų keitimo dirbtuvėse pasakė viena dalyvė, – tikrai labai gerai. Mano atlyginimas labai didelis. Bet mane vis puola ir puola paprašaikos. Vis kaulija ir kaulija – paskolinti pinigų ar tiesiog jų duoti…
– Ar galiu pasiteirauti, jei ne per intymus klausimas – Jūs atlyginimą gaunate baltais? – klausiu.
– Ne, vokelyje.
– Ar teisingai suprantu, kad žinodama, jog nuo atlyginimo vokelyje nemokami mokesčiai, kiekvienąsyk gaudama “juodą” atlyginimą jaučiate šiek tiek kaltės?
– Na, tiesą sakant, jaučiu, ir nemažą. Mielai gaučiau “baltais”, bet tokia jau situacija darbe.
– Mano patirtis tokia: kai liaujamės imti vokelį, kai pradedame sąžiningai mokėti mokesčius nuo kiekvieno uždirbto euro, žaibiškai dingsta kaltės jausmas dėl „didelių” uždirbamų pinigų. O su juo žaibiškai dingsta ir paprašaikos. Magiškai tiesiog. Kaltė traukia bausmę. Kai kaltė išnyksta, išnyksta ir bausmė.

 

Taip, man yra tekę imti dalį atlyginimo vokelyje – liūdnai pagarsėjusioje įmonėje, apie kurią parašiau knygą “Atleisk savo šefą”. Tuometinė mano pasaulėžiūra buvo tokia. Tačiau tikrai visiems linkėčiau to palengvėjimo ir taikos su savimi jausmo, kai atsisakai imti juodus pinigus. Karma labai greit už tai atlygina. 🙂

 

– Kai kurie mūsų taip auklėti –

 

Dar viena galima priežastis, dėl ko sąmoningai ar pasąmoningai po pasisekimo laukiame smūgio žemiau juostos, tai nuostatos, kurias “paveldėjome” iš savo tėvų ir senelių.

– Gyvenimas – tai zebras: po baltos bus juoda.
– Kenčiantiems – dangus.
– Nesidžiauk radęs, neverk pametęs.
– Nedainuok prieš pusryčius – vakare verksi.
Sąrašą turbūt būtų galima tęsti? : )

 

Po sėkmės ateis nesėkmė, nes gyvenimas taip surėdytas, – kai kurie mūsų iš savo vaikystės namų išsinešame tokią žinutę, ir einame per gyvenimą susikūprinę, susisieloję, kaip rūpintojėliai – kad tik per daug neapsidžiaugtume, kad tik per daug nepasisektų.

 

– Kas galėtų padėti vaduotis iš įsitikinimo, kad po sėkmės būtinai ateis nesėkmė –

 

Lise Bourbeau, jei jūsų slaptos baimės ir stabdantys įsitikinimai yra labiau susiję su kūnu: gal tai slapta baimė pasveikti, slapta baimė sulieknėti, slapta intymumo baimė, baimė patirti malonumą mylintis, neįsisąmoninta baimė turėti vaikų? Anot šios autorės, ligas, kūno negalavimus ir sudėtingas situacijas kuria… mūsų pačių mintys. Štai moteris, vengianti intymumo, anot L. Bourbeau, pati to nesuprasdama “apsiaugina” riebalų sluoksniais lyg apsauga: apsauga nuo patrauklumo, apsauga nuo santykių, apsauga nuo galimo išsiskyrimo skausmo.
Ši autorė savo knygose pateikia įdomių, efektyvių pratimų ydingoms minčių konstrukcijoms suvokti ir dirbti su jomis.

Olego Torsunovo knyga “Charakteris ir sėkmė”. Pati ką tik baigiau ją skaityti, ir nors iš žmonių, mėgstančių šį, sako, labai gyvybingą autorių ir lektorių, girdėjau nuomonių, kad pati knyga – gana sausa, labai teoriška, norėčiau pasakyti, kad ši knyga atsako į labai daug klausimų ir sudeda labai labai tvirtą pamatą tolimesniam darbui su savimi. Man patinka tokios knygos – griežtos, nesaldžios, ne rasotom rožėm išdabintos. Tačiau čia tikrai galima rasti daug paaiškinimų, kodėl, anot Vedų, etiškai, dorai gyvenantis žmogus, valantis savo sąmonę ir švelniai, kilniai besielgiantis su kitais, po nedidelių išbandymų (kurių sulaukia visi sąmoningumo keliu pasukę žmonės) vėliau gali sulaukti tik sėkmės.

Individuali psichoterapija. Jei esate prikaupę baimių ir skausmo iš seniau, ypač – iš vaikystės, ir jei esate nusiteikę dirbti su savimi ilgesnį laiką – metus, dvejus, trejus, aš nuoširdžiai rekomenduočiau individualią psichoterapiją, su sąlyga, kad rasite jums tinkamą terapeutą. Esu sulaukusi ne vieno laiško iš savo skaitytojų, kad “paskaičiau tavo tekstą apie suaugusius alkoholikų vaikus, ir supratau, kad turiu dirbti su savimi – radau psichoterapeutę ir tai buvo geriausias mano pernai metų sprendimas.” Sakoma, kad vienas sėkmingai individualią psichoterapiją pradėjęs žmogus teigiamai paveikia dar 5-6 savo aplinkos žmones, tad jūs galit įsivaizduoti, kokia didelė ir daug apimanti yra kryptingo darbo su savimi nauda.

Grupinė terapija ar kelių dienų intensyvaus patyrimo grupė – tiems, kurie mano, kad neturi kelerių metų individualiai terapijai, nori greito apsivalymo ir greito naštos nusimetimo nuo pečių. Esu porąsyk ir pati dalyvavusi intensyvaus patyrimo grupėse. Tai tikrai labai intensyvi patirtis ir ji tikrai gali padovanoti didžiulį vidinį išsirišimą, ilgai nešiotų skaudulių suvokimą ir paleidimą, tačiau čia labai svarbu, kas susirenka į grupę ir kas ją veda. Man buvo nutikę, kad į grupę atėjo man didžiulį atstūmimą kėlęs pažįstamas žmogus ir aš supratau: prie jo nenorėsiu ir negalėsiu būti atvira, tad šios trys dienos tikrai nueis šuniui ant uodegos. Jau susitaikiau su tuo, kad būsiu tik stebėtoja. Tačiau antrąją dieną tas žmogus nebeatėjo. Ir aš savo viduje grupės padedama galėjau nuveikti tikrai didžiulį darbą. Po jo mūsų grupę rengusiai psichoterapeutei pasakiau:
– Man atrodo, kad per tas tris dienas čia nuveikiau tai, ką individualioj terapijoj būčiau dariusi metus.
– O gal ir visus trejus, – pasakė ji.
Kadangi grupėje daugiau narių, kiekviena situacija daugiau kartų “atspindima”, ir procesai vyksta daug greičiau.

 

– Pabaigai –

 

Tikrai nežinau ir negaliu žinoti visų atsakymų, tačiau pasidalinau tuo, kas gali būti tikrai naudinga ieškant pasisekimo baimės šaknų. Kad ir ką pasirinktumėte, linkiu prisiminti, kad mes visada esame didesni už savo baimes. Ir kad dažniausiai būtent patys nesąmoningai jas penime ir maitiname – dėmesiu, su ta baime “rezonuojančia” informacija (“aha, va ir tam nepasisekė, ir tam, tai aišku, kad ir man nepasiseks”), aplink tvyrančiomis nuostatomis (“nėra namų be dūmų”, “bėda po vieną nevaikšto” ir pan.).

Būkime sveikai kritiški ir reiklūs tiek savo mintims, tiek tam, kuo mus bando “pavaišinti” aplinkiniai ir žiniasklaida. Tada po truputį imame išgirsti žmogų, kuris galėtų būti geriausiu mūsų draugu visą likusį gyvenimą ir kuris jau turi labai daug atsakymų į mums kylančius klausimus – patys save.

Ir galbūt vieną rytą plačiai plačiai atversime savo langines išsipildymams.

Veronos langai ir langinės, 2016 sausis.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.