Tekstas vasaros pabaigai


– Atsisveikinant –

 

kai paskutinė vasaros žvaigždė

išsirpusi į šlapią žolę kris

pasaulis atsidus ir sumažės – –

po savo širdimi pravers duris

 

rami naktis – anapus žengs visi –

garsai, kerai, ūkai, tankmių būtybės

kažkas mažytis man į ranką įsikibęs

vos girdimai paklaus

ar dar esi

 

žvaigždynų koriui meteorais lašant

kaip gervuogė išnokusi tamsa

sugers ir mus ir pasimetusį kažką

bus taip tyku bet tos tylos bus maža

 

kažkas į mus nueinančius dėbsos

kol žemė vėl įkvėps ir išsiplės

jauti ten po širdim dabar nešies –

lyg kėkšto plunksną –

atspindį šviesos


Bookmark the permalink.

Comments are closed.