Apie sekundžių brangumą


Antrus metus slaugau mūsų katę, sergančią inkstų nepakankamumu. Gydytojai sako, kad 99,99 % tokių atvejų žmonės gyvūnus „migdo”, tačiau aš labai džiaugiuosi, kad mes pasirinkom kitaip. Tiesa, būna, kad dienos metu Juozapas ant manęs pykteli. Tačiau atėjusi naktis parodo, kas yra kas.

Neseniai žiūrėjau į katę, tamsoje neišpasakytai uoliai savo storomis letenomis maigančią apklotą greta manęs, lyg minkytų tešlą pyragui, ir garsiai garsiai murkiančią. Žiūrėjau ir supratau: kaip ir kiekvieną dieną, ji man galiausiai atleidžia.

Ko ji pykteli per dieną? Na, kokia gi katė mėgsta gauti tabletę į nasrus? O jei vaistų, kuriuos turiu suduoti, – net keturi penki per dieną? Ir taip kasdien? Kiekvieną mėnesį? Ištisus metus?

Gerai, kad neseniai gydytojas leido beveik visus dienos vaistus suduoti vienu ypu.
– Kad nebūtų psichozės katei, – pasakė juokdamasis.
– Kad nebūtų psichozės ir žmonėms, – taip pat juokdamasi pasakiau.

Žinoma, ir pati poodinės lašelinės procedūra nėra laukiamiausia dienos akimirka. Nors Juozapas jos metu nejaučia skausmo, nors jau priprato, nors kartais murkia ir kartais net užmiega ant mano rankų procedūros metu, ji VISADA pyksta pagauta PRIEŠ procedūrą ir nutuokdama, kas jos laukia. Nešama iki svetainės bamba ir šnypščia, keikia mus abu.

Pasibaigus procedūrai dažniausiai šauna kaip kulka, tūpteli tarp virtuvės ir svetainės, išdidžiai prausiasi leteną. Kadangi po oda jai suleidžiam apie 200 ml tirpalo, po lašelinės ji atrodo lyg kvazimodžiukas – su nemaža kuprele. Tai skystis po kailiu. Kartais ji bando nusprausti ir kuprelę, bet nepasiekia.

Žiūriu į tą kvazimodžiuką ir galvoju, kaip aš tave myliu, meškine.

Vanduo rezorbuojamas, po kiek laiko kuprelė išnyksta.
Katiniškas įsižeidimas atlėgsta dar greičiau – kartais vos po procedūros rainas burbulas puola pūstis ir glaustytis į kojas D.

Tada ateina naktis. Ir mes visi keturi įsitaisom miegoti.
Juozapas ilgai ilgai maigo apklotą prie manęs ir garsiai garsiai burzgia. Manau, tuomet ji jau visiškai nebepyksta.

Ir aš galvoju, koks brangus yra gyvenimas. Kiekviena jo diena. Kiekviena jo sekundė.

PS. Kai labai, LABAI tingiu, greičiausiai atrodau labai panašiai.
Čia mes su Juozapu lovoj žiūrim mano labai mėgstamą serialą apie Visatą ‘Cosmos’ (yra Netflixe). Na, kas žiūri, o kas jau tiesiog užniemusi nuo tingulio saldumo. Kai net tingėti tingu.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.