Maži ir dideli išsipildymai ateina ten, kur jų laukia


Muitininkai muitina prekes, arba truputis gaivių spalvų didžiausiai metų pilkumai – lapkričiui. Drauge – tai dar viena trumpa istorija apie mažus ir didelius išsipildymus, šįsyk – apie viržius ir viltį, ir gal dar apie angelą.

Jau ne pirmus metus vis pasigrožiu viržiais – ir laukiniais, vienoje Labanoro girios proskynoje vasarą dūzgiančiais bitėmis, ir dekoratyviniais. Man tiesiog labai gražus šis augalas: kuklus, tačiau su charakteriu, ir dar šiek tiek pankas – tokios gražios skiauterės, švyti, žmogau, tik gėrėkis.

Visai neseniai kalbantis su mama kilo idėja mūsų su D. namų balkonus papuošti viržiais, kurie, anot mamos, gali lauke ir žiemoti. Na, pakalbėjom, ir padėjom mintį į lentyną.
Šią savaitę pramogaudami statybinių prekių parduotuvėje aptikom milžinišką viržių lentyną – man net silpna pasidarė iš gražumo. Tačiau vėl pagalvojau, „ai, kada nors, kitą sykį“.
Kitas sykis netikėtai nutiko šiandien. Tėtis padėjo nuvežti Juozapą tyrimams, parvežėm įsižeidusį rainą burbulą namo, ir staiga jis (tėtis, ne rainas burbulas) sako:
– Ai, beje, turiu tau dovanų nuo mamos.
Viržiai! Norėjau – ir gavau. Tokią tyvuliuojančios pilkumos dieną, kai lyja nuo ryto, tirštėjančiose vakaro sutemose – du vazonaičiai viržių, net šviečia. Tiek nedaug, o nuotaika nusidažo visai kitomis spalvomis.
Na o murkiantys muitininkai juk turi išmuitinti kiekvieną naują daiktą namuose. Taip ar panašiai kažkada mano sienoje parašė kažkuris kačių draugas, ir tai juk visiška tiesa: kiekvienas maišas ir maišiukas, dėžė ir dėžikė, daiktas ir daiktukas turi praeiti patikrą. Viržiai, kaip matyti dokumentinėse nuotraukose, taip pat buvo išmuitinti.
Ir štai visai ką tik el. paštu gaunu šiandieninius Juozapo tyrimus.
Atsakymai puikūs – atsižvelgiant į visą sveikimo istoriją, turint omeny du pablogėjimus šiemet, ir tai, kad vienas pablogėjimų buvo visai ką tik, man grįžus iš Niujorko (darosi panašu, kad kai išvykstu, katei ima blogėti tik iš liūdesio, nes vaistus ir lašelines ji gauna ir man nesant, – ir tai jau ne pirmas kartas, kai jai pablogėja būtent man išvykus).
Tačiau kai grįžau namo ir supratau (iš pirmo žvilgsnio), kad reikalai suprastėjo, kasdien darėm viską, ką galėjom, kad būtų geriau. O kas nuo mūsų nepriklauso, išmokau patikėti Didžiajam Kačių Kūrėjui. Ir mano prašymas vėl buvo išpildytas.
Ką tik paskambino mūsų (vos nepasakiau „šeimos“) gydytoja ir darsyk pasakė, kad Juozapas yra tikras stebuklas.
„Prašykite, ir jums bus duota,“ – juk tūkstančius metų žinoma. Bet ar daroma? Kadgi dažnai daroma kas kita. Nors dar niekur nemačiau parašyta, „bėdavokite, ir jums bus duota“. 🙂
Sakoma, ir angelai tik pildo – ar žmogus bėdavoja, ar dėkoja. Aš nežinau, ar egzistuoja kokie kates globojantys angelai, tačiau tikrai kiekvieną dieną dėkoju už tai, kad… na, jūs mane supratot.
Juk sakiau, kad tai dar viena istorija apie išsipildymus.

Bookmark the permalink.

Comments are closed