Klausimynas geresnei būsimai vasarai kurti


Pratimas, naujai atskleisiantis užrašyto žodžio magiją. : ) Mylintiems vasarą, gedintiems jos besibaigiančios, jaučiantiems, kad ji (net jei buvo labai gera) galėjo būti geresnė, ir ypač su ašaromis akyse žvelgiantiems į tolstančias atostogas (o labiausiai pykstantiems ant savęs, kad įgyvendino tiek mažai SAVO norų ir taip nedaug tepasidžiaugė šiltojo metų laiko teikiamais malonumais) – efektyvus, praktinis, išbandytas ir pasiteisinęs klausimynas.

Pratimas padeda pasimokyti iš klaidų ir būsimą vasarą paversti labiau tikrų išsipildymų vasara, nei tuščių svajų. Panašų pratimą vasarai baigiantis atlieku jau antrus metus. Veikia puikiai. Atsakinėjimas į kryptingus klausimus – ne šiaip beletristika, laiko užmušinėjimas ar savitikslė “saviugda”, vedanti į niekur. Iš atsakymų tarsi pati kuriasi konkreti norų, siekių ir tikslų konstrukcija, ant kurios kitąmet (dar kryptingiau ir drąsiau) galima “lipdyti” trokštamas patirtis, pageidaujamus potyrius, lengvesnius savo norų pildymus.

Kitas akstinas užpildyti klausimyną – sakoma, kad tų, kurie su savimi dirba, norai pildosi daug lengviau.

Vasaros peržvelgimas ir geresnės vasaros strategavimas kitiems metams – tai rimtas (ir savaip labai malonus) darbas su savimi, kuris gali duoti didelių dividendų. Kas žino, gal kai ką pritaikysite dar šiemet: rugsėjis prognozuojamas sausesnis ir šiltesnis nei mūsuose įprasta, gal dar pavyks išgyventi vasaros džiaugsmų. 🙂

(Pvz., užpildžiusi šį klausimyną, taip pati įsikvėpiau, kad per savaitę įgyvendinau net keturis dalykus, man itin patikusius šią vasarą: išsyk pasidovanojau sau antrą gyvenime ajurvedinį viso kūno (savi)masažą “abhyanga” su šiltu aliejumi, kitądien porai valandų išlėkiau į žygį po miškus su ramiu “įsižeminimo” pusvalandžiu braidant upelyje ir vaikštant pievomis, o vakar dar trumpam nulėkiau iki sodybos pavaikščiot laukais ir greit greit paskint raudonėlių. Dar ir ežere beveik išsimaudžiau. Kažkaip staiga viskam “atsirado laiko” – kai pati sau apsirašiau, kaip gera buvo šią vasarą.)

Atsakinėdami į pratimo klausimus ir pabuvę sąžiningi su savimi vos keliolika ar keliasdešimt minučių, galite sudėti pamatą kitai, 2020-ųjų, vasarai.

Taip, gali atrodyti: oi, keliasdešimt minučių yra daug… na, kaip pažiūrėsi. Jei keliasdešimt minučių padės kitą vasarą išgyventi kokybiškiau, džiaugsmingiau ir autentiškiau – ar tai daug? Pastebiu, kad kartais žmonės klaikiai šykšti laiko darbui su savimi – manau, jie tiesiog dar nėra patyrę, kad už tokias pastangas būna atlyginta šimteriopai, jei ne tūkstanteriopai.
Siekis peržvelgti vasarą, kad ateinanti būtų geresnė, kilo spontaniškai. Vasara man yra labai brangus, svarbus metas, tačiau dėl darbų gausos ne visad pavyksta ja pasidžiaugti. 2018 m. vasaros gale, matydama sėlinantį rudenį, uždaviau sau vos kelis klausimus ir parašiau sau vos kelis pažadus, ką kitą vasarą norėčiau daryti kitaip.

Užrašyti, įžodinti norus, tikslus – labai svarbu. Ir tąsyk iš neregimo minčių pasaulio, kur ore ir eteryje zuja tūkstančiai svajų ir idėjų, vos kelias jų įžeminau – užrašiau. Nieko per daug nesitikėdama. Ir štai 2019-ųjų vasarą, tarsi per daug nesistengdama, tuos ketinimus įgyvendinau 1000 %.
Šįsyk klausimų kėliau jau daugiau, o atsakymams skyriau net valandą (per du kartus). Ir visiškai nesigailėjau. Labai aiškiai susidėliojau, kas buvo gerai, o kas galėjo būti daug geriau, ir jau turiu kelis didelius norus kitai vasarai.

Pamačiusi, kaip tai efektyvu, kviečiu ir jus išbandyti tokį vasaros užbaigimą: apžvelgti vasarą ir įvardinti, kas buvo gerai, o kas galėjo būti daug geriau, ir kaip jūs norėtumėt ir galėtumėt tai keisti.
Kad būtų paprasčiau, pateikiu galimus klausimus. Tačiau jei esate konstruktyviai (būtent konstruktyviai, ne destruktyvai) kūrybiški ir jei mokate sąmoningai “vesti” savo mintis, užduoti joms gerą kryptį ir formuluoti klausimus taip, kad atsakymai išsyk taptų mini strategijomis – formuluokite autentiškus klausimus sau. Lygiai taip pat klausimų paletę galite papildyti komentaruose.

Atsakymų ne tik neprivalote rašyti viešai – kai kuriais atvejais tai būtų ir nuostolinga energijos prasme: tarkime, jei jūsų noras kitai vasarai susidurtų su dideliu jūsų aplinkos (tegul ir tik virtualios) pasipriešinimu, jeigu jį tektų ginti, aiškinti. Jūsų noras yra JŪSŲ reikalas. Jūs neprivalote niekam teisintis ir niekam aiškinti savo TEISĖS NORĖTI. Būtent todėl rekomenduočiau klausimyną pildyti sau, ne viešai. (Nors tai atrodo savaime suprantama, dėl visa ko primenu – svajojame ir norime UŽ SAVE, ne už kitą.)

Taip pat palikite sau laisvę keistis ir laisvę savo norams keistis. Kitą vasarą gali norėtis visai kitų dalykų. Ir vis tik, šios vasaros pamokos, įžvalgos, pajautimai ir net neišsipildę lūkesčiai gali būti vertinga medžiaga planuojant kitą vasarą.

Ir siūlyčiau neatidėti šio kūrybinio pratimo “po savaitės”, “po mėnesio” ar “ai, kada nors žiemą” – atsakinėkite dabar, kol viskas dar labai gyva, šviežia, kol ši vasara dar tarpduryje, su visomis savo dovanomis ir – kam nepasitaiko – su savais liūdesiais ir neišsipildymais.

– KLAUSIMAI GERESNEI 2020-ŲJŲ VASARAI –

1. Jei dabar būtų dar tik 2019-ųjų vasaros pradžia ar dar tik pavasario pabaiga, ir aš prieš akis dar turėčiau didelę, ilgą, VISĄ vasarą, ką pirmiausia daryčiau KITAIP? Kaip KITAIP nugyvenčiau tas beveik 100 dienų?

2. Jei galėčiau savo viduje, charakteryje ar įpročiuose, pakeisti tik vieną dalyką dar prieš prasidedant naujai vasarai, kas tai būtų?

3. Jei galėčiau savo kūne pakeisti tik vieną dalyką dar prieš prasidedant naujai vasarai, kas tai būtų? Norėčiau stipresnio, sveikesnio, lieknesnio (ar kt.) kūno?

4. Ko šią vasarą man buvo per mažai ar nebuvo iš viso, ir trūko?

5. Ką galiu padaryti, kad šių – stigusių – dalykų kitą vasarą būtų daugiau?

6. Ko šią vasarą buvo per daug? Kokių veiklų, veiksmų, vietų, žmonių, daiktų, įsipareigojimų perteklius slėgė ar atėmė džiaugsmą?

7. Ką galiu padaryti, kad šių – perteklinių – dalykų kitą vasarą būtų mažiau?

8. Ko šią vasarą labai norėjau, bet taip ir neišpildžiau?

9. Kaip galėčiau tai išpildyti kitą vasarą?

10. Kas šią vasarą buvo ranka pasiekiama, bet aš to taip ir nepasiėmiau, nors norėjau, – įspūdžių, patirčių, pojūčių?

11. Kaip galėčiau kitąmet šių dalykų pasisemti pilnas rieškutes?

12. Ką šią vasarą iš savo norų ar tikslų tikrai išpildžiau 1000 % ir mielai pakartočiau?

13. Ką šią vasarą padariau / nuveikiau / patyriau tik vieną kartą, bet mielai pakartočiau?

14. Kuriose vasaros akimirkose slypėjo daugiausia laimės, daugiausia tikro, gilaus, džiaugsmingo buvimo čia ir dabar?

Galite kelti sau ir daugiau kryptingų klausimų, labai sveikinu galimus pavyzdžius.

****

Jei atlikote pratimą ir įdomu, kaip jis man pačiai “suveikė” per pirmuosius metus:

– ASMENINIS PASIDALINIMAS –

2018-ųjų vsarai baigiantis parašiau sau pačiai vos kelias įžvalgas, vos kelis tikslus 2019-ųjų vasarai. Tąsyk baigiantis vasarai jaučiausi nepabuvusi su ja iki soties, dar neatsidžiaugusi. Vieną rugpjūčio dieną D. vežė mane į sodybą, ir staiga pajutau: tai bus paskutinis mano vasariškas pasibuvimas sodyboj.

Tądien dienoraštyje parašiau:

“Atrodo, kiekvienos vasaros gale žadu sau tą patį: – kad kitą vasarą dirbsiu mažiau,- kad atostogausiu ilgiau,- kad daugiau būsiu sodyboj,- kad turėsiu ILGESNES atostogas BE JOKIŲ DARBŲ.
Ir visad likdavau su nužydėjusių pažadų puokštele ant svajonių kapo.”

Mano nuojauta pasitvirtino.

Vasara tą savaitgalį baigės.

Per kelias dienas mano akyse atėjo ruduo.

Tačiau tąsyk vos kelių pacituotų frazių užteko, kad tai taptų naujos, kitokios, daug geresnės vasaros kodu.

2019-ųjų mano vasara buvo kaip dar niekad ilga, aš tikrai kaip niekad daug ilsėjausi, ir turbūt daugiausiai lig šiol keliavau po Lietuvą (vien motociklu apsukom beveik 7000 km, dar keliavom ir mašina). Nuo Visagino iki Merkinės, nuo Biržų iki Metelių, nuo Utenos iki Preilos. Vasara buvo sklidina skirtingų Lietuvos ir Latvijos miškų, ežerų, upių, pelkių, pievų ir skirtingų Baltijos pajūrių.

Svarbiausia, vasara buvo sklidina tykumos sodyboje, lėtai ją įsirenginėjant pagal savo norus, pilna naujai atrastų pirties malonumų, ir, žinoma, gyvūnų: skirtingų jų rūšių, linksmos kaimynystės, visokių monų, kuriais jie leido grožėtis. Pirmąsyk gyvai, gamtoje, laisvėje, mačiau bebrus, ondatras, angį; iš labai arti stebėjau augantį zuikį, ežį; kaip ir kasmet – stirnų šeimą, žalčius, driežus, varles, gerves, garnius, lapes, šikšnosparnius.


Stebėjau kaip niekad daug saulėlydžių, gėriau į save kone nesutemstančias, paukščių čiulbesio ir varlių kurkimo persunktas birželio naktis, fotografavau sidabriškuosius debesis, gėriau žiogų svirpesio pilnas liepos naktis, žiūrėjau į Jupiterį su jo žiedais (per teleskopą), Mėnulio kraterius, apvalėjančias pilnatis ir liesėjančias delčias, ir lyg pažadus danguje pakimbančias Jaunatis, stebėjau vis tamsesnes, ilgesnes ir tylesnes rugpjūčio naktis, ir krentančius meteorus.

Tačiau šią vasarą tikrai neišdrįsau išpildyti visų savo norų. Taip ir nepersikrausčiau į sodybą pagyventi ištisai mėnesį ar du su katėmis, kad nereiktų grįžinėti į Vilnių jų prižiūrėti. Taip ir neapkeliavom skaidriausių Lietuvos ežerų. Net būnant prie jūros, nebuvo nė dienos tiesiog pabūti prie jos, pasidžiaugti saule, vandeniu ir smėliu – vis bėgom kažkur, skubėjom…

Nors aplankiau daug skirtingų miškų, nė sykio negrybavau, išskyrus savo pačios kiemą.

Man taip ir nepavyko ilgiau nei savaitę pabūti netrukdomai darbiniais reikalais, kad ir kaip stengiausi – visą vasarą.
Net kai jau šiaip ne taip duodavau sau erdvės nuo ilgamečių projektų – kaip tyčia imdavo skambinti iš laidų ar leidinių dėl interviu, organizatoriai – kviesti į renginius, laiškus rašyti įmonės, norinčios pirkti mano seminarus darbuotojams, kartais net po dvi per vieną dieną (VASARĄ!), ir taip toliau.

Ir nepaisant liūdnų natų, ši mano vasara vis tiek buvo kur kas laisvesnė, lengvesnė, turtingesnė įspūdžiais, įvairesnė ir komfortiškesnė už pernykštę.

Gal ir neįmanoma būtų spėti VISKO, aprėpti VISŲ savo norų ir VISUS juos išpildyti.Tačiau vien jų surašymas turi tikrai magišką galią.


– DAR KELI SVARBŪS DALYKAI –

Norus bei tikslus rašyti galima ir verta tikrai ne vien per Jaunatį. Labai sveika daryti tai ir tada, kai tie norai yra jausminiame pike: ne iš anksto nustatytu laiku, o tuomet, kai tie norai atsiveria ir praneša apie save su visa savo jėga.

Tai gali būti ne vien pozityvios emocijos – kartais svarbūs dalykai beldžiasi per negatyvius patyrimus.
Pavyzdžiui, kai esate supykę ant kitų, kad ilgai pildėte tik kitų norus.
Arba kai tūžtate ant savęs, kad pritrūkote tylos išgirsti tai, kas svarbiausia būtent jums, ir ryžto pildyti savo pačių didžiausius norus.
Arba kai prisiminimai dar labai gyvi, tikri, kai tiesiog fiziškai matote, kaip užsidaro vienos laiko durys (vasaros) ir atsiveria kitos (rudens).
Ir kai labai graudu ir gaila kažko neišsipildžiusio ar neišpildyto.

Prisiminę SAVO, o ne primestas vertybes, SAVO, o ne įkalbėtus norus, SAVO gyvenimo stilių, o ne kažkieno diktuojamas “gyvenimo būdo” madas, SAVO poreikius, o ne kažkieno sūdomus dirbtinai sukurtus pseudoporeikius, galite jau šiandien pradėti sėkmingai kurti kitos vasaros eskizą.
 
Kuris atėjus laikui taps žydinčiu, čiulbančiu, kvepiančiu, saulėje įšilusiu ir vandens atspindžiais raibuliuojančiu išsipildymu. Nauja, geriausia, ilgiausia, didžiausia ir gražiausia jūsų gyvenimo vasara.

Jau visai netrukus, 2020-aisiais. : )

****
PS. Kai užpildysite klausimyną, išsiųskite sau elektroninį laišką, pavadintą “Vasaros klausimynas”, kad jūsų atsakymai nepasimestų.
Arba – dar geriau – surašykite ranka tikrą laišką, įdėkite į voką, užklijuokite jį, ir parašykite ant jo “atsiplėšti prieš 2020-ųjų vasarą”.

O tada savo elektroniniame kalendoriuje įveskite priminimą 2020-ųjų gegužės 30-ajai.

Kodėl man tai svarbu?

Noriu, kad jūs – net jei 2019-ųjų vasara nebuvo gera – pajustumėt, kiek daug yra jūsų rankose, ir kokią gerą kryptį gyvenimui užduoda vien pats norų ir siekių formulavimas.

Dabartinė situacija, galimybės (įskaitant finansines), visos kitos aplinkybės nėra taip svarbu, kaip TAI, KO JŪS NORITE.

Kai mokame norėti ir pasitikėti gyvenimu, aplinkybės persidėlioja, galimybės atsiveria ir auga.

Tačiau panorėti už žmogų niekas nepanorės.

Todėl ir kviečiu – norėti, svajoti, o tada užfiksuoti.

Ir po kiek laiko pasitikrinti, kaip pildosi. Ir kaip patys pildome.

Ar tik laukiame, kad sprendimai ir gyvenimo dovanos kristų iš dangaus, mums nieko nedarant…

Gal vis tik lengviau, kai patys nors truputį pasistengiame?

Klausimynai padeda “išsaugoti” įžvalgas ateičiai. Pavyzdžiui, kitai vasarai.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.