„Išsivadavau iš jausmo, kad esu kažkam skolinga už gyvenimą ir menkesnė už kitus“


„Sveiki, Ilze,

Tikiuosi, kad šis laiškas Jus pradžiugins ir laikas jį skaitant Jums bus malonus.

Praėjo jau daugiau nei metai, kai pirmą kartą pagalvojau, kad norėčiau Jums parašyti. Tai nutiko 2017 rugpjūtį, kai išdrįsau savo šefės pasiprašyti didesnio atlygio už darbus ir visai lengvai jis man buvo pakeltas. Tada nustėrau nuo minties, kad „taigi čia būtent tai, apie ką rašo Ilzei kiti praktikų dalyviai, negali būti, kad ir man tai nutiko… gal čia tik sutapimas?“. Aha, „sutapimas“. Tuo metu kaip tik buvo praėjęs nepilnas mėnuo nuo EŽD nuotolinės praktikos pradžios. EŽD pradėjau 2017.06.23. NKP dalyvavau nuo 2017.11.30.

Taigi tokia buvo pradžia. Noriu pasidalinti ir ilgesniu sąrašu dalykų, kurie mano gyvenime pasikeitė į gera su Jūsų pagalba:

Visiškai atsisakiau alkoholio ir mečiau rūkyti. Tokį sprendimą, tiesa priėmiau dar prieš prasidedant EŽD eksperimentui, bet Jūsų tekstai smarkiai prisidėjo prie to sprendimo. Galutinai atsisveikinau su rūkymu ir alkoholiu pirmomis EŽD eksperimento savaitėmis. Visai lengvai, be streso, be atkritimų! Dabar jau net sunku įsivaizduoti, kad tai galėjo būti mano gyvenimo dalis.

Pagerėjo emocinis fonas, psichinė sveikata ir apskritai gyvenimo kokybė. Ženkliai sumažėjo depresyvios nuotaikos ir beviltiškumo jausmas. Žvilgsnis į pasaulį pasidarė kažkoks šviesesnis, konstruktyvesnis.

Išsivadavau iš aukos sindromo. Ištrūkau iš iliuzijų pasaulio. Suvokiau, kad esu visiškai atsakinga už savo gyvenimą ir tai, kas jame dedasi. Atsirado suvokimas, jog turiu teisę kažko norėti (ne, man tai nebuvo savaime suprantama), galiu leisti sau rinktis, ką veikti, su kuo leisti laiką. Nebeplaukiu pasroviui tikėdamasi, kad viskas bus gerai. Išsivadavau iš jausmo, kad esu kažkam skolinga už gyvenimą ir menkesnė už kitus.

Pildosi visokiausi norai. Kartais jau net juokinga, kad užtenka užsimanyti bet kokios smulkmenos ir po kelių dienų ta smulkmena mane pasiekia.

Pakilo savivertė. Tai, beje, išmatavau MBTI testu (lietuviškai galima rasti čia: charakteris.info). Šalia keturių asmenybės tipą nurodančių raidelių, yra toks rodiklis, vadinamas asmenybės aspektu. Jis parodo užtikrintumą/savikritiškumą. Taigi, mano rezultatai iš 76% savikritiškumo, pasikeitė į 80% užtikrintumo. Ir tikrai, lengviau priimti sprendimus, pastovėti už save, paieškoti teisybės ten, kur matau esant prasminga, imtis idėjų įgyvendinimo. Apskritai pakilusi savivertė apima daugybę gyvenimo sričių ir smarkiai prisidėjo prie bendros mano savijautos kokybės.

Atsirado veikla, kurią buvau aprašiusi viename iš eksperimetuose pateiktų pratimų. Idealiai mano vizijas atitinka žmogus, su kuriuo dirbu ir jausmas, kuris lydi mus veikloje. Toks… teisingas jausmas 🙂 Atrodo, lyg pati visata siunčia mums ženklus, kaip judėti pirmyn, ir atsakymus į visus kylančius klausimus. Su šia drauge mes jau nustojome stebėtis tuo, kas kurį laiką atrodė lyg magija – kad ir kur užstrigtume, kad ir ką sugalvotume, visur mus lydi kažkokie ženklai, „sutapimai“, kurie tarsi patvirtina, kad einame teisingu keliu.

Reguliariai mokausi piešti. Piešiau nuo pat mažens iki paauglystės ir tai buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Bet patyriau nesėkmę, dėl kurios nustojau piešti ir ėmiau galvoti, kad tai ne man, aš niekada neišmoksiu gerai piešti ir t.t. Pernai man pavyko atsikratyti šių nuostatų ir pradėjau lankyti profesionalias piešimo pamokas. Man puikiai sekasi ir mokytojas vis akcentuoja, kad esu labai imli ir gabi. In your face, senosios nuostatos! Esu tikra, kad kadanors galėčiau ir uždirbti iš piešimo. O kol kas mėgaujuos mokymosi procesu ir tobulėjančia ranka.

Finansiniai reikalai smarkiai pagerėjo:

Jau dukart pakilo atlyginimas. Man užteko adekvačiai, be jokio negatyvaus fono įvertinti savo kuriamą pridėtinę vertę. Pagaliau išgirdau, kad kolegos mane taip pat vertina kaip „brangesnę“ darbuotoją, nei kad buvau įvertinta darbdavio. Sugebėjau įžvelgti argumentus, kodėl aš vertinga. Tuomet ir nebereikėjo didelės drąsos einant į pokalbį dėl atlyginimo pakėlimo.

Grąžinau visas turėtas skolas. Ir tai buvo vienas labiausiai galvą išlaisvinusių pasiekimų.

Buvau investavusi nedidelę sumą pinigų, kuri grįžo atnešdama dar apie 120% pelno. Nors ir nedaug, bet man tai buvo didelis laimėjimas, suteikęs vilties, kad mano finansinė padėtis nėra amžiams prakeikta ir galiu šioje srityje pasiekti ramybės.

Jau beveik nebūna tokių mėnesių, kai tenka su nerimu laukti kito atlyginimo. Sakau „beveik“, nes paišlaidavau… 🙂 bet kiek džiaugsmo man tai atnešė!

Geresnis ryšys su tėvais. Jie paprasčiausiai manęs nebenervina, kaip būdavo anksčiau. Ir čia tikrai man padėjo EŽD.

Apskritai išaugo dėkingumo jausmas ir gebėjimas džiaugtis. Pradedant laiku su kate, magišku rudeniu, gražia muzika, skaniu maistu, ir baigiant visokiais pasiekimais ir pasisekimais, žmonių gerumu, visatos geranoriškumu – viskas mane džiugina. Iš dėkingumo kartais net drugeliai pilve skraido ir galvoju „kaip man gera gyventi!“. Gal atrodys, kad perdedu, bet tikrai išmokau mėgautis savo laiku žemėje.

Lengviau priimti nesėkmes ir sunkumus. Kadangi išmokau prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, tai imuosi kontroliuoti savo reakcijas į mane aplankančius sunkumus ir nesėkmes. Nesakau, kad visai išjungiu blogas emocijas, jos reikalingos, bet po sunkesnių patirčių tiesiog greičiau atsitiesiu. Priimu viską kaip pamokas, kurios, kai jos ištinka, atrodo tragiškos, bet pažvelgus atgal – visos kažkaip naudingos.

Tai toks tas sąrašas 🙂 Dar norėjau pasidalinti įspūdžiu, kuris mane lankė ypač EŽD eksperimento metu. Tuo metu atrodė, kad lyg ir nedarau jokių ypatingų dalykų, nešoku garbinimo šokių, neatlikinėju slėpiningų ritualų, nekamuoju savęs fizinėmis užduotimis, viskas tiesiog tyliai ramiai vyksta mano galvoje, niekas iš šalies nepasakytų, jog dalyvauju kažkokiam eksperimente. Kartais atrodydavo, kad gal man per mažai veiksmo, kaip gi kas nors gali nutikti taip tyliai sau galvoje sukant kažkokias programėles? Ir štai, koks galingas tylus įsiklausymas ir pamąstymas. Kaip verta pabūti savo galvoje nusiteikus apsišvarinti.

Pabaigai tiesiog milžiniškas AČIŪ! Buvo neįtikėtinai malonu tyrinėti, atrasti, žaisti, keistis ir stebėti, kaip keičiasi aplinka. Jeigu kas nors man būtų parodęs šį sąrašą prieš man atrandant Jūsų tekstus, tikrai nebūčiau patikėjusi, kad tokie pokyčiai įmanomi vienam žmogui per vienerius metus! Ačiū už viltį ir už postūmį išsipildymams.

Su šilčiausiais linkėjimais,

X“

Mano palinkėjimas visiems, drauge su manimi žengiantiems pokyčių keliu: leiskite naujoms, geroms patirtims šaknytis ir lapoti tarsi medžiams. To, ką išauginsite savyje, niekas ir niekada iš jūsų neatims. Pasitikėjimas pačiu gyvenimu, geresnė savistaba, skaidresnės mintys, tvirtesnis ir spalvingesnis žodis, aiškesnis savo galimybių suvokimas, ryškesnis pajautimas, kas yra jūsų ir kas ne, jaukesnis buvimas su pačiu savimi, daugiau stiprybės ginant savo poreikius, aiškesnis talentų suvokimas ir kryptingesnis jų vystymas, ir visi kiti vidiniai atradimai bei laimėjimai – tai dalykai, kurių iš jūsų niekas nei pavogs, nei atims, nei nukopijuos.

Tai medžiai, kurie augs ilgus metus ir, tinkamai prižiūrimi, plačiai keros.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.