Rekomenduoju: kvepiantis elfų maistas – pienių medus


Elfų, fėjų, nykštukų, laumių ir kaukų maistas: PIENIŲ MEDUS.

JUMS REIKĖS (kaip žvaliai, nutaisiusi TV laidų balsą, prieš kiekvieną receptą pasako mano krikšto mama):
– švarios vietos toli nuo asfalto, didelio mašinų srauto ir šunų vedžiojimo aikštelių,
– žydinčios pienių pievos,
– dėžės ar kašikučio,
– valandos laimingoje tyloje tarp byzgiančių bičių ir bimbiančių kamanių, skinant pienes prie pat žiedo.

 

(Skinant verta žiūrėti, kad žiede niekas negyventų, o jei ten bušavoja koks gyvis, jį pagarbiai iškratyt.)

Tada reikia parsivežti žiedus namo ir pamerkti juos šaltame vandeny parai.

Tada nupilti tą vandenį, užpilti žiedus šviežiu vandeniu (užfiksuoti, kiek vandens pilama), kad apsemtų, taip pat galima įspausti vienos ar kelių citrinų sultis. Ir virti žiedus apie 20 minučių.

Tada palikti atvėsti.

Kai atvėsta, kruopščiai nukošti žiedus ir TĄ žiedų nuovirą (jau be žiedų) pasilikti tolimesnei alchemijai.

Į pienių nuovirą dėti cukraus (aš šiemet naudojau rudą), maždaug 1 kg cukraus vienam prieš tai naudotam litrui vandens.

Ir ant lėtos ugnies virti dar valandą.

Kiek pravėsusį jau galima pilstyti į SLOINIKĖLIUS.

Čia ne bajeris, pienių medų tikrai galima valgyti, žinoma, ne šaukštais – vietoje cukraus ar medaus. Sako, turi daug vaistingųjų medžiagų ir stiprina imunitetą. Mane jį virti išmokė mama. Šį elfų pamėgtą sirupą verdu nuo 2015-ųjų.

Ką gi. Tris dienas truko mano pienių medaus alchemija. Sekmadienį skyniau, pirmadienį viriau pirmąsyk, antradienį antrąsyk. Dabar turiu du karamelizuotus puodus, karamelizuotą viryklę ir pienių medumi kvepėjusius namus.

Jei rasiu pirkti mažų gražių SLOINIKĖLIŲ, papilstysiu draugams paragauti, nes šiemet išsiviriau kaip niekad daug, o ir pienės itin ekologiškos – iki artimiausio asfalto kokie du trys kilometrai.

Jei mėgstate būti gamtoje ir jei norite rudeniui ir žiemai užsikonservuoti truputį saulės energijos (sako, žieduose jos labai daug), galite pabandyti.

Beje, labai svarbu pienių medų virti geros nuotaikos. Rimtai.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.