Šiandien (kovo 25 d.) su tėčiu (jis nuotraukoj) praleidom fantastišką dieną gamtoj. Vaikščiojom ledu, su šiaurietiškomis lazdomis. Tai buvo spontaniškas sekmadienio žygis užšalusiais ežerais.
Matėm visokių gyvūnų pėdsakų, bebrų dirbinių, ekečių, žvejų, įskaitant nebepastovintį ant kojų žūkliautoją (taip spėjo nuvargt žmogus iki 14 val.).
Išmanioji apyrankė rodo, kad nuėjom 10 km. Va dabar man atrodo, kad viena savaitė jau tikrai baigta, ir gali prasidėt kita.
Tiesa, grįžus namo iš D. sužinojau, kad ledas jau neva per plonas, kad jau „pilna įspėjimų”. Tad jei norėsite pasivaikščioti ledu, rekomenduoju laikytis saugumo instrukcijų:
– prieš tai pažiūrėkite Youtube mokomųjų video, ką daryti įlūžus,
– eikite į žygį su kompanija,
– rinkitės pažįstamus ežerus be šaltiniuotų pakrančių ir properšų,
– nuolat stebėkite ledo būklę,
– sužinokite ledo storį pasiteiravę žvejų,
– jei žvejai nebeprašneka, pamatuokite ledo storį įkišę šiaurietišką lazdą į eketę,
– jei dėl to kyla žvejų riaušės, skambinkite 112.
O geriausia turbūt jau palaukti kitos žiemos.
