Nekasdienio kino vakaras: spalvingas, stilingas ir suktas „Terminal”


Po n mėnesių savaitgalį leidžiu mieste, čia ir Jonines šventėm neįtikėtinai audringai – eidami į kiną. Kino norėjom konkretaus, jo Vingyje jau neberodo, tai važiavom kitur. Visoje salėje buvom lygiai dviese: panašu, kad nauja, keista ir dar iš treilerio spėjant į nieką nepanaši juosta „Terminal” Lietuvoje neturi daug gerbėjų. Tačiau šį vakarą tikrai turėjo du – mus. Ir būti tik dviese salėje buvo labai prašmatnu. Kažkaip šventiška.

Kaip dažnai mums ir nutinka, „Terminal” mus užkabino treileriu. Neoninės šviesos, keista erdvė, belaikė realybė, kai neįmanoma pasakyti, kuriais metais vyksta veiksmas, paslaptys. Fatališka moteris, kažkokie vyrai, gal truputį mėmės, šmėkščiojantys fone. Ginklai. Kablai žudikai. Lediniai drabužių siluetai. Einam į kiną? Einam į kiną.

(Filmo pavadinimas išverstas labai jau įmantriai, „Paskutinė s#####” – gal kiek persistengta su intriga, mano pojūčiu.)

Tai vienas tų retų atvejų, kai man pats filmas pasirodė geresnis už treilerį ar bent jau toks pats geras. Kuo jis išsiskiria nuo pradžių – labai intensyvus. Jokių lėtų atodūsių, mąslių patylėjimų ir žvilgsnių į nebūtį, tad ši įtraukianti, nenustygstanti juosta itin tinka pravalyti galvą nuo savų rūpesčių.

Filmas tikrai keistas (ne blogąja prasme) – manau, Dexter Fletcher ir Mike Myers tiesiog gali sau leisti vaidinti tegul ir ne masinei auditorijai skirtose, bet jiems patiems įdomiose juostose, tačiau toks tik mano spėjimas. Labai įsiminė tiesiog ledinė (nesinori sakyti blondinė) Margot Robbie.

Kas dar paliko ryškų įspūdį: erdvės, neįtikėtinos erdvės, puikiai suvaldytos. Kompozicijos. Darbas su šviesa – fantastiški sušvietimai, visko: didelių ir mažų erdvių, veidų, akių. Kostiumai. Šukuosenos. Ryškios ryškios lūpos, kokių pati niekada nesipiešiu, bet kadre man taip gražu.

Kitu atveju kalbėčiau apie pervaidinimą ir labai jau kraštutinius, gal net suinfantilintus charakterius, tačiau kadangi žanras toks – artimas komiksams (na bet ne Žmogaus Voro, o veikiau Sin Sičio komiksams), man čia viskas pasirodė vietoje.

Tai estetiška, prašmatni, prisirpusi istorija apie rafinuotą kerštą. Tai spalvingas pramoginis kino seansas, kurio neapkaltinsi giliu dvasingumu ar ašaringais katarsiais, bet gal ne visada to ir reikia?

Įspėčiau jautresnius žiūrovus ir žiūroves dėl kelių smurtinių scenų.
O daugiau nieko nespoilinsiu.

Treileris:
https://www.youtube.com/watch?v=18RqtFuaNe8

Rekomenduoju:
– mėgstantiems komiksų stiliaus filmus,
– tiems, kuriems patiko „Sin City”, abi dalys,
– tiems, kuriems įspūdį padarė „Atomic Blonde”,
– tiems, kuriuos prikaustė (tuomet dar brolių, ne sesių) Wachowskių „Bound” (nepaisant vos vienos lokacijos),
– tiems, kuriems „Too Late” buvo oho (nors tai ir visai kitos stilistikos filmas).

„Terminal”, darsyk pabrėžiu, man į jokį kitą filmą nepanaši juosta, ir mano rekomendacijos nereiškia, kad ji būtinai patiks, jei patiko anie išvardinti filmai. Tiesiog toks pojūtis, kad jei patiko tie – gali patikti ir šis.

Būna filmų, po kurių norisi rūkyti. Po šio dar gali norėtis avėti aukštakulnius-žudikus, šviesintis ir suktis plaukus penkiasdešimtųjų stiliumi, ir nešioti įliemenuotas sukneles bei lietpalčius, kas gal nėra taip jau blogai (akimirką pasižiūriu į save su džinsais ir pilku džemperiu).

Tik būtų gerai, kad ši juosta neįkvėptų smurtauti ir keršyti.

„Terminal” Vilniuje rodo jau tik Multikino (PC Oze), kasvakar 21.45 val., iki ketvirtadienio. Po šio kino seanso eidami per didžiulį tuščią prekybcentrį, nešvilpaukite. 🙂

PS. Mieste kaip tik matėm besiplieskiančias muštynes prie Lukiškių aikštės, bet jaučiu gal ne nuo tokių kinų, o nuo daugiadienių.

Ką gi, Joninės tradiciškai – su lietumi, ir netradiciškai – kine.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.