Žmonėms, su kuriais susipažįstu, labai sunku vienu sakiniu pasakyti, ką veikiu gyvenime (jaučiu, kartais mane net laiko vargše menininke, gyvenančia vyro sąskaita – kai kurie taip atvirai ir klausia; anksčiau siaubingai įsižeisdavau, bet su metais išmokau reaguoti linksmai). Tiesiog atsakyti, kad „ai, rašau eilėraščius, kuriu kačių komiksus, rengiu kūrybiškumo ugdymo kursus” atrodo kažkaip nerimta. Tokiomis dienomis kaip ši, ant bajerio galėčiau pridėti – SKATINU GIMSTAMUMĄ LIETUVOJE! Tada likčiau galutinai nesuprasta. 😀 Tačiau tai tema, kuria norėčiau parašyti kelis sakinius, nes iš laiškų jaučiu, kad ji aktuali. Ši tema yra nevaisingumas ir netradicinis požiūris į jį.

Vis galvojau, kaip prieiti iki šios temos ir kokį pavyzdį naudoti, kad būtų aišku. Ir galiausiai grįžau prie tos pačios metaforos:

Informacija yra lyg maistas

 

Neregimas, neapčiuopiamas, tačiau toks pats maistas, kaip ir fizinis: kaip iš fizinio maisto ląstelės „stato” kūną, taip iš informacinio maisto sąmonė ir pasąmonė „stato” vaizdinius, sąsajas, įpročius, santykius, ateities viziją ir mūsų savivaizdį – nematerialų mūsų gyvenimo stuburą, kurį vėliau mūsų ir mūsų reakcijų kuriamos aplinkybės aplipdo tarsi raumenys skeletą. Kuo ydingesnis, kuo ligotesnis tas vaizduotės, vidinių nuostatų skeletas – tuo prastesnį, sunkesnį gyvenimą sau kuriame. Kuo tiesesnis vidinis stuburas, kuo sveikesni mūsų mąstymo „griaučiai” (minčių struktūros) – tuo sveikesnį, sklandesnį ir sėkmingesnį žemišką gyvenimą kuriame.

Tik tiek, kad čia, minčių pasaulyje, procesai kartais užtrunka ilgiau, nei žemiškame. Gyvenime gi suvalgei sugižusio jogurto ar supuvusį kiaušinį – ir apsivėmei, žmogau, laimingas: nemalonu, tačiau taip kūnas atmeta toksinus, valosi, saugo save. O štai sąmonės, pasąmonės lygmenyje mes galime labai ilgai nuodytis kažkokia informacija ir to nesuprasti, nepajusti, neidentifikuoti, kas būtent smelkiasi į mūsų vidų kai juoduma ir teršia mūsų savivaizdį ir požiūrį į pasaulį.

Na o kas gyvenime apskritai yra svarbiau?

Svarbiau sveikai maitintis ar sveikai… kalbėtis?

 

Kai atsirado pirmieji žmonės, kovoję už kokybišką maistą ir aiškų žymėjimą, ko yra pridėta į produktą (ar E621, ar transriebalų, ar dar kokio š), jie buvo laikomi durneliais, nukvakėliais, “neturinčiais ką veikti” entuziastais, ekoseksualais ir tiesiog erezijų skleidėjais. Tačiau vos po kelerių metų po tų “beprasmių kovų” maisto žymėjimas jau atrodė savaime suprantamas visai plačiajai visuomenei. Šiandien begalė žmonių suvokia, kad tai, kuo maitiniesi, stipriai veikia tai, kaip jautiesi. Tiesą sakant, turbūt to nesuvokiančių liko labai mažai.

Savo ruožtu svajoju, kad informacija būtų vertinama taip pat atsakingai ir reikliai, kaip maistas. Nes ji mus veikia ne silpniau, o kai kurie atvejai rodo – stipriau nei maistas. Užtenka tokio liudijimo, kurį ką tik gavau:

 

“Prieš gerus metus pradėjau EŽD eksperimentą, po kurio labai sustiprėjau viduje… Pastojau.., o ir darbe žymiai geriau ėmė sektis :)”

 

Ir tai nėra išimtis, tai yra TENDENCIJA. Moterų, rašančių, kad informacinės dietos metu ne tik sustiprėjo vidumi ir kitaip ėmė jaustis darbe, bet ir pradėjo lauktis ilgai svajoto vaikelio – tikrai daug. Ar tai buvo „tikras”, diagnozuotas nevaisingumas, ar tik laikini sunkumai pastojant – manau, tai mažiau svarbu, svarbiausias yra rezultatas.

Ir medicininiu požiūriu, pastarasis dalykas – lauktas rezultatas – atrodo visiškai natūralus: mažiau beprasmių dirgiklių aplinkoje – mažiau streso, mažiau kortizolio – darniau veikiantis organizmas – geresnė hormonų pusiausvyra – nauja gyvybė. Psichologine prasme – žmogus, turintis šviesesnį rytojaus vaizdinį, turbūt labiau norės kurti ir gausinti savo šeimą, nei skendintis neviltyje ir baimėse.

Nekalbu jau apie tai, kad kai poroje atsakingiau žvelgiama į žodžius, poros santykis gali pasikeisti iš pagrindų: daug kas rašo ir apie išgyvenamą antrą medaus mėnesį ar tai, kad įsimyli savo antrą pusę po dešimties ar net dvidešimties metų kartu.

Tad viskas čia natūralu:

Mažiau informacinio šlamšto – mažiau streso

 

Ir daugiau sąmoningų žodžių – tai daugiau šilumos santykyje.

Nenatūralus ar bauginantis čia yra tik vienas dalykas: jūs pagalvokite, kokioje informacijoje mes mirkstame (ar esame murkdomi) kasdien, kad moterys rašo pastojančios tik tuomet, kai 2, 4, kartais net 6 mėnesius detoksikuoja savo informacinį lauką? Kai sąmoningai išeina atostogų nuo portalų, “šeštos eilės pusbrolio ketvirtos žmonos antros stadijos ligų” ataskaitų ir isteriškų TV laidų su bėdavonių sofomis?

Aš kartais pasvajoju, kas galėtų vykti su visa mūsų šalimi, jei informacinis fonas kažkaip magiškai pasikeistų, jei žmonės būtų skatinami, o ne gąsdinami, jei per TV būtų ne verkšlenama ir ne skalbiami apatiniai, o džiaugiamasi ir edukuojama. (Čia nekalbu apie cenzūruotą, saldžiai pozityvią valstiečių “žinisklaidą” su “pozityvių naujienų” kvotomis, tačiau kalbu apie esminį žiniasklaidos pasirinkimą – informuoti ar šokiruoti, ugdyti ar žlugdyti.)

Jei pasikeistų ore tvyrantis naujienų leitmotyvas, jei pasikeistų ta nata – kiek naujų idėjų gimtų. Kiek naujų veiklų. Kiek naujų kūrinių. Kiek naujų verslų. Ir kiek naujų kūdikių… 🙂

Tai kas svarbiau, maitintis sveikai ar kalbėtis sveikai?

Na, turbūt visi per gyvenimą esame sutikę bent vieną gnidišką sveikuolį abstinentą, kuris maitinasi gal ir labai sveikai, bet visiems aplink nuolat užknisančiai zyzia apie gaubtinės žarnos vėžį, kepenų cirozę, šlapimo nelaikymą ir kitas “perspektyvas”, kurios “neišvengiamos” gyvenantiems ne taip sveikai kaip Misteris Teisuolis.

Ir turbūt visi esame sutikę bent vieną sąlyginai nesveikai besimaitinantį, galbūt kartais išgeriantį, tačiau iš vidaus didžiulę šilumą, ramybę ir džiaugsmą spinduliuojantį žmogų, kuris be jokių didaktikų įkvepia kitus būti geresniais žmonėmis ir gyventi šviesesnį gyvenimą.

Tai darsyk, kas svarbiau?

 

Ogi aš manau, kad vienas kitam netrukdo. Ir mes neprivalome rinktis tarp vieno ir kito: maitintis sveikai ar kalbėtis sveikai. Tačiau kai du geri pasirinkimai papildo vienas kitą – teigiamas poveikis gali sustiprėti kelissyk. To aš ir linkiu.

PS. Man vis tenka pasakyti – pati tikrai neturiu magiškų savybių, neturiu burtų galios pamojusi stebuklinga lazdele perkeisti žmonių gyvenimus. Tačiau tokį magišką poveikį neabejotinai turi kantrus, nuodugnus savo aplinkos, ir visų pirma informacinės, švarinimas.

(Norintys prisijungti prie naujos informacinės dietos grupės, tai gali padaryti vos nuo 10 eurų už savaitę:
http://www.ilzes-dirbtuves.lt/ezd-eksperimentas/

Ir čia truputis skirtingų atsiliepimų vos įpusėjus tą informacinę dietą:
http://www.ilzes-dirbtuves.lt/kas-vyksta-mums-blaivantis-nuo-negatyvo/)

Na o kadangi žmonės sako, kad mano palinkėjimai yra labai stiprūs ir labai pildosi, tai aš palinkėsiu šį pavasarį visiems mums aplink save ir savyje kurti magišką, visus lygmenis apimančią švarą, kurioje atsivertų nauja erdvė naujiems – galbūt ilgai lauktiems, o gal netikėtomis dovanomis iš viršaus pabyrantiems – dalykams.