Išpildyti seną svajonę, arba kaip aš pagavau Jaunatį


Galbūt svajojate apie teleskopą, kaip aš kadaise?

Šiandien buvo ta reta proga pasižvalgyti į dangų (kai jis giedras). Mėnuo dar labai liaunas, lengvas kaip pati Jaunatis, kol Žemės šešėlis dengia mėnulio plynes ir kraterius kone iki pat horizonto linijos.

Ir vis tik per teleskopą jau yra kur pasidairyti. Apmaudu tik, kad nupaveiksluot neišeina nė dešimtadalio to žavesio. Tačiau čia, žemiau – geriausia mano daryta jauno mėnulio nuotrauka – lig šiol. Kažkaip pavyko pykštelėt priglaudus fotiką prie okuliaro. Žinoma, norėtųsi ryškesnės, šviesesnės…

Bet kuriuo atveju – teleskopas buvo viena geriausių dovanų, kurią sau pasidovanojau, tik aš neįsivaizdavau, kaip retai teišeis juo naudotis. Dėl tų pačių giedrų naktų stygiaus.

Būtent dėl to svarstantiems tokį pirkinį rekomenduočiau prieš tai bent kelissyk išsinuomoti teleskopą (Vilniuje prie VCUPo yra fantastiška teleskopų parduotuvė, kuri ne tik parduoda, bet ir nuomoja teleskopus) ir pasimieruoti, ar jums iš tiesų smagi tokia pramoga ir ar nieko tokio, jei kartais visą mėnesį ar du nebus giedrų naktų. O jei bus giedrų naktų, gal bus minus dvidešimt, ir šals rankos balkone, ir kažkas gal nesusives iš pirmo sykio, ir iš šešto, ir t.t.

Tačiau kai galiausiai ateina giedra naktis ir viskas veikia – och!

Tada darsyk sau pasakau: tai buvo viena geriausių „daiktinių“ dovanų, gautų per visą gyvenimą.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.