Dar viena tema artėjant Jaunačiai. Šįsyk – akmenys santykių batuose, kurie trina keliaujant gyvenimo keliu. Tačiau ką dažnas daro, kad tuos akmenis iš tų batų iškratytų? Muša kitą! Tiesa, dažniausiai muša tik žodžiais, ir vis tik – kiek tai racionalu? Kol kas nesu mačiusi laimingos poros, kuri staiga, išduodama savo gerų santykių paslaptį, sakytų:
– Kodėl mūsų toks geras ryšys? Ai, nieko ypatinga! Mes tiesiog dešimt metų vienas iš kito visko reikalavom, kėlėm vienas kitam sąlygas, kėlėm balsą, vadinom visokiais žodžiais, manipuliavom vienas kitu, gąsdinom, grasinom, koneveikėm. Susikūrė mūsų šeimos tradicija bent sykį per savaitę sodriai apsižodžiuoti, surengti bent porą teatrališkų nekalbadienių per mėnesį… Ir va koks to rezultatas – artimas, intymus, jaukus ryšys. Labai paprasta – ūdykite vienas kitą, reikalaukite, koneveikite, tyčiokitės, bauskite vienas kitą tyla, ir būsite tokie pat laimingi!
Būtų kiek keista, ar ne? Ir, priešingai, atrodytų visai logiška: jei nori konstruktyvaus ryšio, visų pirma pats turi elgtis konstruktyviai. Jei nori švelnių santykių – turi būti švelnus. Jei nori šilumos namuose – turi pats tuos namus kiek galėdamas šildyti. Jei nori pagarbos – – na, juk kaip šauksi, taip ir atsilieps.
Tačiau kartais seminarų (ne tik atvirų, bet ir organizacijose) metu tenka išgirsti moteris gana nepagarbiai kalbant apie savo vyrus. Kartais tai nepagarbai išreikšti net nereikia daug žodžių: „ai,” – numojama ranka lyg apie visiškai beviltišką temą, ir tame „ai” telpa tiek daug: nuoskaudų, pretenzijų, neišsipildymų. Kartais tenka girdėti ir vyrus, nepagarbiai kalbančius apie savo antrąsias puses. Rečiau. (Bet gal todėl, kad vyrų į mano seminarus ateina mažiau nei moterų.)
Tačiau dar ir dar sykį grįžtu prie to, kad tai mes ir tik mes esame pokyčių pradžia. Norėti, kad kitas taptų pokyčių pradžia, žinoma, galima – niekas neuždraus. Ir to norėti (nieko realaus nedarant, tik „norint”) galima visą likusį gyvenimą. To pokyčio taip ir nesulaukiant.
Reikalauti, kad kitas keistųsi, yra daugeliu atvejų ne tik neefektyvu, bet ir žalinga. Reikalavimams augant, auga įtampa, santykiai ima braškėti, aižėti. Tada, natūralu, labai patrauklūs pasidaro asmenys „iš šalies”, kurie ne tik kad neužverčia (kol kas) jokiais reikalavimais, bet dar ir geba pastebėti kažką gražaus žmoguje, kuris namuose yra nuolat audžiamas nepasitenkinimu. Pradėjęs skęsti tame svetimame nepasitenkinime, dažnas ima krautis lagaminus ir galvoti, kaip evakuotis iš šio skęstančio laivo.
Tačiau ir tai galima sustabdyti, ir tai galima pakeisti.
Ir tai žmonės pakeičia, jei tikrai nori.
JEIGU jie pradeda nuo savęs.
Santykiai yra plastiški – jie nėra lyg iš akmens iškaltas nepaslankus luitas, kuriame norėdamas tik per didelius vargus iškalsi menkutį, varganą pokytėlį. Santykiai yra gyvas, kvėpuojantis, gajus energijos kamuolys, labai tampriai susijęs su abiem šio santykio kūrėjais.
Ir inspiruoti pokytį santykyje užtenka vieno iš to santykio kūrėjų.
Žinoma, kitas gali neatsiliepti į tokį bandymą. Ir gali paaiškėti, kad išsaugoti ryšį ar jo formą jau tikrai vėlu. Tačiau išgryninus vidinį ketinimą, net atsisveikinti bus lengviau. Ir – bus bent jau pabandyta.
O pabandę kartais gali atrasti labai daug. Ne sykį esu sulaukusi laiškų iš žmonių, kurie, vos atsigrežę į save ir pradėję keisti vien tai, ką GALI keisti savo komunikacijoje, įveikė santuokos krizes ir išsaugojo šeimas. Ne sykį žmonės su manimi dalinosi, kad po rimto informacinio apsivalymo – ypač atsisakius gaudyti ir retransliuoti svetimų skyrybų naujienas, YPAČ atsisakius ūdyti antrąją pusę – gimė nauji sprendimai santykiams išsaugoti. Pavyzdžiui, ne viena pora pasirinko tęsti darbą ir lankyti porų terapiją.
Veikia tai, ką veikiame mes. Jei teršiame savo mintis, jei savo žodžiais teršiame savo namus – natūralu, kad teršiasi ir mūsų ryšiai: dūla, dulka, švinksta ir kirmyja. Tačiau užtenka priimti sąmoningą sprendimą – padarysiu tai, kas nuo manęs priklauso, kad būtų geriau. Ar bent jau kad nebūtų blogiau. Padarysiu mažiausią žingsnį, tačiau padarysiu, kad rytojus būtų lengvesnis, kad mano mintys būtų šviesesnės, kad atmosfera namuose būtų šiltesnė. Padarysiu aš – o ne lauksiu, reikalausiu ir svaidysiu lėkštes, kad padarytų kažkas kitas.
O tada ima dėtis keisti dalykai. Keičiant kažką savyje, keičiasi ne tik nuotaika. Keičiasi santykiai. Keičiasi ir greta esantys.
Čia – tikri dalyvių liudijimai vos po vieno mėnesio informacinės dietos:
„Rezultatas: labai pagerėjo santykiai su antra puse. Daugiau sulaukiu iš jo dėmesio, iniciatyvos.”
„Santykiai su vyru, nors buvo labai geri, dabar yra tiesiog puikūs. Žymiai dažniau ir greičiau atsiprašau, jei pabumbu ar pasakau ką nespėjusi pagalvot – man tai didžiulis pasiekimas, nes anksčiau pati pabumbėdavau, pati supykdavau, ir dar ooo kiek trukdavau, kol baigdavau pykt.Dabar daug dažniau išgirstu, kad vyras jaučiasi labai mylimas, prižiūrėtas, ir kad ‘dabar esu tokia žmona, apie kurią jis visuomet svajojo’.Kalbą prižiūrime abu ir nors yra man sakęs, kad jis labai atsparus pokyčiams ir juos įgyvendinti jam ganėtinai sunku, tačiau pats save pagauna, kad kitiems dėsto mintis, kurias apie kalbą girdėjo iš manęs. (…)”
„Jaučiu, kad keičiant save, pradeda keistis ir aplinkiniai. Džiaugiuosi, kad mano antra pusė, nors ir nedalyvauja eksperimente, akivaizdžiai pozityviau žiūri į gyvenimą, namuose daug geresnė energija. Konstruktyviai pasikalbėjom apie dalykus, kuriuos anksčiau nutylėdavau, pati pradėjau mažiau dejuoti, kitu kampu pažiūrėti į kai kuriuos dalykus, ir gyventi tapo lengviau.”
Šaltinis:
O čia – pastebėjimai praėjus jau dviems mėnesiams informacinės dietos:
„Pamačiau savo vyrą kitomis akimis, pradėjau labiau jį vertinti.”
„Pradėjau labiau vertinti partnerį, draugiškiau išsakyti kas man nepatinka, nuoširdžiau bendrauti, rodyti daugiau dėmesio.”„Pradėjom bendrauti atviriau, jei galima taip sakyt „lengviau“, daugiau supratimo ir užuojautos, mažiau „pamokslų“.”
„Pradėjau aiškiau matyt savo antrą pusę ir priimti jį tokį koks jis yra.”
Daugiau teigiamų pokyčių santykiuose su kitais ir savimi, valant savo informacinę erdvę:
Jei šiuo metu esate strigę santykiuose, jei virš namų stogo susikaupę audros debesys, jei širdis pilna nuoskaudų ar atrodo iš viso tuščia – peržvelkite, kokia informacija „maitinatės” patys ir „maitinate” namiškius. „Perrinkite” savo žodžius lyg iš miško parsineštus grybus. Juk kirmėlėtų grybų neruošiame ir į stalą netiekiame. O štai kirmėlėtus žodžius kartais tokia lengva ranka svaidome artimiausiems į veidus, kad ohoho.
Norintys nuosekliai peržiūrėti informacinius šeimai ruošiamus „patiekalus” ir pamažėl ruošti tuos patiekalus vis gausesnius vitaminų, gali prisijungti prie EŽD eksperimento, kaip tik paskutinės registracijos dienos:
Žodžiai gali santykius išardyti, išdraskyti, nužudyti.
Žodžiai gali santykius ir sukurti – įžiebti lyg kibirkštį, išskleisti, kaip saulė išskleidžia žiedus pievoje, užmegzti lyg vaisių, kaip kad nektarą rinkdama bitė atneša gyvybę į žiedą.
Tačiau svarbiausia – žodžiai gali santykius ATkurti, PERkurti, arba UŽkurti iš naujo lyg prigesusią ugnį.
To šį ypatingą metą arėjant Jaunačiai ir linkiu – prisiminti kasdienės mūsų kalbos magiją ir naudoti ją šviesiems tikslams kiekvienuose namuose.
