– Na lyg ir nieko tas mano vyrelis, bet kai su draugėm pasėdžiu, pasišnekam, tai suprantu, kiek DARBO dar turėsiu, kol iš jo padarysiu žmogų… Ir kiek aš jį betaisau – tik labiau genda…
– Atrodo, tampom tą vaiką po būrelius, ir į privačią mokyklą leidžiam, bet kaip susigūžęs – taip susigūžęs, užsispazmavęs visas, kiek besakau, kad nesikūprink, nesikuklink, nebijok, nedrebėk, nesisarmatyk…
– Man lyg ir patinka mano darbas, bet per kavos pertraukėles iš kolegų išgirstu tokių mūsų „ateities perspektyvų”, kad po to nieko nebesinori – nei dirbti, nei kitą rytą į darbą keltis.
O gal jau gana minkyti tą savo “vyrelį”? (Ir vadinti jį vyreliu?) Gal jau gana niuksuoti žodžiais tą vaiką? Ir gal jau gana ryti svetimų nepasisekimų trupinius prie kavos darbe?
Siekiant pokyčių, yra kitas (patyrę sako – vienintelis efektyvus) kelias: pradėti nuo savęs.
Kartais nereikia naujo vyro – užtenka pradėti kitaip kalbėti su senu.
Kartais nebūtina vaiko tampyti po būrelius ir privačias mokyklas – užtenka liautis kasdien jį neigti namuose, ir jis atsiskleidžia naujomis asmenybės spalvomis.
Kartais net tas pats senas darbas sušvinta naujai, kai viso labo “pritildome” kolegių pletkų radiją ar liaujamės sukti nugrotą “niekas čia mūsų nevertina” plokštelę.
Tą sakau remdamasi jau kelių tūkstančių žmonių patirtimi. Neseniai viename literatūros festivalyje užsienyje britai mane lyg kokią išradėją kvotė apie “informacinę dietą” ir jos rezultatus. Šįsyk juos pateikiu vienu sakiniu – iš patyrusių laiškų. Kas nutiko vos per kelis mėnesius “informacinės dietos”.
VIDUJE:
– „Stiprėju kaip asmenybė.”
– „Pakilo savivertė.”
– „Tapau pakantesne, atlaidesne, ryšiai šiltėjo.”
– „Sumažėjo nerimas, jaučiuosi energingesnė ir pozityvesnė.”
– „Jaučiu didelį postūmį „atsiverti”, išlįsti iš kiauto. Norisi bendrauti, plėsti akiratį, dingsta nepatogių situacijų ir žmonių baimė. Jaučiu postūmį imti ir „nerti” į tas situacijas, kurių anksčiau baidžiausi.”
– „Tapau dėmesingesnis savo norams, svajonėms, mintims, žodžiams.”
NAMUOSE:
– „Pamačiau savo vyrą kitomis akimis, pradėjau labiau jį vertinti.”
– „Pradėjau girdėti save ir kitus, ypač pagerėjo santykiai su vaikais, atsirado tiek daug kantrybės, noro žaisti su vaikais, keliauti, skaityti jiems knygas ir visaip kitaip smagiai leisti laiką.”
– „Pradėjau labiau vertinti partnerį, draugiškiau išsakyti kas man nepatinka, nuoširdžiau bendrauti, rodyti daugiau dėmesio.”
– „Pagerėjo santykiai su vaikais. Vyresnėlis geresnę mamą pastebėjo jau antrą eksperimento savaitę.”
– „Pradėjau aiškiau matyt savo antrą pusę ir priimti jį tokį koks jis yra.”
RYŠIUOSE:
– „Su kai kuriais žmonėmis (pvz. tėvais) ėmiau bendrauti šilčiau. Tačiau eksperimento metu matyt pastiprėjau, nes tapo lengviau išreikšti savo nuomonę dėl kai kurių dalykų, nepataikauti. Manau, kad su kai kuriais „draugais” santykiai gali išvis nutrūkti.”
– „Vienas ryškiausių pokyčių – nuo eksperimento pradžios nei karto nesusipykau su mama (…). Labai džiaugiuosi 🙂 Bandysiu tęsti.”
– „Pradėjom bendrauti atviriau, jei galima taip sakyt „lengviau”, daugiau supratimo ir užuojautos, mažiau „pamokslų” :)”
DARBE:
– „Aiškiai suvokiau prioritetus. Ir radau galimybes uždirbti kad pakaktų.”
– „Į savo kuriamą verslą, prekinį ženklą pradėjau žiūrėti kitaip. Labiau pasitikiu, jaučiu, kad turiu minčių, kurias palaipsniui realizuoju.”
– „Svajojau apie galimybę keletą dienų dirbti iš namų – gavau. Prašiau pakelti atlyginimą – gavau pažadą.”
– „Bendradarbiai mane pradėjo vadinti pozityvu. Visi nori dirbti mano pamainoje 🙂 Beje, pradėdama EŽD tikėjausi pagaliau išdrįsti priimti sprendimą dirbti sau. Aš jį priėmiau! Liko tik išpildyti :)”
KŪNE:
– „Kūne ir galvoje neišpasakytas lengvumas, toks jausmas lyg slėgęs akmuo nuriedėjo.”
– „Dingo noras varstyti šaldytuvo duris naktį.”
– „Padidėjo motyvacija sportuoti.”
– „Negeriu alkoholio. Gerdavau ir taip nedaug ir tapti blaivia nebuvo prioritetas pradėjus EŽD. Tai įvyko kažkaip savaime ir dabar žiauriai tuom džiaugiuosi :)”
– „Numečiau 3 kg, nes lengviaus sekėsi sureguliuoti savo mitybą.”
Kam rekomenduotų išbandę EŽD eksperimentą:
– „Draugei, kuri kasdien bendraudama su manimi, man kelia šiurpą dėl savo žodyno.”
– „Eksperimentas iš tiesų puikus. Mano bėda jo metu buvo ta, kad vasaros metu nemažai keliavau, blaškiausi, keičiu darbus. Kartais dėl per didelio įvykių srauto užduotis vykdžiau ne taip uoliai, kaip norėčiau. Tačiau dar niekada nebuvau vienu metu savęs prigavus dėl tiek daug dalykų: skundų, apkalbų, negatyvios pasiekiamos ir skleidžiamos informacijos. Gautą medžiagą noriu naudoti visada.”
– „Rekomenduočiau tiems, kurie moka stebėti priežastis ir pasekmes. Tiems, kam reikia stuktelėjimo į nugarą, kad atsibustų. Bet juk nėra, kas stuktelna iš tikrųjų – todėl reikia pačiam. EŽD eksperimentas – puikus būdas.”
– „Rekomenduočiau norintiems veikti. Citatų post’intojams rekomenduočiau toliau ašaroti.”
– „Realiai rekomenduočiau vos ne kiekvienam statistiniam lietuviui. (…) Aplinkoje matau daaaaug žmonių, apie kuriuos mintyse pagalvoju „kaip jam pasikeistų gyvenimas jeigu sudalyvautų Ilzės eksperimente“ – tai žmonės, kurie nuolat negatyve, skundžiasi, apkalbinėja, jaučiasi nelaimingi, įžvelgia visame kame blogą. Manau jiems eksperimentas būtų didelis įššūkis, tačiau atneštų didelius pokyčius gyvenime.”
————
Visada – dėkui už atsiliepimus. Dėkui ir klausiantiems dėl naujų grupių.
Jau kurį laiką negalime atsakyti visiems asmeniškai dėl žmonių kiekio (jų tradiciškai visad triženklis skaičius kiekvienoj grupėj), tačiau registruotis į artimiausią grupę visada galite čia: