„Buvau dygliuotas nervų kamuolys (na, ir dabar ne pūkuotas burundukas, bet jau žaibais taip nesisvaidau…), pakantumo resursai išsisėmę, visi aplink nervino, kad norėjosi tik bloką dėt tiek virtualiai, tiek realiai, svajonių, norų daug, bet niekas nevyko, nes… nieko nedariau ta linkme, žodžiu, ėmiau pati sau nepatikt ir su savim visai nesutart.” Pažįstama? Man puikiai pažįstama.
Tačiau irzlumas, dirglumas, nepakantumas, depresyvios nuotaikos, apatija ar kunkuliuojančio pykčio protrūkiai – tai ne mes, o tik mūsų būsenos. Kartais – nesąmoningai mūsų pačių kurtos ilgus mėnesius: mums nemokant pasakyti „ne”, persidirbant, tampant šiukšlių dėže svetimoms emocijoms, ar tiesiog kasdien intoksikuojantis blogiausiomis naujienomis iš viso pasaulio.
Pripildyti save pykčio, nuovargio, nusivylimo, agresijos – būdų labai daug. Neretai šioje srityje dar vaišinamės ir „kokteiliais”: persidirbimą bandome pamiršti nirdami į destruktyvius pomėgius, gerų emocijų ir naujovių alkį bandome atpirkti negatyvia stimuliacija – intrigomis, konfliktais, vidinę tuštumą bandom užpildyti svetimų gyvenimų trupiniais – žvaigždžių skyrybomis ar vestuvėmis, nelaimėmis ir skandalais; ir tuštuma tik auga…
Tačiau, darsyk: tai – tik būsenos.
Gera žinia, kad savo būsenas mes galime keisti. Tą nuolat patvirtina jau ilgus metus mane pasiekiantys mano dirbtuvių dalyvių atsiliepimai. Visada galime padaryti dėl savęs mažiausiai kelis dalykus, kad pasijustume geriau: lengviau, aiškiau, skaidriau, taikiau. Dažnai tai gali būti labai paprasti kasdieniai sprendimai.
Dalinuosi vienos savo klientės liudijimu, kaip stipriai pasikeisti savijauta gali vos per kelis mėnesius, kai viso labo švelniau elgiamės su savimi pačiais, ir atidžiau žiūrime, ką „valgome”: emocine, informacine, intelektualine prasme. Jos laiško pradžią cituoju savo teksto pradžioje. O ką jai pavyko pakeisti? Cituoju jos laiško pabaigą (visas laiškas tikrai ilgas):
✓ Pradėjau grynintis savo norus. Oje… Pati save nustebinau. Maloniai. Užsinorėjau (tiksliau, supratau, kad norėjau, bet nedrįsau net sau pripažint, nes turbūt buvau įtikėjus, kad ai, kam čia man, o gal ir neišsipildys) tokių dalykų, apie kuriuos anksčiau nebūčiau aiškiai pagalvojusi.
✓ Pradėjau sapnuoti įdomius sapnus. Vienas buvo labai slogus, sunkus, net pabudau išpilta prakaito. Iškart užrašiau. Apgalvojau. Išjaučiau. Ir… nusišypsojau. Jis man padėjo tvarkantis su praeitimi. Beje, dėl praeities. Daug daug daug lengviau ją paleidžiu (procesas tebevyksta), galvoju apie tai mažiau ir nervinuos dėl to mažiau (beveik visai nustojau).
✓ Susidraugavau su savo katinu 🙂 Pastaruoju metu, kai pati buvau pavirtusi į dygliuotą nervų kamuolį, mane erzino viskas, taip pat ir katinas. Aš suvokiau, kad jis nekaltas, bet norėjau, kad tiesiog nelįstų prie manęs bent jis… Ir jis nėjo. O įpusėjus dirbtuves ėmė prie manęs eiti, glaustytis, aš, aišku, jo neatstumdavau, nes pagaliau manęs neberzino… Dabar vėl, kaip ir seniau, miega su manim, kartais – ant manęs 🙂
✓ Išdrįsau pasikoreguoti savo darbo krūvį. Labai norėjau mažiau dirbti, daugiau laiko skirti vaikams, sau, pasiruošimui šventėms. Bet gyvenau su ta mintim, kad reikia dirbti, jei siūlo darbo, nes paskui nepasiūlys, nes gausiu mažiau pinigų… Prisipažinsiu, šiek tiek nerimavau rašydama vadovei. Bet mes pabendravom labai šiltai ir darbo man sumažino. (…)
✓ Pastebėjau, kad žmonės ne tokie jau užknisantys ir bjaurūs :)) Iš tiesų, kai keičiamės mes, keičiasi ir santykis su aplinkiniais. Šimtu procentų.
✓ Padaugėjo kantrybės, pozityvumo, ramybės, ko ir siekiau. (…)
✓ Tokių pavyzdžių – daugybė. Ir tai – ne sutapimai. Jau kadais supratau, kaip svarbu tinkamai rinktis žodžius, tinkamai svajoti… Tik nesupratau, o tai kaip tada reiktų… Dabar man jau aiškiau. Aš dar tik kelyje, dar tik mokausi. Bet gera pradžia – jau pusė darbo 🙂 Dabar dalyvauju Jaunaties praktikoje, užsiregistravau ir į kursą kolegoms. Ir tai – ne pabaiga. Tik pirmyn.
Ačiū, Ilze, už tą vedimą ir įkvėpimą.”
Citatos pabaiga. Štai ką gali informacinis pasninkas, arba trumputės atostogos nuo negatyvo: EŽD eksperimentas, autorinis mano kursas, išbandytas jau tūkstančių žmonių.
Naujausia kurso grupė jau startavo, tačiau jei aktualu pailsėti nuo negatyvo, peržiūrėti savo kasdienės kalbos formuluotes ir pakeisti vieną kitą komunikacinį įprotį, šią savaitę priimsiu vėluojančius: galbūt kažkam aktualu pradėti tokią kelionę jau dabar, ne tik nelaukiant rudens grupės – bet rudenį sutinkant jau truputį kitu, kur kas sau labiau patinkančiu, žmogumi